Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-06-04 · Civilinė byla Nr. e2-4503-918/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-04
Bylos Nr.
e2-4503-918/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-42271-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Petrevičienė
Ieškovas
UAB „Specus Šiauliai“
Atsakovas
UAB „AD Transport“
Trečiasis asmuo
„Amlin Insurance“ SE
Advokatai
Giedrius Bučinskas, Jonas Bložė, Edvardas Sinkevičius
Civilinė byla Nr. e2-4503-918/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42271-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.26; 2.6.27; 2.6.10.9
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei,dalyvaujant ieškovo UAB „Specus Šiauliai“ atstovui advokatui Jonui Bložei,

atsakovo UAB „AD Transport“ atstovui advokatui Giedriui Bučinskui

trečiojo asmens „Amlin Insurance“ SE atstovui advokatui Edvardui Sinkevičiui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Specus Šiauliai“ ieškinį atsakovui UAB „AD Transport“ dėl sutarties pažeidimo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo „Amlin Insurance“ SE.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas UAB „Specus Šiauliai“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „AD Transport“ 18 489,56 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 2016 m. gruodžio 16 d. ieškovas ir atsakovas sudarė pervežimo sutartį ADT Nr. 018234 (toliau – Pervežimo sutartis), kurios pagrindu ieškovas užsakė atsakovo transporto priemonę kroviniui gabenti sutartu maršrutu. Ieškovas įsipareigojo sumokėti sutarto dydžio sumą už tinkamą krovinio pervežimą. Ieškovas tik Pervežimo sutarties vykdymo metu sužinojo, kad UAB „AD Transport“ krovinio pagal ieškovo užsakymą pervežimui savo pasirinkimu pasitelkė trečiuosius asmenis – UAB „Cedrus“, o pastaroji bendrovė užsakė pervežimą vykdyti UAB „Ignolita“. 2016 m. gruodžio 24 d. transporto priemonė priklausanti UAB „Ignolita“, kuria buvo pervežamas ieškovo krovinys, buvo palikta aikštelėje, esančioje Islandijos pl. 201, Kaune. Naktį aikštelėje kilus gaisrui, sudegė keturios transporto priemonės, kartu ir transporto priemonė, kuria buvo pervežamas ieškovui priklausantis krovinys. Sužinojęs aplinkybes dėl krovinio sunaikinimo, ieškovas 2015 m. gegužės 18 d. kreipėsi į atsakovą bei atsakovo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko Amlin Insurance S.E. atstovus UADBB „Aon Baltic“ dėl žalos atlyginimo, tačiau ieškovas negavo jokio atsakymo iš atsakovo, o iš draudiko atstovų gavo atsakymą, jog atsakovas nėra atsakingas dėl krovinio praradimo remiantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 17 straipsnio 2 dalimi, todėl ieškovo patirta žala nebus atlyginta. Dėl nurodytų aplinkybių ir atsakovo sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo buvo prarastas ieškovo krovinys, todėl ieškovas patyrė 18 489,56 Eur dydžio žalą.Dublike ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Pažymi, kad šalys sudarė pervežimo sutartį, o ne ekspedijavimo sutartį, kuri savo esme yra visiškai kitokia. Atsakovo argumentus, susijusius su tuo, jog neva ieškovas neužsakė vežimo būtent tik atsakovo transporto priemonę, paneigia analogiško turinio 2016 m. rugpjūčio 25 d. ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. pervežimo sutartys, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo ir krovinio gabenimo važtaraščiai, kuriuose krovinio vežėjas nurodomas atsakovas, o sutartyse nėra transporto priemonės valstybinio numerio. Ieškovas aplinkybes, jog krovinys vežamas ne atsakovo transportu, sužinojo tik Sutarties vykdymo metu, t. y. kai buvo informuotas apie sudegusį krovinį. Sudarant pervežimo sutartis atsakovas niekada neinformavo ieškovo, kad šias sutartis atsakovas vykdys ne pats, o pasitelkęs trečiuosius asmenis. Teismo posėdyje ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti, paaiškino ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes.Atsakovas UAB „AD Transport“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškovo reikalavimus atmesti. Ieškovo teiginiai apie tariamai atsakovo padarytą šios sutarties pažeidimą yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais, t. y. ieškovas iš esmės netinkamai aiškina sutarties nuostatas. Atsakovas neatliko jokių veiksmų, kuriuos būtų galima laikyti minėtos sutarties pažeidimu ir dėl ko jam turėtų kilti pareiga atlyginti nuostolius. Ieškovas neužsakė vežimo būtent tik atsakovo transporto priemone, tai patvirtina pačios sutarties nuostatos, kuriose tokia transporto priemonė ir nenurodyta. Esminis atsakovo įsipareigojimas buvo pateikti techniškai tvarkingą transporto priemonę, tinkančią kroviniui vežti, tai ir buvo atlikta. Atsakovas (jo pasitelkti tretieji asmenys) ėmėsi visų veiksmų, kad sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Ieškovo krovinį saugojo saugomoje aikštelėje (iki jo pristatymo ieškovui). Šiuo atveju numatyti aplinkybę, kad kažkas netoli pastatys netvarkingą transporto priemonę, kuri užsidegs, neįmanoma. Triplike atsakovas palaiko atsiliepimo argumentus, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad sutartyje nėra draudimo pasitelkti jos vykdymui trečiuosius asmenis. Civilinėje teisėje galioja principas, jog leidžiama viskas, kas neuždrausta. CMR konvencija taip pat nenumato tokio draudimo pervežimui pasitelkti trečiuosius asmenis. Ieškovas nuo pat pradžių (krovinio pasikrovimo momento) jau žinojo, kas faktiškai vykdo pervežimą, ir dėl to jokių pretenzijų nereiškė atsakovui. Ieškovas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų. Šiuo atveju už žalą atsakingas ne atsakovas (kaip vežėjas ar ekspeditorius), o kitas asmuo, ir tai patvirtina paties ieškovo pateikti dokumentai, todėl turi būti taikoma CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies norma bei civilinio kodekso nuostatos, dėl civilinės atsakomybės nebuvimo, nes atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų bei nėra priežastinio ryšio.Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, paaiškino procesiniuose dokumentuose (atsiliepime ir triplike) nurodytas aplinkybes.Trečiasis asmuo „Amlin Insurance SE“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad įsipareigojimas pervežti krovinį nėra asmeninė atsakovo prievolė. Pervežimo sutartyje nekalbama apie sutarties vykdytojo asmenį. Ieškovas ne vienerius metus užsiimdamas komercine veikla galėjo pagrįstai tikėtis, kad esant dalinis krovinys bus vežamas su kitais kroviniais ar pasitelkiant trečiąjį asmenį vežimui įvykdyti. Iš ekspertizės akto akivaizdu, kad atsakovas negalėjo numatyti gaisro aplinkybių, gaisras kilo ne dėl vežėjo kaltės.Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas prašė ieškinį atmesti, paaiškino atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Specus Šiauliai“ ir UAB „AD Transport“ sudaryta Pervežimo sutartis ADT Nr. 018234, kurios pagrindu Ieškovas užsakė UAB „AD Transport“ transporto priemonę krovinio gabenimui sutartu maršrutu, t. y. pasikrovimo vieta / data: (duomenys neskelbtini), Italija, 2016-12-20 / 2016-12-22; išsikrovimo vieta / data: (duomenys neskelbtini), Lietuva, 2016-12-27 / 2016-12-29. Atitinkamai, Ieškovas įsipareigojo sumokėti 1700,00 Eur už tinkamą krovinio pervežimą per 30 dienų nuo išsikrovimo datos (8-9 b. l.). 