- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-27
- Bylos Nr.
- 1-90-983/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43921-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Kaltinamasis
- V. S., G. V.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Advokatai
- Žana Kozliakienė
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Asta Adamonytė – Šipkauskienė, sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turi 3 vaikus, išsilavinimas vidurinis, dirba (duomenys neskelbtini), teistas 2016-11-28 Vilniaus m. apylinkės teismo Baudžiamuoju įsakymu, pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. l d. paskirta bausmė (8 MGL) 301.28 Eur bauda;
G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis - išsiskyręs, išsilavinimas – aukštesnysis, dirba (duomenys neskelbtini), teistas: 2014-10-06 Vilniaus m. apylinkės teismo Baudžiamuoju įsakymu. Pripažintas kaltu pagal LR BK 227 str 2 d.-bauda (12 MGL) 1560 Lt. Vadovaujantis LR BK 64-1 str. 1 d. paskirta bausmė- bauda (8 MGL) 1040 Lt. Vadovaujantis LR BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. A P.P., į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2014-08-16 iki 2014-08-17 ( 1 para) ir galutinė bausmė paskirta 6 MGL 780 Lt (226 Eur) bauda. Baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas 200 Litų nominalo kupiūra, serijos Nr. AH 4569927. Galutinė bausmė- bauda (6 MGL) 780 Lt (226 Eur). Baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas 200 Litų nominalo kupiūra, serijos Nr. AH 4569927. 2014-12-23 bauda sumokėta;
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. 2016 m. rugsėjo 14 dieną, apie 13 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. V., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą kito asmens teisę, t.y. turėdamas tikslą išreikalauti pinigus už tai, kad prieš savaitę laiko G. V. taksi automobiliu parvežė R. K. iš Lentvario miesto, į Vilniaus miestą, atvykę į R. K. nuomojamą butą, esantį Architektų g. 226-46, Vilniaus m., automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu E. V. nusivežė R. K. į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, kur su rankomis ir pagaliais sudavė nukentėjusiajam daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas bei reikalavo G. V. sumokėti tariamą 300 eurų skolą, už tai, kad R. K. nesumokėjo 15 eurų už kelionę, kai jis taksi automobiliu prieš savaitę laiko parvežė R. K. namo ir dėl to laukdamas kol R. K. atneš pinigus, tačiau jų neatnešė, prarado kitus klientus. Po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu atvežė R. K. į Trakų r. sav. Lentvario sen., Žydiškių k., kur tęsdamas nusikalstamą veiką, reikalaudamas grąžinti skolą vartojo fizinį smurtą: sudavė nukentėjusiajam R. K. daugybinius smūgius rankomis, kojomis bei mediniais pagaliais į įvairias kūno vietas, tuo tarpu G. V. ir vieną kartą sudavė buteliu per galvą. Tokiu būdu V. S. veikdamas bendrai su G. V. savavaldžiavo panaudodami fizinę prievartą, padarydamas nukentėjusiajam kairio alkūnkaulio vidurinės dalies skeveldrinį lūžimą, muštinę žaizdą galvos srityje apie 2 cm, dešinio dilbio ir abiejų blauzdų sumušimus, pasireiškusius skausmingumu ir patinimu, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą, kadangi dėl alkūnkaulio lūžio sveikata sutrinka ilgiau nei 10 dienų, t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 294 str. 2 d.
G. V. 2016 m. rugsėjo 14 dieną, apie 13 vai., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. S., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą savo teisę, t. y. turėdamas tikslą išreikalauti pinigus už tai, kad prieš savaitę laiko jis (G. V.) taksi automobiliu parvežė R. K. iš Lentvario miesto, į Vilniaus miestą, atvykę į R. K. nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu E. V. nusivežė R. K. į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą kur rankomis ir pagaliais sudavė nukentėjusiajam daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas bei reikalavo G. V. sumokėti tariamą 300 eurų skolą, už tai, kad R. K. nesumokėjo 15 eurų už kelionę, kai jis taksi automobiliu prieš savaitę laiko parvežė R. K. namo ir dėl to laukdamas kol R. K. atneš pinigus, tačiau jų neatnešė, prarado kitus klientus. Po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu atvežė R. K. į (duomenys neskelbtini) kur tęsdamas nusikalstamą veiką, reikalaudamas grąžinti skolą vartojo fizinį smurtą: sudavė nukentėjusiajam R. K. daugybinius smūgius rankomis, kojomis bei mediniais pagaliais į įvairias kūno vietas, tuo tarpu G. V. ir vieną kartą sudavė buteliu per galvą. Tokiu būdu G. V. veikdamas bendrai su V. S. savavaldžiavo, panaudodami fizinę prievartą, padarydami nukentėjusiajam kairio alkūnkaulio vidurinės dalies skeveldrinį lūžimą, muštinę žaizdą galvos srityje apie 2 cm, dešinio dilbio ir abiejų blauzdų sumušimus, pasireiškusius skausmingumu ir patinimu, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą, kadangi dėl alkūnkaulio lūžio sveikata sutrinka ilgiau nei 10 dienų, t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 294 str. 2 d.
