- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-16
- Bylos Nr.
- N-444-1645-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. nutarties V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2009 m. kovo 16 d., apie 07.35 val., Kalvarijos savivaldybėje, kelio Marijampolė-Kalvarija 14 kilometre, vairuodama transporto priemonę, nesilaikė kelio ženklo Nr. 204 –„važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimo, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 175 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2009 m. birželio 16 d. Institucijos nutarimu V. M. buvo pripažintas kalta, padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 125 straipsnyje numatytą pažeidimą ir jai paskirta administracinė nuobauda – 410 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviems mėnesiams. Nustatyta V. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
II.
V. M. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Institucijos 2009 m. birželio 16 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 24 d. nutartimi netenkino V. M. skundo ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, jog įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad V. M. padarė ATPK 125 straipsnyje numatytą pažeidimą, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų suteiktų įgaliojimų ribose. Nuobauda paskirta, nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, laikantis ATPK 20 straipsnio, ATPK 30 straipsnio ir ATPK 30² straipsnio reikalavimų, todėl naikinti nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole neteisingai nurodytas kelio ženklo Nr. 204 pavadinimas – „Važiuoti nesustojus draudžiama“, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas tiek, kad paneigtų teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, o nurodyta klaida buvo ištaisyta priimant skundžiamą nutarimą.
III.
Apeliaciniu skundu V. M. prašo panaikinti 2009 m. liepos 24 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartį ir patenkinti jos skundą – panaikinti Institucijos 2009 m. birželio 16 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, o teismo išvados neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių. Apeliantė nurodo, jog geležinkelio pervažą ji pervažiavo laikydamasi KET reikalavimų, t. y. privažiavusi prie kelio ženklo „STOP“, sustabdė automobilį ir, įsitikinusi, kad prie geležinkelio pervažos neartėja jokia bėginė transporto priemonė, pradėjo važiuoti. Važiuodama 90 km/h greičiu, likus 4 km iki geležinkelio pervažos, ji aplenkė lėčiau važiuojantį policijos automobilį, todėl apeliantei, kertant pervažą, policijos automobilis buvo gerokai atsilikęs nuo jos automobilio. Apeliantė pažymi, jog tariamai padarytą administracinį teisės pažeidimą policijos pareigūnai fiksavo iš judančios transporto priemonės, esančios pakankamai toli nuo jos automobilio, be to, ji buvo sustabdyta policijos pareigūnų maždaug už 150 m nuo pervažos, todėl egzistuoja pagrįsta abejonė, kad policijos pareigūnai negalėjo objektyviai įvertinti ir pastebėti to momento, ar ji sustojo prieš kelio ženklą „STOP“ ir kiek ilgai sustojusi stovėjo. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai liudytojais laikė policijos pareigūnus, surašiusius administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat yra neaišku, kokiais kriterijais remdamasis, teismas prioritetinę įrodomąją reikšmę suteikė policijos pareigūnų, turinčių procesinį suinteresuotumą byloje, paaiškinimams, jos paaiškinimus visiškai ignoruodamas. Policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra iš esmės identiški, o tai, apeliantės teigimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareigūnai nepateikė asmeninės pozicijos ginčijamos situacijos atžvilgiu, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą kritiškai vertinti pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytas išvadas dėl tikrųjų faktinių aplinkybių egzistavimo. Tai, kad policijos pareigūnai neturėjo aiškios teisinės pozicijos, vertindami situaciją, apeliantės teigimu, patvirtina faktas, kai kurias aplinkybes jie išdėstė praėjus daugiau nei dviems mėnesiams nuo tariamo pažeidimo padarymo. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, mano, jog byloje surinkti įrodymai yra nepakankami padarytam administraciniam teisės pažeidimui ir jos kaltei, padarius šį pažeidimą, pagrįsti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu V. M. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 125 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą.
Apeliantė pažeidimo nepripažįsta ir apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.
Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog V. M. 2009 m. kovo 16 d., apie 07.35 val., Kalvarijos savivaldybėje, kelio Marijampolė-Kalvarija 14 kilometre, vairuodama automobilį per geležinkelio pervažą, nesilaikė kelio ženklo Nr. 204 („STOP“), pastatyto priešais geležinkelio pervažą, reikalavimų, įrodyta bylos medžiaga.
Pažymėtina, jog remiantis KET, kelio ženklas Nr. 204 „STOP“ reiškia, jog draudžiama važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš kertamos važiuojamosios dalies kraštą. Jeigu ženklas pastatytas prieš geležinkelio pervažą arba karantino postą, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš ženklą. Iš byloje esančio policijos pareigūno A. V. 2009 m. kovo 16 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu 2009 m. kovo 16 d. patruliuodami kelyje Marijampolė-Kalvarija, pastebėjo jų automobilį lenkiantį kitą automobilį, kuris juos aplenkęs važiavo priekyje jų. Privažiavusi geležinkelio pervažą, prieš kurią yra pastatytas kelio ženklas Nr. 204 „Važiuoti nesustojus draudžiama“, šio automobilio vairuotoja pristabdė ir nesustojusi nuvažiavo toliau (b. l. 20). Iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir policijos pareigūnas A. G. savo tarnybiniame pranešime (b. l. 21). Tokius pačius parodymus pareigūnai davė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 33-34). Apeliantė nenurodo jokių aplinkybių, kodėl minėti policijos pareigūnai būtų suinteresuoti ją apkaltinti, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl pagrindo nesiremti betarpiškai pažeidimą mačiusių pareigūnų A. V. bei A. G. nuosekliais ir logiškais parodymais nėra. Dėl šios priežasties apeliantės argumentai, kad policijos pareigūnai turi procesinį suinteresuotumą byloje ir teismas nepagrįstai juos apklausė kaip liudytojus, be to, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai identiški, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareigūnai nepateikė asmeninės pozicijos ginčijamos situacijos atžvilgiu, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinio skundo argumentas, jog tai, kad kai kurias aplinkybes policijos pareigūnai išdėstė praėjus daugiau nei dviems mėnesiams nuo tariamo pažeidimo padarymo, patvirtina, jog jie neturėjo aiškios teisinės pozicijos, vertindami situaciją, atmestinas kaip nepagrįstas, nes iš bylos medžiagos matyti, jog policijos pareigūnus papildyti jų tarnybinius pranešimus įpareigojo Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (b. l. 12-13, 33), o 2009 m. gegužės 20 d. policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos patikslintos aplinkybės įtakos V. M. veikos kvalifikavimui neturi.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai, jog tariamai padarytą administracinį teisės pažeidimą policijos pareigūnai fiksavo iš judančios transporto priemonės, esančios pakankamai toli nuo jos automobilio, be to, ji buvo sustabdyta policijos pareigūnų maždaug už 150 m nuo pervažos, todėl egzistuoja pagrįsta abejonė, kad policijos pareigūnai negalėjo objektyviai įvertinti ir pastebėti to momento, ar ji sustojo prieš kelio ženklą „STOP“ ir kiek ilgai sustojusi stovėjo, yra paremti subjektyviais apeliantės vertinimais, todėl vertintini kritiškai ir laikytini jos gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 10), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 20-21, 23-24) ir teismo posėdžio metu policijos pareigūnų duoti parodymai (b. l. 33-34) neabejotinai patvirtina, kad V. M. nesustojo prie kelio ženklo Nr. 204 „STOP“, pastatyto priešais geležinkelio pervažą, taip pažeisdama KET 175 punkto reikalavimus ir padarydama pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 125 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino bylos esmę, surinko visus byloje reikšmės turinčius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl apeliantės kaltės, todėl Kauno apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.