- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-160-360/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Almantas Padvelskis, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- A.Griciaus
- Atsakovas
- A.K.
- Advokatai
- Gintautas Daugėla, Aivaras Surblys
- Kategorijos
- 16.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja G.Seselskytė Procesinio sprendimo kategorija 16.7; 16.8; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2008 m. gegužės 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Savinijus Katauskas, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, kolegijos posėdyje dalyvaujant ieškovės A.Griciaus autotransporto įmonės atstovui advokatui Gintautui Daugėlai, atsakovo A.K. (A.K.) atstovui advokatui Aivarui Surbliui, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A.K. ir ieškovės A.Griciaus autotransporto įmonės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A.Griciaus autotransporto įmonės ieškinį atsakovui A.K. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 75 273,62 Lt sumokėto neturtinės žalos atlyginimo, 128 Lt vykdymo ir 10 171,60 Lt atstovavimo išlaidų, taip pat bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-4). Pažymi, jog atsakovas pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 5 d., padarymo. Nurodo, kad įmonė atlygino teismo nuosprendžiu padarytą žalą nukentėjusiesiems šioje byloje, todėl įgyja regreso teisę dėl sumokėto žalos atlyginimo išieškojimo iš A.K.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimu (b.l. 86-87) ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 60 128 Lt žalos atlyginimo bei 1803,84 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra įgijusi regreso teisę dėl sumokėto neturtinės žalos atlyginimo ir atstovavimo išlaidų iš atsakovo išieškojimo, bei, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad atsižvelgiant į sunkią atsakovo materialinę padėtį yra pagrindas mažinti priteistino žalos atlyginimo dydį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 92-93) ieškovė A.Griciaus autotransporto įmonė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir iš atsakovo papildomai priteisti 20 273,62 Lt žalos atlyginimo ir 5171,60 Lt atstovavimo išlaidų. Apeliantė pažymi, kad atsakovas įvykdė nusikaltimą, todėl vadovaujantis LR DK 255 str. 1 d. 2 p., privalo atlyginti visą jo veiksmais padarytą žalą, ir nesutinka, kad LR DK 257 str. suteikia teisę mažinti atlygintiną žalą. Nurodo, kad nepagrįstai sumažintas atstovavimo išlaidų dydis, nes tik dėl atsakovo veiksmų įmonė patyrė šias išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 103-104) atsakovas A.K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino priteistiną sumą, nes nuostolių atlyginimo institutas turi būti taikomas atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Pažymi, kad darbdavys įgyja regreso teisę tik į darbuotojo padarytos žalos atlyginimą, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagrįstai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 88-89) ieškovas A.K. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinant ieškovei priteistas 5000 Lt atstovavimo ir 128 Lt vykdymo išlaidas, o regreso tvarka priteistą sumą mažinant iki 30 000 Lt sumos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas LR DK 257 str. 4 d. bei CK 6.280 str. nuostatas, nepagrįstai priteisė atstovavimo ir vykdymo išlaidas. Apeliantas pažymi, kad teismo priteista suma yra pernelyg didelė ir sukels jo šeimai sunkias materialines pasekmes. Pažymi, kad žalos padarymo metu jį su ieškove siejo darbo santykiai, žala padaryta darbo metu, atsakovas buvo blaivus, todėl atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo principus bei visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį prašo sumažinti nuostolių atlyginimo dydį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 101-102) ieškovė A.Griciaus autotransporto įmonė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti ieškovės apeliacinio skundo reikalavimus. Nurodo, kad teismas neturėjo teisės mažinti priteistinos žalos bei atstovavimo išlaidų dydį, nes LR DK įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo dėl nusikaltimo padarymo principas. Pažymi, kad atsakovo materialinė padėtis neturi įtakos priimant sprendimą šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Šioje byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių darbdavio, atlyginusio jo darbuotojo padarytą trečiajam asmeniui žalą ir įgijusio atgręžtinio reikalavimo teisę į dėl žalos atsiradimo kaltą darbuotoją, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Apeliantė A.Griciaus autotransporto įmonė apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteistinos žalos dydį, neteisingai taikė DK 257 str. 5 dalį.
Darbo kodekso 257 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Kadangi nagrinėjamu atveju žala nebuvo padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais, tai teismas, nustatęs aplinkybes, turinčias reikšmės žalos atsiradimui, galėjo spręsti klausimą dėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad 85 573,22 Lt žala fiziniam asmeniui yra labai didelė, žala darbdaviui buvo padaryta dėl neatsargumo, vykdant tiesiogines darbo pareigas. Be to, atsakovo žmona yra bedarbė, laukiasi vaiko, atsakovo pajamos yra nedidelės, jis neturi jokio nekilnojamojo turto.