Kaltinamasis V. S. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad prieš šį įvykį V. T. buvo pas jį, jie sutiko R. K. ir nuvažiavo prie ežero. Iš kažkur atsirado jo panelė. Prie ežero sėdėjo ir išgėrinėjo keturiese - jis, V., R. ir jo panelė. Ji pradėjo kabinėtis ir prasidėjo muštynės. Jis paskambino G. V., žinojo, kad jo pažįstamas dirba taksi, ir paprašė, kad nuvežtų R. namo. R. nuėjo ginti savo merginos, o jis toliau sėdėjo su V.. Jie ten mušėsi, įvyko konfliktas. Tuo metu jis paskambino G., kad juos išvežtų. Jis girdėjo, kaip jie susitarė, kad sumokės 15 eurų už nuvežimą iki Lazdynų, bet jie dar kažkur kitur važinėjo. Teigė, kad gal po poros valandų paskambino G. V. ir pasakė, kad vežiojo R. K. ir kad jis išėjo namo, sakė, kad grįš sumokėti ir nesumokėjo. Kiek jis pinigų turėjo sumokėti neatsimena, gal apie 100 eurų. Dar po kelių dienų paskambino G. V. ir pasakė, kad reikia nuvažiuoti iki namų, kadangi jam brolis pasakė, kad R. jau 2 savaites nėra darbe, nes jis geria. Nuvažiavę prie namo kur gyvena R. K., jie kaimynų paklausė, gal žino kur gyvena nuomininkas. Kaimynai pasakė, kad žino, nes jis girtuokliauja, neatidaro durų net šeimininkei. Jie pabeldė į duris, o R. išėjus, jie pradėjo kalbėti, kad reikia susimokėti už kurą. R. pasakė, kad reikia nuvažiuoti į darbą, kad ten pasiskolins. Nuvažiavus į darbą, ten pinigų niekas jam nepaskolino. Paskui R. paprašė nuvežti į Kariotiškes ir jie ten nuvažiavo, išgėrinėjo. Prie parduotuvės paėmė J., nes jo sugyventinė yra vilos šeimininkė. Išeidinėjant iš vilos privažiavo nukentėjusiojo mama ir tuo metu kai R. jau sėdosi į mašiną atvažiavo ir S., kuris turėjo parvežti juos namo. Teigė, kad R. su jo buvusia žmona bendrauja, todėl jis gal pyktį ant jo turi, todėl apšneka. Pripažįsta, kad jis ten dalyvavo, buvo, važinėjo kartu.
Teigė, kad jis iš R. pinigų nereikalavo, kadangi jis jam neskolingas. G. prašė R. gražinti skolą už kurą, prašė gal apie 100 eurų. R. pasakė „ką aš nesumokėjau už taksi“. Jie pasakė, kad jis nesumokėjo ir jis paprašė nuvežti į darbą, kur norėjo pasiskolinti pinigų, tačiau grįžęs pasakė, kad pinigų negavo. Tada atvažiavo mašina, ten buvo G. pažįstami, jie susėdo ir nuvažiavo į Kariotiškes. Kai įsėdo R. pasakė, kad jo motina gyvena Kariotiškėse, todėl nuvažiavo į Kariotiškes. Bevažiuodami paėmė kartu ir J. K.. Buvo pilna mašina, apie 7-8 žmones. R. sėdėjo kartu, visi gale susispaudę sėdėjo. Vėliau R. paėmęs J. telefoną kažkam skambino. Atvažiavę pas J. visi sėdėjo, išgėrinėjo, maudėsi. Po to, jis paskambino J. S. ir paprašė, kad nuvežtų R. namo, kadangi jis buvo išgėręs. Jie ėjo jau ant kelio laukti mašinos ir privažiavo jo paimti mama. Teigė, kad jis smurto prieš R. nenaudojau. Gal ir sudavė R., gal pastūmė. Ar prieš R. smurtą kiti asmenys naudojo nežino. Teigė, kad kažkoks vyriškis iš kitos mašinos ten su R. „tampėsi“, pasistumdė. Dėl ko stumdėsi nežino, visi buvo girti. Nematė, kad G. jį muštų. Prie ežero G. R. nemušė. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai skiriasi, kadangi turbūt ne taip klausimą suprato, buvo tyrėjos spaudimas, tačiau neskundė tyrėjos veiksmų, nes nežinojo, kad taip galima. Kadangi tyrėja darė spaudimą, ikiteisminio tyrimo metu jis neatsakinėjo į klausimą, kur automobilyje sėdėjo R.. Kai R. K. mama jam skambino, jis ją pasiuntė. Gal jis į petį R. ir sudavė, gal pastūmė. Įvykio aplinkybes atsimena pagal situaciją, negali pasakyti ar ikiteisminio tyrimo metu ar dabar geriau atsimena. Pripažįsta, kad važinėjo ir kad vieną kartą sudavė prie darbo R.. Sudavė nes atsibodo su juo važinėti. Nurodė, jog R. teigia, kad jis smurtavo, nes jie ten Kariotiškėse gyvena su jo šeima, o jis su šeima nesutaria. Teigė, kad visi liudytojai gyvena viename name, jie visi nusiteikę prieš jį. R. bendrauja su jo buvusia žmona, todėl ir jo nemėgsta, apkalba. Nurodė, kad įvykio metu R. kartu su savo drauge K. V. kartu gyveno, tačiau tik trumpą laikotarpį. Teigė, jog jis 2016-10-18 pareiškė, kad atsisako duoti parodymus be advokato, o 2016-10-24 parašė, kad advokatas jam nereikalingas, kadangi advokatui nerado pinigų. Teigė, kad iš kur pas R. atsirado nustatyti sumušimai nežino. Vieną kartą matė kaip R. stumdėsi su „seniu“, kurio jis nepažįsta.
Kaltinamasis G. V. savo kaltės dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad jam paskambino draugas G. V. ir paprašė, kad jis surastų kas galėtų pavežti. Jis paskambino G. K. ir jie kartu nuvažiavo jų paimti. Kai jie atvažiavo, buvo V., V. S., išpešiota merga ir R.. Jis pasakė V. S., kad reikės sumokėti 15-20 eurų už parvežimą. Tada jie nuvažiavo į Kalvarijų turgų, R. kažkur išėjo ir gal po kokių 10 minučių grįžo ir tada jie nuvažiavo į Lazdynus. Teigė, jog R. siūlė sumokėti 100 eurų už tai, kad jį jie pavežiotų. Lazdynuose R. K. pasakė, kad tuoj grįš, išėjo ir negrįžo, o jie palaukė apie pusvalandį ir išvažiavo. Tada jis paskambino V. S. ir pasakė, kad R. išėjo ir nesumokėjo. Jis pasakė, kad vis vien jie susisieks su juo. Gal po poros dienų jis paskambino V. S. ir pasiūliau nuvažiuoti pas R. į darbą. Jie nuvažiavo pradžioje pas jį į namus, kaimynė parodė kuriame bute jis gyvena, kai atidarė duris jis R. pasakė, kad atiduotų skolą. Jie lauke palaukė kol R. apsirengė ir išėjo į lauką ir visi nuvažiavo iki jo darbo. R. pasiūlė ten nuvažiuoti, sakė atiduos skolą. Darbe pinigų jam niekas nepaskolino. Jis ėjo kartu su R. K. į jo darbą, nes netikėjo juo. Po to, jie stovėjo, išgėrinėjo. Jis priėjo prie netoliese stovėjusio pažįstamo ir paprašė, kad pavežtų. Kad V. S. prie sandėlio suduotų smūgius R. K. jis nematė. Jis savo draugui, kuris pavežė davė 20 Eur ir dar R. pasakė, kad ką išleis alkoholiniams gėrimams bus priskaičiuota prie jo skolos. Viso su gėrimais gal gavosi skola apie 130 eurų. Važiuojant R. buvo automobilio salone. Prie ežero buvo jis, S., R., „senis“ ir kiti asmenys, kuriu nenori minėti. „Senis“ tai T. G.. Prie ežero visi kartu gėrė. Nurodė, kad prieš R. niekas nesmurtavo. Jiems išeidinėjant, privažiavo jo mama ir pradėjo rėkauti. Iš kur pas R. sužalojimai atsirado jis nežino. Teigė, kad prieš įvykį R. buvo matęs vieną kartą. Teigė, kad R. jį kaltina, nes jie buvo kartu, o kitų kartu buvusių asmenų nekaltina, kadangi jų nepažįsta. Jį kaltina gal todėl, kad jam skolingas. Jis už R. skolą atidavė G. K. 50 Eur už parvežimą. Nurodė, kad jokio smurto nenaudojo, kaltės nepripažįsta. Pinigus prašė atiduoti gražiuoju, bet smurto nenaudojo.
