Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties, V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimu V. B. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda - 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. V. B. 2016 m. gruodžio 8 d. su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas sutrumpinti atimtos transporto priemonės vairavimo teisės atėmimo terminą.Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi V. B. prašymo netenkino. Kauno apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pakankamas pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, be to nebus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Apeliaciniame skunde V. B. atstovė advokatė Jelena Smirnova (toliau – ir advokatė, atstovė) skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir prašymą sutrumpinti specialios teisės - vairuoti transporto priemones atėmimo terminą tenkinti.Skunde advokatė nurodo, kad teismas prašymą išnagrinėjo formaliai ir formaliai ir pakankamai neargumentavo, kodėl laiko, jog jam negalima taikyti ATPK 329 straipnyje numatytos galimybės sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.V. B. atstovė nesutinka, kad pažeidimą jis padarė tiesiogine tyčia, nurodo, kad alkoholį vartojo išvakarėse, švęsdamas žmonos gimtadienį, nesijautė apgirtęs, negalvojo, kad jam gali būti nustatytas girtumas, todėl vairavo automobilį. Skunde pažymi, jog jam nustatytas neblaivumo laipsnis buvo lengvas, 0,65%, t.y. artimas leistinai ribai (0,4%), kas taip pat patvirtina V. B. paaiškinimus, kad vartojo alkoholį išvakarėse, o ne vairavimo dieną.Skunde nurodo, kad dėl pažeidimo V. B. prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, baudą sumokėjo. Advokatės nuomone nubaudimas pasiekė savo tikslus patvirtina aplinkybė, jog V. B. nubaudimo vykdymo laikotarpiu nepadarė jokių teisės pažeidimų, be to, yra teigiamai charakterizuojamas darbovietėje, turi šeima, neturi žalingų įpročių, anksčiau neteistas.Advokatė nesutinka su teismo argumentu, kad tikslai nebus pasiekti ir dėl to, kad V. B. yra praeityje baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už vairavimą neblaiviam, ir, nors šį nuobauda nėra galiojanti, tai neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę. Pažeidimas, kuomet buvo užfiksuotas vairuojantis neblaivus, buvo padarytas prieš daugiau nei 12 metų. Teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principai neleidžia varžyti asmens teisių visą gyvenimą vien dėl to, kad jis kažkada tai praeityje buvo nusižengęs. Už paminėtą pažeidimą nuobauda seniai įvykdyta.V. B. atstovė teigimu, teismas, vertindamas dėl ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimo, pritaikė net griežtesnius standartus, nei taikomi asmeninis, pripažintiems pavojingais recidyvistais, nes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnį ilgiausias teistumo terminas 10 metų numatomas pavojingiems recidyvistams. Skunde advokatė akcentuoja, kad visiškai neteisėtas teismo motyvas, kad teisė vairuoti atimta minimaliam laikotarpiui, neatlikta nuobaudos dalis yra pakankamai didelė, nes teisės vairuoti atėmimo terminas skirtas sankcijos ribose, todėl jis nėra privilegijuotas.Advokatė skunde nurodo, kad V. B. yra teigiama asmenybė, patvirtina charakteristika iš darbovietės. Be to, yra išskirtinės aplinkybės, kad V. B. žmona serga sąnarių liga, dėl skausmų ji savarankiškai negali paeiti ilgesnius atstumus, ilgiau pastovėti, todėl man būtina ją vežioti pas gydytojus, į procedūras, o taip pat ir tenkinant kitus buitinius ir asmenimis poreikius (santuokos liudijimas, pažyma bei išrašas iš medicinos dokumentų pridedamas). Šios aplinkybės atsirado jau po to, kai teisė vairuoti transporto priemones man buvo atimta. Be to, vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas taip pat tam, kad galėtų lankyti savo senyvo amžiaus motiną, A. B., gimusią 1942 m., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) ir kurią taip pat dėl jos pašlijusios sveikatos ir ribotos galimybės judėti turi lankyti, vežioti pas gydytojus, tačiau pats nevairuodamas automobilio to negali daryti operatyviau. Atstovė skunde daro išvadą, kad teisės vairuoti transporto priemonę neturėjimas sukėlė ne tik nepatogumus V. B., bet ir tiesiogiai atsiliepia jo šeimos nariams ir jų gerovei, ir dėl to jis jaučiasi ypatingai nusižengęs tik prieš valstybę, tiek ir prieš savo artimuosius. Tai yra skaudi pamoka V. B..Advokatė skunde pabrėžia, kad Konstitucinis proporcingumo principas, reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Taip pat tai, kad teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kelių policijos valdybos, Administracinės veiklos skyrius atsiliepime prašo skundo netenkinti ir palikti 2016 m. gruodžio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja,