2016-12-22 PVM sąskaita-faktūra Nr. 5276/E patvirtina krovinio vertę, t. y. kad ieškovas UAB „Specus Šiauliai“ už įsigytas prekes pardavėjui (duomenys neskelbtini) turi sumokėti 18489,56 Eur sumai (52-53 b. l.). Byloje pateiktas tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis Nr. 0009433 patvirtina, kad siuntėjas ir gavėjas nurodytas UAB „Specus Šiauliai“, vežėjas UAB „Ignolita“ (11 b. l.). Byloje nėra ginčo, kad faktiškai krovinį vežė UAB „Ignolita“, taip pat nėra ginčo, kad transporto priemonė ir joje buvęs ieškovo krovinys paliktas automobilių saugojimo aikštelėje, kur dėl kilusio gaisro buvo sunaikintas. Ieškovas pateikė Gaisro, kilusio 2016 m. gruodžio 24 d. saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Islandijos pl. 201, Kaune, ekspertizės aktą Nr. GE-17.232 su gaisro židinio schema ir nuotraukomis. Šio ekspertizės akto išvadoje nurodoma, kad gaisras kilo A. G. priklausančio MB „Aurenukas“ naudojamo autovežio puspriekabės (platformos) su krovinio „Fiat Ducato“ priekinėje dalyje ir išplito į gretimus sąstatus. Išvadoje nurodoma, kad ieškovo krovinį vežęs UAB „Ignolita“ sunkvežimis „Volvo FX“ su tentine puspriekabe valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tentine priekaba „Krone“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinti (12-48 b. l.). Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima paneigti ekspertizės akte nurodytas gaisro kilimo priežastis, tokių aplinkybių nei viena šalis neginčija ir neįrodinėja.Į bylą pateiktas draudimo liudijimas Nr. T0100101066 ir draudimo sutarties išlygos, kurie patvirtina, kad nuo 2016-01-01 iki 2017-01-01 Transporto sektoriaus profesinės atsakomybės draudimu atsakovo UAB „AD TRANSPORT“ civilinę atsakomybę apdraudė trečiasis asmuo „AMLIN insurance“ SE (124-141 b. l.). Byloje pateiktas UADBB „Aon Baltic“ 2017-05-26 raštas „Dėl 2016-12-24 Įvykio /// sudegusio krovinio“, kuriuo atmesta 2017-05-18 ieškovo pretenzija Nr. S-17-0221 dėl nuostolių (bendra suma 18489,56 Eur) atlyginimo kaip nepagrįsta, kadangi už atsitikusią žalą vežėjas neatsakingas (51 b. l.).Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju krovinio pervežimui taikytina CMR konvencija, nes krovinys buvo vežtas kelių transporto priemone (CMR konvencijos 1 straipsnio 2 dalis), vežimo paslaugos suteiktos atlygintinai (už užmokestį) ir krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis). Krovinio pervežimui išduotas važtaraštis, patvirtinantis vežimo sutarties sudarymą (CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalis) , be to, pačioje krovinio pervežimo sutartyje aiškiai nurodytas CMR konvencijos taikymas. Byloje kilo ginčas, ar tarp šalių sudaryta krovinio vežimo, ar ekspedijavimo sutartis. Byloje nėra ginčo, kad ne pats atsakovas vežė ieškovo krovinį pagal šalių sudarytą krovinio pervežimo tarptautiniu maršrutu sutartį, o dėl šio krovinio pervežimo sudaryta sutartis su kitu vežėju (o šis pasitelkė faktinį vežėją – UAB „Ignolita“). Iš bylos medžiagos matyti, kad faktiškai atsakovas atliko ekspedijavimo veiksmus – krovinį vežė ne pats, o suorganizavimo krovinio pervežimą. Teismų praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad jeigu sutartimi su krovinio siuntėju pervežimo procese dalyvaujantis ekspeditorius įsipareigoja būti vežėjas (įsipareigoja siuntėjui nugabenti krovinį į paskyrimo vietą, nors veža ne pats, o tik atlieka ekspedijavimo paslaugas), jis atsako siuntėjui kaip vežėjas nepriklausomai nuo to, ar jis veš pats, ar paves tai padaryti trečiajam asmeniui. Iš sutarties matyti, kad atsakovas įsipareigoja vežti krovinį, o krovinių gavėjas įsipareigoja atlyginti atsakovui už vežimo paslaugas. Krovinio pervežimo sutartyje nėra numatyta