Nukentėjusysis R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, V. S. buvo jo draugas, bendravo su juo nuo vaikystės. Tarpusavio santykiai iki įvykio buvo normalūs. G. V. pažįsta, nes juos supažindino V. S. ankščiau, ne prieš įvykį. Teigė, kad 2016 rugsėjo mėnesį buvo bute, kai atėjo V. S. ir G. V.. Ir bandė jį ištraukti iš buto, tada jis paprašė, kad leistų apsirengti, todėl jie jo laukė lauke. Ko jie atėjo ir ko nori nieko nesakė. Jam apsirengus ir išėjus į lauką, prie parduotuvės jie įsėdo į VW Golf automobilį. Kieno buvo automobilis nežino, automobilį vairavo moteris. Kai važiavo automobiliu, kaltinamieji jam sakė, kad jis ieškotų 300 eurų. Kodėl turi jiems duoti pinigų jis nesuprato. Iš pradžių jis nesutiko mokėti, tada jie jį pradėjo mušti. Vėliau jis suprato, kad jį mušė dėl to, kad jis neatnešė laiku pinigų ir jie prarado klientą. Nurodė, kad prieš įvykį nuo Lentvario iki Vilniaus jį su jo mergina K. V. pavežė G. V.. Už parvežimą jis neatsiskaitė, tačiau ar prašė iš jo pinigų neatsimena. Teigė, kad jie nieko dėl atsiskaitymo nesitarė, jis suprato, kad turėjo jį parvežti nemokamai. Kas iškvietė G. V., kad jį parvežtų, neatsimena, nes buvo neblaivus, tačiau nebuvo sumuštas. Nurodė, kad parvežęs G. V. nereikalavo, kad už kelionę jis sumokėtų. Kai nuvežė jį prie upės, jis jau suprato, kad jie reikalavo pinigų, kadangi prarado klientą tuo metu, kai jį parvežė. Teigė, kad prie upės kaltinamieji mušė jį su pagaliais, kuriuos vietoje nusilaužė. Nurodė, kad tuo metu jis buvo blaivus ir sutiko jiems sumokėti pinigus, todėl jie pėsti nuėjo iki jo darbo, kur tikėjosi pasiskolinti pinigų, tačiau niekas ten pinigų jam nepaskolino. Į darbą jis nuėjo su G. V., o V. S. buvo netoliese, laukė. Kai jie išėjo prie parduotuvės jau laukė raudonos spalvos automobilis Audi, kas vairavo automobilį jis nežino. Jį įgrūdo į bagažinę V. S. ir G. V. ir nuvežė į Žydiškių kaimą. Visi kiti automobilyje buvę asmenys sėdėjo ir nieko nedarė. Teigė, kad jis pats įlipo į bagažinę, nes jį privertė įlipti. Teigė, kad Žydiškių kaime V. S., G. V. ir dar pora žmonių, tie kur automobilyje sėdėjo, gėrė alkoholį. Iš jo V. S. ir G. V. reikalavo pinigų ir kartais su pagaliu trenkdavo. Kartu su jais jis negėrė. Teigė, kad jam trenkdavo daugiausia per kairę ranką. Vėliau išėjo visi ant kelio, kur turėjo privažiuoti mašina. Tada atvažiavo jo mama, A. K. ir I. B. ir jį pasisodino į savo automobilį ir jie išvažiavo. Kiek jam buvo suduota smūgių tiksliai nežino, gal daugiau nei 10 kartų. Nurodė, kad Trakų Vokėje daugiau mušė per kojas, o Žydiškių kaime - per kairę ranką, galvą. G. V. sudavė per galvą su pagaliu ir vėliau su buteliu Žydiškių kaime. Smūgius sudavė abu kaltinamieji. Teigė, kad po įvykio jam buvo lūžusi ranka ir dvi siūlės galvoje. Po įvykio kaltinamieji nebandė su juo susisiekti, neatsiprašė. Nukentėjusysis R. K. papildomai nurodė, kad iš Lentvario juos parvežė G. V., jis ir vairavo automobilį, kuriame buvo tik jis, pats R. K. ir K. V.. Teigė, kad G. K. jis mato pirmą kartą, jis jo nevežė ir su juo nesitarė, kad mokės jam 100 eurų. Papildomai nurodė, kad jokių muštynių ten Vievyje prie ežero nebuvo, namo jis tą vakarą grįžo nesumuštas, jokių sumušimų nebuvo ir iš ryto. Nurodė, kad iš Vilniaus į Lentvarį juos vežė V. T., tačiau jokių muštynių ten nebuvo, jis nebuvo sumuštas, jo mergina taip pat buvo sveika.