V. B. atstovės advokatės Jelenos Smirnovos apeliacinį skundas netenkinamas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. ANK galimybė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra numatyta. Tačiau ANK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Atsižvelgiant į tai, kad ANK numatytas asmeniui nepalankesnis reglamentavimas, V. B. atstovės skundas nagrinėtinas vertinant teisines ir faktines aplinkybes, kurios buvo numatytos ATPK, galiojusiame apylinkės teismui priimant skundžiamą nutartį. ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ATPK 329 straipsnio normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. Pažymima, kad ATPK 329 straipsnio taikymas reiškia besąlyginį pažeidėjo atleidimą nuo nuobaudos vykdymo. Šio straipsnio pagrindu sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, pažeidėjas įgyja teisę susigražinti specialiąją teisę anksčiau laiko, todėl teismas privalo nuodugniai įvertinti visumą įrodymų ir aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog jau yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai bei galima trumpinti terminą, o ne tik tai, ar pareikštas prašymas atitinka formaliuosius reikalavimus, ar įvykdytos visos ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos. Teismų praktika formuojama ta linkme, jog tam būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus, pažeidėjui nustatytą girtumo laipsnį pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, negu skunde tvirtina V. B. advokatė, juos vertino tinkamai ir pagrįstai nesutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Skundžiamoje nutartyje teisingai konstatuota, kad V. B. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėje ir asmeninėje veikloje, nesudaro pagrindo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnio nuostatas, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo darydamas pažeidimą, prisiėmė atsakomybę už kilusias neigiamas pasekmes. Apygardos teismas konstatuoja, kad V. B. atitinka formalias sąlygas, kurias nustačius gali būti taikomas ATPK 329 straipsnis, tačiau vien tik formalių pagrindų nustatymas nėra pakankamas pagrindas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti.Nagrinėjamu atveju V. B. teisė vairuoti transporto priemones atimta už šiurkštaus KET pažeidimo padarymą – vairavimą esant neblaiviam. Įstatymų leidėjas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nurodė kaip privalomą skirti, o ne kaip alternatyvią, nuobaudą. Todėl sprendimas sutrumpinti šios rūšies nuobaudos taikymo terminą turi būti pagrįstas abejonių nekeliančiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pakankamą pagrindą manyti, kad administracinės nuobaudos tikslai, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai bus pasiekti taikant jį trumpesnį, negu nustatytas teismo nutarime, kuriuo buvo skirta konkreti nuobauda.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima apeliantui sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, šioje byloje nenustatyta. Teismų praktikoje darbinės funkcijos, šeiminės aplinkybės nepripažįstamos išskirtinėmis, išimtinėmis aplinkybėmis. Pažeidimą V. B. padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram terminui, kuris šiuo atveju yra minimalus, laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Pažymima, kad vien nuobaudos paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, todėl jos tikslai užtikrinami tik vykdant nuobaudą ir realiai patiriant teikiamus suvaržymus. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo nuobaudą atlikti (įvykdyti). Vien tas faktas, kad V. B. po pažeidimo padarymo už KET pažeidimus nebaustas, nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. B. padarė itin šiurkštų administracinės teisės pažeidimą, todėl pagrindo tenkinti skundą nesudaro ir tos aplinkybė, kad V. B. žmona serga sąnarių liga, kad turi lankyti savo senyvą motiną ir jai padėti, taip pat ir tai, kad jis teigia supratęs neigiamas nuobaudos pasekmes ir ateityje pasižada elgtis atsakingai. Tai, kad V. B. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs administracinės teisės pažeidimą jau buvo įvertinta priimant nutarimą skirti nuobaudą. Kaip jau minėta, aplinkybės, susijusios su šeiminėmis problemomis, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant pažeidimą, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė ir kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo turėjo numatyti ir įvertinti, kad pavartojus alkoholio, nors ir iš vakaro, sėsdamas prie vairo kelia pavojų sau ir visuomenei bei daro pažeidimą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl šeiminių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, todėl šie argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas trumpinti nuobaudos laiką. Be to Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pateiktais duomenimis, kartu gyvenanti V. B. duktė I. B. turi vairuotojo pažymėjimą, todėl V. B. ne vienintelis šeimoje asmuo galintis pasirūpinti žmona ir motina. Įvertinus teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuojama, kad objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti priešingą išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti sugrąžinus teisę vairuoti transporto priemones anksčiau laiko, byloje nėra, todėl laikytina, kad apylinkės teismas pagrįstai netenkino V. B. prašymo ir nesutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Teismas V. B. prašymą išnagrinėjo laikydamasis teisės aktų reikalavimų, tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl ATPK 329 straipsnio taikymo, savo išvadas argumentavo ir pagrindė, nurodė, kodėl mano, kad sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Vien tai, kad V. B. netenkina apylinkės teismo priimtas sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas šio klausimo išsprendimui reikšmingus duomenis įvertino netinkamai ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Esant paminėtoms aplinkybėms tenkinti skundą ir apylinkės teismo nutartį naikinti nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹³ straipsniu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą V. B. atstovės advokatės Jelenos Smirnovos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.