- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-22
- Bylos Nr.
- e2-389-964/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00302-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui J. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. M. ieškiniu prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei priteisiant atsakovui J. B. nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/16 dalies pastato – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui J. B. 926,78 EUR piniginę kompensaciją. Prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-04-09 dienos raštu kreipėsi į atsakovą, nurodydama, kad įsigijo iš varžytinių dalį buto ir yra kartu su atsakovu buto bendrasavininkiai. Šiuo raštu ieškovė nurodė, kad nemato galimybės naudotis butu nustatant naudojimosi butu tvarką, taip pat buto padalinti natūra, todėl įgyvendindama savo, kaip buto bendraturtės, teises, o taip pat siekdama kooperuotis ir išnaudoti visas galimybes dėl bendro daikto naudojimo ir aktyvaus ieškojimo abiems šalims priimtino sprendimo būdo, ieškovė pasiūlė atsakovui iki 2015-04-15 pranešti, jei atsakovas mato galimybes bendrai naudotis butu nustatant naudojimosi butu tvarką arba butą padalinti natūra. Be to, minėtu raštu ieškovė pasiūlė jai perleisti atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto dalį už 926.78 EUR arba informuoti, jei atsakovas yra finansiškai pajėgus nupirkti ieškovės buto dalį. Atsakovas į minėtą raštą neatsakė, kas ieškovės manymu, iš esmės reiškia, kad atsakovas nesutinka nei su vienu ieškovės pateiktu pasiūlymu. Atsakovas negyvena bute. Nors buto dalį jis paveldėjo 2007-05-14, tačiau per visą šį laikotarpį (8 metus) ne tik neapsigyveno minėtame bute, tačiau nei karto nebuvo nuvykęs į šį butą, nesirūpino juo, nešildė jo, nedarė būtinųjų remonto darbų bute, o taip pat ir neprisidėjo prie bendrojo naudojimo patalpų remonto, ir pan. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), ir iki šiol nėra realizavęs teisės gyventi jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat nevykdo įstatyme nustatytų turto savininkui priskiriamų pareigų - netvarko turto, neprisideda prie bendrų patalpų remonto, nemoka už komunalines paslaugas. Ieškovė nurodo, kad Ekspertizės aktu dėl turto vertės nustatymo buvo konstatuota, kad buto būklė bloga, jis negyvenamas, neprižiūrimas, prikrautas šiukšlėmis, butas netinkamas eksploatuoti, reikalingas kapitalinis remontas, be to, jame atjungta elektra. Šie faktai yra akivaizdžiai matomi iš ekspertizės akte pateiktų buto fotonuotraukų. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas nemoka jokių komunalinių mokesčių už jam nuosavybės teisę priklausantį butą -šiuo metu yra susidarę įsiskolinimai už elektrą, vandenį, šiukšlių išvežimą, taip pat elektra yra atjungta, tačiau atsakovas neturi finansinių išteklių sumokėti skolas, o taip pat ir už elektros pajungimą. Atsakovas neapmoka ir bendro naudojimo patalpų remonto išlaidų, kaip tai nustatyta CK IV knygoje. Tai pagrindžia 2013-06-21 Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-15845-592/2013 priimtas sprendimas, kuriuo iš atsakovo buvo priteista skola už namo, kuriame yra butas, stogo remontą. Ieškovė prašo priteisti dalį buto ir sumokėti atsakovui kompensaciją, kadangi pats atsakovas neturėtų finansinių išteklių sumokėti piniginę kompensaciją ieškovei. Dar nuo 2013 metų vidurio yra vykdomas išieškojimas iš atsakovo pagal 2013-07-24 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 367,10 EUR (1 268,55 Lt) skolos, 155,82 EUR (538 Lt) bylinėjimosi išlaidų ir procesinių palūkanų išieškojimo, tačiau atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs su kreditoriumi. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė šiuo ieškiniu nereiškia reikalavimo nustatyti naudojimosi butu tvarką, kadangi esamu ginčo atveju, atsižvelgiant į esamą turtą - dviejų kambarių butą, kurio kambariai yra pereinamieji, yra tik viena virtuvė, vienas tualetas ir viena vonia - nustatyti naudojimosi butu tvarką nėra įmanoma. Dėl to taip pat nėra galima ieškovei ir atsakovui butą padalinti natūra, nepadarant neproporcingai didelės žalos, bei atidalinti taip, kad po atidalinimo būtų galima naudotis butu pagal jo paskirtį. Dėl buto išplanavimo, jo atidalinti natūra pagal teisės aktų reikalavimus nėra galima ir techniškai bei procedūriškai. Dėl to ieškovės manymu, jos ir atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas, paskiriant vienam iš bendraturčių kompensaciją pinigais, yra priimtiniausias. V. M. nurodė, kad šį turtą – ½ buto su rūsiu ir su 1/16 sandėliuko įsigijo už 746 EUR. Kadangi varžytinėse nebuvo norinčių įsigyti šį turtą už didesnę kainą. Ieškovės nuomone, būtent tokia kaina (746 EUR) ir yra reali turto kaina. Ieškovė pateikė įrodymus, kad 2014-10-15 buvo atliktas buto vertinimas ir ekspertizės aktu Nr. 14-10-15A Y2 1/2 buto su rūsiu ir su 1/16 sandėliuko rinkos vertė nustatyta 926,78 EUR (3 200 Lt). Taip pat ir Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše viso turto (buto su rūsiu ir dalimi sandėliuko) vidutinė rinkos vertė nustatyta 1 811,88 EUR (1750 EUR butas ir 61,88 EUR sandėliukas), todėl atitinkamai ½ dalies turto rinkos vertė yra 905,94 EUR (1 811,88 EUR/2). Atsižvelgiant į tai, ieškovė sutinka tokio dydžio (926,78 EUR) kompensaciją sumokėti atsakovui J. B..
Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, nes atsakovas per į teismo posėdį neatvyko ir jokio prašymo nepateikė.
Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, jis atsiliepimo į ieškinį, įrodymų per teismo nustatytą terminą nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, nors jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai, priima sprendimą už akių (CPK 230 str. 2 d., 285 str. 2 d.)
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Šioje byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys – ieškovė ir atsakovas - bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ valdo 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat po 1/16 dalis pastato – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini).
Ieškovė pateikė UAB „Negrita“ 2014-10-10 ekspertizės aktą Nr. 14-10-15A, kuriame išdėstyta išvada dėl rinkos vertės. Pagal ją ½ buto su rūsiu ir su 1/16 sandėlio rinkos vertė - 926,78 EUR.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (LR CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
LR CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti LR CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nėra pareigos įrodinėti atidalijimo motyvų buvimo, bendraturčių ginčo ar kitų priežasčių.
Taigi teisė atsidalyti iš bendro turto yra absoliuti, todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, koks yra atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tikslas, motyvai ir pan.
LR CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos tokios atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – teisminiu keliu pagal bet kurio bendraturčio ieškinį.
Ieškovė patvirtino, jog yra pajėgi išmokėti atsakovui nurodyto dydžio kompensaciją. Ji pateikė savo banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad jose yra bendra 3 009,24 EUR suma, o tai yra kelis kartus daugiau, nei jos nurodoma kompensacija už dalį atidalintino buto.
Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad tokia kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę pagal viso daikto rinkos kainą.
Kaip matyti iš UAB „Negrita“ 2014-10-10 ekspertizės akto Nr. 14-10-15A, prašomo atidalinti turto rinkos vertė – 926 EUR. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad ½ dalis buto, esančio Arnionių I k., Dvaro g. 2-4, vertinama vidutiniškai 875 EUR, o 1/16 sandėlio – 30 EUR, taigi bendra vidutinė šio turto rinkos vertė 905 EUR. Ji mažesnė, nei nurodo ir siūlo sumokėti ieškovė, todėl nelaikytina nesąžininga.