Liudytoja E. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta V. S., jis yra jos vyro brolis, R. K. yra jos bendradarbis, pažįstamas. Įvykio dieną ji dirbo, kai į darbą atvyko R. K. su nepažįstamu vyriškiu ir paprašė paskolinti pinigų. Paklausus kam reikalingi pinigai atsakė, kad prisiskolino. Pinigų iš jos jis negavo. Prašė paskolinti apie 100 eurų. Teigė, kad sumušimo požymių ant R. K. nematė, jis buvo tik išsigandęs. Teigė, kad kai jie išvažiavo, po kiek laiko jai paskambino R. ir prašė padėti. Kai jis kalbėjo girdėjosi kitų vyriškių balsai. Ji suprato, kad jį mušė, taip galvojo, kadangi jis dejavo. Kai skambino jis sakė „padėkite, prašau padėkite“. Atėjus R. K. į darbą ji nepastebėjo, kad jis būtų buvęs neblaivus. Kadangi jos bendradarbė pažįsta R. K. mamą, pasakė jai, kad ji paskambintų R. mamai ir pasakytų, kad matomai jie yra prie Skaisčio ežero ir kad nuvažiuotų pasiimti ten sūnaus. Teigė, kad vyriškis su kuriuo R. buvo sakė, kad pinigų jam reikia, kadangi prisiskolino.
Liudytoja I. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta V. S. ir R. K.. Teigė, kad įvykio dieną atbėgo R. K. mama prašydama pagalbos, sakė, kad muša Romą, prašė padėti. Ji paskambino savo tėčiui ir paprašė, kad juos pavežtų. Nurodė, kad išvažiavus iš miškelio pamatė, kad jie jau ėjo keliu ir vedėsi R. K.. V. S. ėjo pirmas, G. šone, o R. K. per vidurį. Tiksliai pasakyti negali, bet dar buvo vienas ar du berniukai. Toks vaizdas susidarė, kad R. K. jie vedėsi. Kai R. ji pasakė sėsti į mašiną, G. nenorėjo ir neleido, kad jis įsėstų į automobilį. Kai jie įsodino į mašiną R., G. neleido uždaryti durų, bandė jį išsodinti. Teigė, kad prie jų privažiavo automobilis, todėl ji išlipo iš mašinos ir paėmusi telefoną, garsiai kartojo automobilio, kuris privažiavo numerį. G. tuomet pasakė „ji filmuoja“, ir jie apsisuko, įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Teigė, kad R. buvo pasimetęs, jis lyg bijojo, ant jo matėsi sumušimai: galva buvo praskelta, ranką laikė, sunkiai ėjo. Teigė, kad R. įsodinus į automobilį, G. V. atidarinėjo automobilio duris, šaukė, neleido jiems išvažiuoti. Teigė, kad dėl ko vyko konfliktas ji žino tik tiek, kiek R. mama sakė: kad jį išsivežė iš namų Vilniuje, vežiojosi ir daužė gal dėl 30 eurų. Visa tai ji išgirdo jau po įvykio. Ar kaltinamieji ir nukentėjusysis buvo blaivūs ar neblaivūs negali pasakyti.
Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta V. S., o G. V. žino tik iš matymo, R. K. yra jo kaimynas. Nurodė, kad praėjusių metų rudenį vakare jam paskambino R. mama ir paprašė padėti nuvažiuoti į Žydiškes. Ji prašė padėti, sakė, kad muša R. Nuvažiavę į Žydiškes, išvažiuojant iš miško jie sutiko būrį asmenų, iš kurių jis pažinojo tik R. ir V. S.. Paklausus kas čia vyksta, V. S. pasakė, kad nieko ir nuėjo. Romui įsėdus į automobilį, G. V. atidaręs automobilio dureles dar norėjo kažką aiškintis, bet jie nuvažiavo. Teigė, kad R. jau sunkokai ėjo, ranką laikė, dejavo. Teigė, kad kiti kartu ėję žmonės nieko jiems nesakė, Romas taip pat nieko neaiškino. Jis suprato, kad R. mama ne be reikalo prašė nuvažiuoti pasiimti Romą, suprato, kad buvo konfliktas.
Liudytoja K. V. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta tik iš matymo, nukentėjusįjį pažįsta, nes jis jos draugas, jie kartu gyveno. Teigė, kad jie buvo Lentvaryje, prie ežero, vėliau grįžo namo į Lazdynus. Kas juos parvežė iš Lentvario neatsimena, tik žino, kad juos parvežė nepažįstamas asmuo iš bendros kompanijos. Negali pasakyti kas tiksliai juos parvežė, nes buvo išgėrusi, neatsimena. Nurodė, kad vežimo metu dėl atsiskaitymo nebuvo kalbama. Atsimena, kad prie ežero buvo kalbama, kad juos paveš draugas. Apie atsikaitymą už parvežimą nieko nežino. Nurodė, kad po kelių dienų, du asmenys, tarp kurių buvo vienas iš kaltinamųjų - V. S., paskambino į duris, ir jai atidarius duris, jie Romą išsitempė pro duris ir išvažiavo liftu. Romas paskui grįžo apsirengti ir pasakė, kad tuoj grįš. Grįžo gal išsigandęs, bet nesumuštas. Teigė, kad R. į namus grįžo kartu su mama ir giminėmis vakare ir jie išvažiavo į Lazdynų ligoninę, kadangi jis buvo sumuštas. R. buvo prakirsta galva, jis vos judėjo, matėsi, kad jam skauda ranką, kojas, jį vedė, jis pats nėjo. Paskui jai pasakojo, kad jį sumušė kaltinamieji, sakė, kad jie reikalavo pinigų už parvežimą iš Lentvario. Kiek pinigų reikalavo neatsimena, gal 300 eurų.