Apeliantė teigia, kad visos teismo nustatytos aplinkybės negalėjo būti laikomos pakankamu pagrindu priteistinos žalos dydžiui sumažinti. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliantės teiginiais. Žalos atlyginimo instituto paskirtis yra visiškas nuostolių atlyginimas, tačiau ši taisyklė turi būti taikoma protingai ir sąžiningai, vadovaujantis bendrosiomis prievolių vykdymo taisyklėmis, todėl CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuostolių atlyginimas gali būti sumažintas, jei dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Įstatymas numato teismo teisę atsižvelgti į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius. Atsakovas A.K. yra ieškovės darbuotojas, t. y. silpnesnioji darbo sutarties šalis, jo turtinė padėtis yra akivaizdžiai sunki vertinant prašomos priteisti žalos sumą, be to, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino žalą padariusio asmens kaltės formą kaip neatsargumą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasinaudojo DK 257 straipsnio 5 dalimi numatyta teise sumažinti atlygintinos žalos dydį ir atsižvelgdamas į kaltės laipsnį, atsakovo turtinę padėtį ir jo šeiminę padėtį sumažino priteistinos žalos dydį. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pripažįstantis, kad tiek kaltės forma, tiek atsakovo turtinė padėtis yra pagrindas taikyti DK 257 straipsnio 5 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2005). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė, todėl nėra pagrindo ieškovės A.Griciaus autotransporto įmonės apeliacinio skundo motyvais pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 straipsniai).
Apeliantas A.K. apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atstovavimo bei vykdymo išlaidas, taip pat prašo sumažinti regreso tvarka priteistiną žalos atlyginimo dydį.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė, atlyginusi jos darbuotojo padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą (CK 6.264, 6.270 straipsniai), turi atgręžtinio reikalavimo teisę į darbuotoją, dėl kurio kaltės atsirado žala. Ieškovės sumokėta trečiajam asmeniui žalos atlyginimo suma gali būti vertinama kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę dėl jo darbuotojo, t. y. atsakovo, kaltės ir priteisiama atgręžtinio reikalavimo tvarka, vadovaujantis darbo teisės normomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytą žalą (DK XVII skyrius). Darbdavys turi įrodyti, kad yra visos materialinės atsakomybės sąlygos (DK 246 straipsnis), taip pat pagrįsti jam padarytos žalos dydį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek CK 6.280 straipsnio 1 dalyje, tiek DK 257 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos nereiškia, jog regreso tvarka reikalaujama žalos atlyginimo suma negali būti mažinama. Asmuo, kuriam pareikštas regresinis reikalavimas, turi teisę ginčyti atgręžtinio reikalavimo tvarka prašomą atlyginti iš jo žalos dydį, be to, jis turi įrodyti aplinkybes, dėl kurių atlygintinos žalos dydis gali būti teismo mažinamas (CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis; DK 257 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į sunkią atsakovo turtinę padėtį, priteistino turtinės žalos atlyginimo dydį sumažino 20 273,62 Lt suma. Pažymėtina, kad sprendžiant byloje pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo būtina ne tik nustatyti sąlygų, kurioms esant taikytina civilinė atsakomybė, buvimą, bet ir svarbu įvertinti paties atsakovo vaidmenį stengiantis atlyginti atsiradusią žalą: atsakovo veiksmus ir elgesį po žalos atsiradimo, galėjimą veikti tokiu būdu, kad sumažintų kilusią žalą, bei kitas objektyviai egzistuojančias aplinkybes. Iš prie bylos pridėtos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad atlygintų nukentėjusiesiems padarytą žalą. Aplinkybę, jog A.K. nesirūpino žalos nukentėjusiesiems atlyginimu, apeliaciniame skunde patvirtino ir ieškovė. Šitoks elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo žmogaus elgesio standartų. Žalos atlyginimo dydis, įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažintas, todėl kolegija konstatuoja, kad daugiau mažinti atlygintinos žalos dydį nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad tiek teismo, tiek išlaidos advokato pagalbai apmokėti kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Jų paskirstymas (atlyginimas) tarp proceso subjektų vykdomas pagal bendrąjį principą - pareiga kompensuoti procesą laimėjusios šalies išlaidas tenka pralaimėjusiai bylos šaliai (CPK 93 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos vadovaujantis CPK nuostatomis, nepriklausomai nuo materialiuosius teisinius santykius reglamentuojančių Civilinio ar Darbo kodekso nuostatų, dėl šios priežasties apelianto argumentas dėl nepagrįsto bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, išsamiai jas motyvavo. Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.