Šioje byloje svarbios aplinkybės yra tos, kad ½ dalis buto, kurią prašoma atidalinti ieškovės nuosavybėn, yra areštuota pastarosios naudai dėl atsakovo skolų V. M.. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo, ieškovės V. M. naudai buvo priteista skola iš atsakovo J. B. už stogo remontą. Aukščiau nurodytame ekspertizės akte pažymėta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), būklė bloga, jis negyvenamas ir neprižiūrėtas, butas prikrautas šiukšlėmis. Taigi matyti, kad atsakovas buto nenaudoja, ką rodo ir aplinkybė, kad siųsti procesiniai dokumentai įteikti ne šio buto adresu. Kambariai pereinami. Tai taip pat rodo, kad butu naudotis svetimiems žmonėmis sudėtinga, o fizinis jo padalijimas sunkiai įgyvendinamas. Be to, kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų ir pateiktų įrodymų, atsakovas ignoravo jos bandymą susitarti dėl atidalijimo iš bendro turto neteismine tvarka. Pats atsakovas niekada jos nekvietė pasikalbėti turto atidalijimo klausimu. Į raginimus ir pasiūlymus atsakovas neatsiliepė, savo nuomonės dėl jo dalies atidalijimo iš bendro turto nepareiškė, nors apie tai buvo ne vieną kartą klausiamas. Tai leidžia padaryti išvadą, kad atsakovas vengė spręsti klausimą dėl atidalijimo iš bendro turto.
Teismas, įvertinęs bylos duomenis, aplinkybę, kad šalių dalys turte lygios, daro išvadą, kad ieškovė yra pajėgi išmokėti atsakovui nurodyto dydžio piniginę kompensaciją, atsakovas negyvena minėtame bute ir ten nesilanko, netvarko, tinkamai nesirūpina savo turtu, iki kreipiantis į teismą tarp šalių nebuvo bendro susitarimo dėl atidalijimo iš bendro turto, todėl ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai 1/2 dalį buto, unikalus Nr. 6296-7004-1016:0005, esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/16 dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. 6296-7004-1049, esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant asmeninės nuosavybės teise ieškovei, o iš jos atsakovui priteisiant 926,78 EUR dydžio piniginę kompensaciją (LR CK 4.80 straipsnio 2 d., LR CPK 178 str.).
Ieškinys patenkintas visiškai, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, nenustatyta, kad ieškovė būtų piktnaudžiavusi procesu (LR CPK 93 str. 4d., 95 str.).
Ieškovė ieškinį apmokėjo 31 EUR žyminiu mokesčiu. Žyminis mokestis ieškovei priteistinas iš atsakovo (LR CPK 93 str.).
Atlikus ieškovei mokėtinų ir iš atsakovo priteistų sumų įskaitymą, iš ieškoves atsakovui priteistina 895,78 EUR kompensacija.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad patyrė 150 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Tačiau, kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų, ji pinigus sumokėjo jos pačios vadovaujamai teisinių paslaugų įmonei, pati pinigus ir priėmė.
Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 88 str. 1 d. 9 p. nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 str. 1 d. 1-8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 str. 1 d. 6 p. (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl CPK 88 str. 1 d. 9 p. patirtoms išlaidoms nepriskirtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-212/2015). Be to, sprendžiant iš to, kad teisines paslaugas suteikė ieškovei jos pačios įmonė ir ji pati priėmė jos mokamus pinigus, šios išlaidos nelaikytinos būtinomis.
Pašto išlaidos neviršija 3 EUR, todėl iš bylos šalių nepriteisiamos, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (LR CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 285-288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto - 2 kambarių buto J. B. (J. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. 6296-7004-1016:0005, esančią (duomenys neskelbtini) ir 1/16 dalį pastato – sandėlio, unikalus Nr. 6296-7004-1049, esančio (duomenys neskelbtini) ir priteisti šį turtą V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui J. B. (J. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 895,78 EUR piniginę kompensaciją.
Ieškovės prašymo dėl išlaidų už teisines paslaugas priteisimo iš atsakovo J. B. netenkinti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Molėtų apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.