Liudytoja V. K. parodė, kad yra nukentėjusiojo mama, V. S. pažįsta, nes jis gyveno ankščiau Kariotiškėse ir buvo sūnaus draugas. Teigė, kad ji važiavo iš darbo ir paskambino sūnui, tačiau jis neatsakė, tada ji paskambino sūnaus merginai Kristinai, kuri pasakė, kad kažkas išvežė Romą. Paklausus kur išvežė, ji pasakė, kad atvažiavo S. su kitu vyru ir užlaužę rankas išvežė. Tada ji paskambino V. S. ir pasakė, kad paleistų R., tačiau jis ją pasiuntė necenzūriniais žodžiais. Tada jai paskambino pažįstama ir pasakė, kad atvažiavęs buvo sūnus į darbą su kitu vyru ir jis prašė pasiskolinti pinigų - 300 eurų. Paskui ji vėl paskambino ir pasakė „bėk, ieškos mašinos, tavo R. nori nužudyti“. Ji nubėgo pas kaimyną pagalbos ir jie jai padėjo. Greitai sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Bevažiuojant pamatė kaip jie keturiese veda Romą, kuris sunkiai ėjo, buvo šlapias. Ji Romą įsodino į automobilį. Tada vienas iš vyrų – G. V., pradėjo laužtis į automobilį, neleido važiuoti, o sūnus prašė, kad greičiau iš ten važiuotume. Vėliau sūnus jai pasakojo, kad buvo Lentvaryje, kad jį iš Lentvario į Vilnių parvežė kitas kaltinamasis G. V., ir nesumokėjo 20 eurų, todėl jie nusprendė daugiau išreikalauti. Pasakojo kaip jį paėmė iš Vilniaus, pradžioje pasodino į mašiną, paskui į bagažinę. Prie vieno ežero mušė, po to nuvežė į darbą pinigų paimti ir paskui į Kariotiškes, į sodybą. Pasakojo kaip mušė pagaliais, buteliu į galvą, 2 vietose buvo praskelta galva. Dar pasakojo kaip buvo surištas, davė virvę susirišti ir gąsdino, kad atvažiuos mašina ir jį temps. Sakė, kad jį visą laiką vežė bagažinėje. Teigė, kad įvykio dieną jos sūnus buvo blaivus.
Liudytojas J. K. parodė, kad iš kaltinamųjų tik V. S. pažįsta, nes gyvena viename kaime ir nukentėjusįjį pažįsta. Teigė, kad tą dieną buvo išgėręs, pakeliui namo jį paėmė mašina su kompanija iš kurios pažinojo tik R. K. ir V. S.. Kiek tiksliai mašinoje buvo žmonių nežino, bet jų buvo pilna mašina. Teigė, kad atvažiavę pas jį į namus jie sėdėjo lauke prie stalo ir išgėrinėjo, o paskui jis nuėjo namo miegoti. Ar R. K. gėrė jis nematė. Kad R. K. būtų sumuštas jis nematė. Teigė, kad kiek jis matė, smurtaujama nebuvo. Teigė, kad aplinkybės, jog jis R. K. būtų davęs telefoną neatsimena. Kol jie išgėrinėjo, tikrai jokių barnių nebuvo, niekas nesimušė, viskas buvo gerai. Teigė, kad R. K. automobilyje sėdėjo su visais automobilio salone. Teigė, kad įvykio aplinkybes dabar geriau atsimena nei duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu
Liudytoja E. V. parodė, kad jos vyras paprašė jį nuvežti į Grigiškes pas draugą V. S.. Po to jie jos paprašė pavežti iki S. draugo R. į Vilnių. Tada jie dviese išėjo, grįžo po 10-15 min., o vėliau atėjo Romas ir ji juo visus nuvežė iki R. darbo, kur juos ir paliko. Teigė, kad tuo metu, kai vyras jos paprašė pavežti iki Grigiškių ir vėliau į Vilnių jis nesakė ko jam ten reikia. Automobilyje niekas nesipyko, apie ką kalbėjo neatsimena. Teigė, kad vėliau vyras jai pasakė, kad R. buvo skolingas pinigų ir todėl juos ji vežė į R. darbą. Kiek pinigų skolingas nesakė. Sakė, kad R. skolingas jos vyrui, tačiau už ką skolingas nesakė.
Liudytojas G. K. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius. Teigė, kad jis dirba taksistu, tačiau tą dieną nedirbo, buvo namuose, kai paskambino G. ir paklausė, ar jis gali pavežti žmones. Teigė, kad jis nuvažiavo į Lentvarį prie ežero, ten buvo G., V., nukentėjusysis, moteris. Jie ten išgėrinėjo ir paprašė pavežti juos. Jie sėdo į automobilį, o kadangi R. K. buvo kraujuotas, jis paprašė, kad neišpurvintų mašinos. Teigė, kad nuvežė jį su panele prie turgaus, jis nuėjo, jie palaukė ir kai jis grįžo, paprašė nuvežti jį į Lazdynus namo, pažadėjo sumokėti už kelionę. Kai nuvažiavo į Lazdynus, jis išėjo ir nebegrįžo, nors jie jo laukė. Tuomet jis, G. ir V. nuvažiavo namo. Teigė, kad jie tarėsi, kad jis jam sumokės 100 eurų už kelionę, tačiau Lazdynuose R. K. nuėjo namo ir nebegrįžo. Jie laukė jo gal pusę valandos ir nesulaukę nuvažiavo. R. jis matė pirmą kartą. Teigė, kad G. paprašė juos pavežti ir jis pavežė, todėl pasakė G. V., kad dabar jis jam skolingas. G. jam atidavė 100 eurų po įvykio praėjus kelioms savaitėms. Teigė, kad tada kartu važiavo G. V., V. S. ir nukentėjusysis su mergina. Gal dėl V. S. ir suklydo, senai tai buvo.
Liudytojas V. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, jie yra draugai. Teigė, kad R. K. jis prie ežero matė pirmą kartą ir jis buvo girtas. Prie ežero buvo jis, S. ir nukentėjusysis, jie atvažiavo automobiliu prie ežero pasėdėti ir išgerti alkoholio. Vairavo ji savo juodos spalvos „Audi“ automobilį. Nežino tiksliai kaip atsirado prie jų šviesi moteris. Ji buvo girta ir užsipuolė nukentėjusįjį, buvo agresyviai nusiteikusi. Netoliese buvo kitas jaunimas ir nukentėjusiojo draugė susimušė su kitos kompanijos mergina, nukentėjusysis nuėjo jos ginti ir gavo į galvą nuo kažkokių vaikinų. Teigė, kad V. S. tikriausiai paskambino G. V., kad jį išvežtų, nes G. atvažiavo su draugu, automobilį vairavo draugas. Jis pats jų neparvežė, nes buvo išgėręs. Pažymėjo, kad kilus konfliktui, jis nukentėjusiojo negynė ir V. S. taip pat nesikišo, o mušėsi merginos. Nukentėjusiojo merginą jis taip pat matė pirmą kartą, ji buvo agresyvi, tačiau ar ji buvo sumušta jis nematė. Teigė, kad R. jos nuėjo ginti ir gavo nuo jaunuolių į kaulus, jis buvo sumuštas, lyg ir kraujas bėgo, nes jis buvo kruvinas, tačiau jis nežino, kas konkrečiai jam sužalota buvo. Teigė, kad iš Lentvario į Vilnių važiavo G. su draugu ir nukentėjusysis su drauge, o jis nuėjo namo, jo automobilis buvo prie namų aikštelėje.
Liudytojas T. G. parodė, kad G. V. pažįsta senai, nes gyvena tame pačiame kaimelyje, o kitą kalinamąjį įvykio metu matė pirmą kartą. Nurodė, kad su draugais Kirtimų gatvėje buvo parduotuvė kaip užeiga, ten jis su savo draugais baliavojo. Tada sutiko juos tris: G., nukentėjusįjį ir kitą kaltinamąjį. Jie paprašė nuvežti juos į Kariotiškes prie ežero. Kadangi viršijo žmonių skaičius telpantis į automobilį G. pasakė, kad sumokės, bet reikia nuvežti juos į vilą. Patikslino, kad Kirtimų gatvėje jie buvo keturiese ir dar prie jų atėjo G. su 2 draugais, tai iš viso buvo septyniese. Automobilis, kuriuo važiavo buvo „Audi“ universalas, todėl tilpo visi. Teigė, kad į automobilį jie susėdo taip kaip tilpo ir nuvažiavo į Kariotiškes prie ežero, ten baliavojo. Kai baigė baliavoti ir prieš išeinant iš namelio (vilos) atvažiavo mašina, kurioje buvo moteris (rodo į nukentėjusiojo motiną), kuri pradėjo rėkti, Gedo draugui pradėjo dar grasinti. Jie sulaukė savo automobilio, susėdo ir išvažiavo namo. Teigė, kad kol jie baliavojo smurtaujama nebuvo. Teigė, kad kai pamatė nukentėjusįjį pamanė, kad tai benamis, kadangi jis buvo po daugiadienio gėrimo. Taip sprendė, nes turi žmoną alkoholikę. Kiek atsimena jis buvo susivėlęs, rūbai buvo purvini, nuo jo sklido kvapas, kaip nesipraususio žmogaus. Kiek atsimena, pas jį veido srityje buvo seni įbrėžimai, o mėlynių ant veido nebuvo, bet buvo sukrešėjęs kraujas, ant rankų irgi buvo seni įbrėžimai, krešuliai.
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad iš nukentėjusiajam R. K. parodytų 4 asmenų foto nuotraukų, jis atpažįsta nuotraukoje Nr. 4 esantį vyriškį. Jo pravardė "Buda", jo nei vardo nei pavardės nežino. Tai jis 2016-09-14 paėmė jį su V. S. iš namų, iš Vilniaus miesto ir po to nusivežę iš pradžių Vilniaus m. netoli jo darbo ir ten mušė, po to nusivežę mušė Žydiškių m. Trakų r. Atpažįstu jį iš bendrų veido bruožų. Nuotrauka Nr. 4 yra G. V. ( b.l. 26-27).
Akistatos tarp nukentėjusiojo R. K. ir įtariamojo V. S. metu, kiekvienas pasiliko prie savo parodymų ( b.l.b. 1. 54-55 ).
Akistatos tarp nukentėjusiojo R. K. ir įtariamojo G. V. metu, kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (b.1.81-82).
Iš 2016-10-17 medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusysis patyrė kairio alkūnkaulio vidurinės dalies skeveldrinį lūžimą, muštinę žaizdą galvos srityje apie 2 cm, dešinio dilbio ir abiejų blauzdų sumušimus, pasireiškusius skausmingumu ir patinimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu, galimai suduodant ne mažiau penkių smūgių kietais bukais daiktais į nurodytas sritis. Sužalojimai vertinant visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą, kadangi dėl alkūnkaulio lūžio sveikata sutrinka ilgiau 10 dienų (b.l.24 ).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, panaudodamas fizinę ar psichinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui, ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.
Taigi, būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Tačiau teismų praktikoje savavaldžiavimas, padarytas naudojant fizinę ir psichinę prievartą, gali būti pripažįstamas nusikaltimu ir kvalifikuojamas pagal BK 294 str. 2 d., net ir formaliai nenustačius didelės žalos požymio (kasacinė byla Nr. 2K-383/2011). Taip pripažįstama, kad fizinės ar psichinės prievartos naudojimas rodo didesnį veikos pavojingumą, kuris savaime pakankamas baudžiamajai atsakomybei už savavaldžiavimą pagrįsti. Minėta susiformavusi teismų praktiką paneigia kaltinamojo V. S. gynėjos argumentus, jog nagrinėjamu atveju kaltinamųjų padaryti veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 294 str. 2 d., kadangi jų veiksmuose nebuvo identifikuotas didelės žalos požymis.
Nors kaltinamasis G. V. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažino visiškai, o V. S. pripažino savo kaltę iš dalies, byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji padarė nusikaltimą veiką numatytą LR BK 294 str. 2 d.
Įvertinus byloje ištirtus įrodymus konstatuotina, kad V. S. ir G. V. veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo teisę į negrąžintą skolą, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo R. K. atžvilgiu, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamieji G. V. ir V. S. reikalavo iš nukentėjusiojo R. K. grąžinti sumokėti tariamą 300 eurų skolą, už tai, kad R. K. nesumokėjo 15 eurų už kelionę, kai G. V. taksi automobiliu prieš savaitę laiko parvežė R. K. namo ir dėl to laukdamas kol R. K. atneš pinigus, tačiau jų neatnešė, prarado kitus klientus. Tiek iš nukentėjusiojo parodymų, tiek iš liudytojų E. S., V. K., K. V. parodymų matyti, kad nukentėjusysis R. K. reikalavimą dėl skolos laikė pagrindine į jį nukreiptos agresijos priežastimi. Nors kaltinamasis V. S. duodamas parodymus teisme teigė, kad R. jam nebuvo skolingas, todėl jis iš jo pinigų nereikalavo, tačiau neneigė, kad R. K. buvo skolingas G. V., todėl jie abu važiavo pas nukentėjusįjį dėl skolos grąžinimo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi, tokie kaltinamojo V. S. veiksmai, kai jis savavališkai vykdė ginčijamą kito asmens teisę, sudaro savavaldžiavimo sudėtį.
Kitas kaltinamasis G. V. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog iš nukentėjusiojo reikalavo skolos grąžinimo, tik neigė fizinio smurto prieš jį naudojimo faktą.
Fizinė prievarta – tai neteisėtas, tyčinis, prieš nukentėjusiojo valią, jo organizmui daromas poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, žalos sveikatai padarymo, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimo. Kaip savavaldžiavimo kvalifikuojamasis požymis, fizinė prievarta apima nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat fizinio skausmo sukėlimą, neteisėtą laisvės atėmimą, kurių atskirai kvalifikuoti nereikia.
Kaltinamiesiems pareikštame kaltinime nurodyta, kad jų fizinė prievarta pasireiškė rankomis, kojomis ir pagaliais suduotais nukentėjusiajam daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, G. V. vieną kartą suduotu smūgiu nukentėjusiajam buteliu per galvą. Tokiu būdu, V. S. ir G. V. veikdami bendrai savavaldžiavo panaudodami fizinę prievartą, padarydami nukentėjusiajam kairio alkūnkaulio vidurinės dalies skeveldrinį lūžimą, muštinę žaizdą galvos srityje apie 2 cm, dešinio dilbio ir abiejų blauzdų sumušimus, pasireiškusius skausmingumu ir patinimu, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą, kadangi dėl alkūnkaulio lūžio sveikata sutrinka ilgiau nei 10 dienų.
Vertinant šias kaltinamiesiems inkriminuotas aplinkybes, pažymėtina, kad kaltinamasis G. V. jokių smūgių nukentėjusiajam nepripažino, o kaltinamasis V. S. neneigė to, kad sudavė nukentėjusiajam smūgį ar du, ar pastūmė. Tai, kad nukentėjusysis nebuvo mušamas patvirtino ir liudytojais apklausti J. K. ir T. G., kurie teigė, kad nukentėjusysis kaltinamųjų mušamas nebuvo, kad jis buvo iš ankščiau susižalojęs. Tačiau tokie jų parodymai teismo vertinami kritiškai, kaip bandymas padėti kaltinamiesiems, kurie yra jų draugai, išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi šie parodymai prieštarauja kitai byloje esančiai surinktai medžiagai. Pažymėtina, kad visų pirma nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti nukentėjusiojo parodymai tokius kaltinamųjų ir minėtų liudytojų parodymus paneigia. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamieji mušė jį su pagaliais, kuriuos vietoje nusilaužė, daugiau per kojas, kai buvo Trakų Vokėje, o Žydiškių kaime – per kairę ranką ir galvą. Kiek jam buvo suduota smūgių tiksliai nežino, bet daugiau nei 10 kartų. Teigė, jog G. V. sudavė per galvą su pagaliu ir vėliau su buteliu Žydiškių kaime. Smūgius sudavė abu kaltinamieji. Tai, kad nukentėjusysis buvo sumuštas kaltinamųjų, o ne iš anksčiau sužalotas patvirtino ir liudytojais apklausti I. B., A. K., K. V., V. K., kurie nurodė, kad po įvykio ant R. K. kūno matėsi sumušimai: jo galva buvo praskelta, jis sunkiai bepaėjo, laikė ranką, dejavo, vos judėjo. Šių liudytojų parodymai paneigia ir kaltinamųjų iškeltą versiją, jog nukentėjusysis su jais važinėjo automobiliu ir ieškojo kas jam paskolintų pinigų skolai atiduoti savo noru, o ne jų verčiamas, kadangi minėti liudytojai atvykę paimti nukentėjusiojo pamatė, kad kaltinamieji vedasi nukentėjusįjį, kad įsodinus R. K. į automobilį vienas iš kaltinamųjų, t.y. G. V. neleido jiems išvažiuoti, atidarinėjo automobilio dureles, kažką aiškino. Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs, neprieštarauja parodymams duotiems ikiteisminio tyrimo metu, abejonių dėl jų tikrumo nekyla. Be to, aplinkybę, jog iš nukentėjusiojo buvo reikalaujama atiduoti skolą naudojant prievartą, o ne savo noru, patvirtina, tas faktas, jog į darbą pasiskolinti pinigų jį atlydėjo kaltinamasis G. V., kuris nurodė, kad nukentėjusįjį lydėjo, kadangi juo netikėjo, be to, liudytoja E. S. patvirtino, kad atėjęs su nepažįstamu vyriškiu pasiskolinti pinigų R. K. buvo išsigandęs, o vėliau paskambinęs jai prašė pradėti, dejavo.
Kaltinamųjų iškeltą versiją, jog nukentėjusysis buvo susižalojęs anksčiau paneigia ir byloje esantis 2016-10-17 medicininių dokumentų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad nustatyti sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu, galimai suduodant ne mažiau penkių smūgių kietais bukais daiktais į nurodytas sritis. Pažymėtina, kad minėtame akte nėra konstatuota, jog kažkokie sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti anksčiau.
Nors liudytojai G. K. ir V. T. duodami parodymus teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis R. K. buvo sumuštas kažkokių jaunuolių anksčiau, jiems vartojant alkoholinius gėrimus Lentvaryje prie ežero, tačiau teismas šių liudytojų parodymus vertina kaip nepatikimus, kadangi minėti liudytojai yra kaltinamųjų draugai, o ir patys kaltinamieji šią nukentėjusiojo sumušimo nepažįstamų jaunuolių versiją iškėlė tik duodami parodymus teisiamojo posėdžio metu, tačiau tokių aplinkybių nebuvo paminėję duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Priešingai, kaltinamasis V. S. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio dieną Žydiškių kaime R. mušė G. V. ir kiti asmenys ir reikalavo grąžinti 300 Eur skolą (b. l. 51-52). Šią versiją paneigė ir nukentėjusysis bei jo draugė K. V., kurie patvirtino, kad jie buvo Lentvaryje prie ežero, ten vartojo alkoholinius gėrimus, todėl jie buvo neblaivūs, tačiau nebuvo sumušti, o po to juos namo parvežė G. V.. Remdamasis šiais parodymais, teismas atmeta kaip nepagrįstą ir kaltinamųjų nurodytą versiją, kad nukentėjusįjį su jo mergina iš Lentvario į Vilnių parvežė ne G. V., o G. K., kadangi pats kaltinamasis V. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad „vakare jis iškvietė G. V., pravarde „Gudas“, jam apie 25 dm., jis dirba taksistu, ir paprašė, kad parvežtų R. namo į Vilnių“, tiek kaltinamasis G. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad „ jam paskambino pažįstamas V. S. ir paprašė, kad atvažiuotų į Lentvario miestą prie ežero ir nuvežtų namo į Vilniaus miestą V. S. draugą. Po to jis atvažiavo į Lentvarį su taksi automobiliu su draugu G. K..“ Taigi, šie kaltinamųjų parodymai patvirtina, kad nukentėjusįjį iš Lentvario į Vilnių, V. S. prašymu parvežė būtent G. V., o ne liudytojas G. K., kuris nebent galėjo atvažiuoti kaip keleivis. Kad G. K. jis mato pirmą kartą, jis jo nevežė ir su juo nesitarė, kad mokės jam 100 eurų, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusysis R. K.. Pažymėtina ir tai, kad duodamas parodymus liudytojas G. K. labai aiškiai prisiminė, kad nukentėjusysis buvo kruvinas, tačiau negalėjo prisiminti, kas dar be nukentėjusiojo ir jo merginos važiavo automobiliu, be to nurodė, kad G. V. po įvykio praėjus keliomis savaitėms jam atidavė 100 Eur skolos, kuri susidarė už tai, kad jis neva vežiojo nukentėjusįjį, tačiau pats G. V. duodamus parodymus teisme nurodė, kad jis už R. K. skolą, susidariusią už jo parvežimą, davė G. K. 50 Eur. Toks minimų neva grąžintos skolos sumų neatitikimas, tendencingas tam tikrų įvykio aplinkybių detalus atsiminimas (kad nukentėjusysis buvo kruvinas), o kitų aplinkybių neatsiminimas (kokie žmonės buvo automobilyje), leidžia teismui liudytojo G. K. parodymus vertinti kaip nepatikimus ir atmesti kaltinamųjų tik teisiamojo posėdžio metu iškeltą versiją, jog nukentėjusįjį su jo mergina iš Lentvario į Vilnių parvežė ne G. V., o G. K..
Kaip neįtikinama atmetama ir kaltinamojo V. S. nurodyta versija, jog nukentėjusysis R. K. draugavo su jo buvusia žmona, todėl jo nemėgsta, apkalba, kadangi patys kaltinamieji duodami parodymus nurodė, jog nagrinėjamo įvykio metu R. K. draugavo ir gyveno kartu su savo drauge K. V.. Šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusysis ir K. V..
Taigi, nors abu kaltinamieji neigia sužaloję R. K., akivaizdu, kad nesunkus kūno sužalojimas buvo padarytas būtent kaltinamųjų veiksmais. Kadangi abu kaltinamieji veikė bendrai naudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir dėl veiksmų bendrumo nėra galimybės nustatyti kurio kaltinamojo veiksmas sąlygojo nesunkų sužalojimą, pagrįstai konstatuota, kad kaltinamųjų bendri smurtiniai veiksmai lėmė nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mąstą.
Taigi, kaltinamųjų smurtiniai veiksmai reikalaujant iš nukentėjusiojo skolos, jiems pareikštame kaltinime teisingai kvalifikuoti kaip savavaldžiavimas.
Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamųjų asmenybes.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje.
Sprendžiant dėl bausmės skyrimo kaltinamajam V. S. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, veikos padarymo metu nebuvo teistas, tačiau 2016-11-28 Vilniaus m. apylinkės teismo Baudžiamuoju įsakymu, pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. l d. ir jam paskirta bausmė (8 MGL) 301.28 Eur bauda, be to, nusikaltimą padarė turėdamas galiojančias administracines nuobaudas, yra dirbantis, yra išsiskyręs, turi tris nepilnamečius vaikus. Be to, po šios nusikalstamos veikos padarymo jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 8 MGL dydžio bauda.
Sprendžiant dėl bausmės skyrimo kaltinamajam G. V. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, jis buvo konflikto iniciatorius ir aktyvus smurtinių veiksmų vykdytojas, veikos padarymo metu buvo teistas, be to, nusikaltimą padarė turėdamas galiojančias administracines nuobaudas, po nusikalstamos veikos padarymo padarė ANK 508 str, 506 str. 4 d. numatytus nusižengimus, skirtų baudų nesumoka, yra dirbantis, yra išsiskyręs, turi vieną nepilnametį vaiką.
Kadangi BK 294 str. 2 d. sankcijoje numatytos tik su laisvės atėmimu susijusios bausmės – laisvės atėmimas ir areštas – kaltinamiesiems skiriamos laisvės atėmimo bausmės, o įvertinus bausmės skyrimą individualizuojančias aplinkybes - kiekvienam kaltinamajam skiriama bausmė mažesnė už įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkį – 1 metai laisvės atėmimo.
V. S. skirtina bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu V. S. skirta subendrinta ir neatlikta 16 MGL dydžio, t. y. 602,56 eurų dydžio bauda, šias bausmes sudedant visiškai ir V. S. skirtina galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė ir 16 MGL, t. y. 602,56 eurų dydžio bauda. Baudą įpareigotina sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kaltinamųjų atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnis, ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamuosius per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 str., kaltinamiesiems skirtinos po 50 MGL dydžio įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurias kaltinamieji įpareigotini sumokėti per vienerių metų laikotarpį.
Kaltinamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, paliekamos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str., 305 str., 307 str. 5 d. ir 308 str., teismas
nusprendžia:
V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
V. S. skirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu V. S. skirta subendrinta ir neatlikta 16 MGL dydžio, t. y. 602,56 Eur bauda, šias bausmes sudedant visiškai ir V. S. skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę ir 16 MGL, t. y. 602,56 eurų dydžio baudą, kurią įpareigoti sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant V. S. per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę - 50 MGL dydžio, t y. 1900 Eur įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią kaltinamasis įpareigotinas sumokėti per vienerių metų laikotarpį į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.
V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjo, o nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.
G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant G. V. per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Paskirti G. V. baudžiamojo poveikio priemonę - 50 MGL dydžio, t.y. 1900 Eur įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią kaltinamasis įpareigotinas sumokėti per vienerių metų laikotarpį į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.
G. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjo, o nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.