sąlygų, kad atsakovas, vykdydamas sutartį, negali pasitelkti trečiųjų asmenų. Taigi atsakovas krovinių gavėjui įsipareigojo būti vežėjas. Tai, kokiu būdu atsakovas įsipareigojo krovinį nuvežti, neturi reikšmės, nes pervežimo būdas ar ekspedijavimas nebuvo aptarti krovinių gavėjo ir atsakovo sudarytose krovinių vežimo sutartyse. Pagal CMR konvenciją ekspeditorius turi atsakyti kaip vežėjas, nes CMR konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus, bet ir už savo agentų bei visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, veiksmus ir klaidas, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, faktiškai atlikęs ekspedijavimo veiksmus, yra vežėjas CMR konvencijos 3 straipsnio prasme (faktinis vežėjas laikytinas atsakovo agentu), todėl jam kyla tokia pati atsakomybė kaip ir vežėjui, kita vertus lygiai tokiais pačiais pagrindais kaip ir vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės. Taigi, nepaisant to, kad atsakovas faktiškai atliko krovinio ekspedijavimo veiksmus, šalių sudaryta sutartis patvirtina, jog susiklostę šalių teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami kaip krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais teisiniai santykiai, kuriems taikytina CMR konvencija. Kaip jau minėta, CMR konvencija nedraudžia krovinio vežimui pasitelkti trečiuosius asmenis. Ieškovas vienu iš ieškinio pagrindų nurodo sutarties pažeidimą - t. y. ieškinį grindžia tuo, kad ieškovas asmeninę prievolę vykdė ne pats. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Sutartyje nebuvo aiškiai aptarto reikalavimo, jog atsakovas prievolę vykdytų pats asmeniškai, t. y. kad krovinys būtų vežamas būtent atsakovui priklausančia transporto priemone ir transporto priemonę vairuotų būtent su atsakovu darbo santykiais susijęs asmuo. Pervežimo sutartyje nėra nurodyta konkreti transporto priemonė (transporto priemonės valstybinis numeris) ar kitaip išreikštas susitarimas, iš kurio būtų galima spręsti, kad šalys buvo sutarusios, jog pats atsakovas jam priklausančia transporto priemone vežtų krovinį. Dar daugiau, iš sutarties turinio matyti, kad atsakovas sutartyje yra vadinamas vykdytoju, tačiau sutartyje yra numatyta sąlyga apie vežėjo diskretiškumą įsipareigojimą nekontaktuoti 365 dienas su krovinio siuntėju ar gavėju. Pažymėtina ir tai, kad šios sutarties pabaigoje atsakovas aiškiai ir tiesiogiai įvardijamas kaip ekspeditorius. Ši aplinkybė ieškovui buvo žinoma sutarties sudarymo metu, taigi, ieškovas jau sutarties sudarymo metu turėjo suprasti tikimybę, kad atsakovas krovinį veš ne pats, o tik organizuos krovinio pervežimą ieškovo nurodytu maršrutu. Ieškovas pateikė 2016-08-25 Pervežimo sutartį ADT Nr. 014141 ir CMR važtaraštį, kuriame nurodyta, kad užsakovas užsako vykdytojo transporto priemonę, važtaraštyje vežėju nurodytas – UAB „AD Transport“. 2016-08-31 Pervežimo sutartį ADT Nr. 014355 ir CMR važtaraštį, kuriame nurodyta, kad užsakovas užsako vykdytojo transporto priemonę, važtaraštyje vežėju nurodytas – UAB „AD Transport“. 2016-04-21 Pervežimo sutartį ADT Nr. 010436 ir CMR važtaraštį, kuriame nurodyta, kad užsakovas užsako vykdytojo transporto priemonę valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini)DS 278, važtaraštyje vežėju nurodytas – UAB „Agmantra“ (93-98 b. l.). Iš šių sutarčių matyti, kad tarp šalių buvo įprasta, kad atsakovas analogiškų sutarčių pagrindu arba veždavo krovinį pats, arba sutarčių įvykdymui pasitelkdavo trečiuosius asmenis. Dėl šių aplinkybių akivaizdu, kad tarp šalių nebuvo susiklostę sutartiniai santykiai, kad sutartį vykdytų būtinai atsakovas, nepasitelkdamas trečiųjų asmenų. Akivaizdu, kad trečiųjų asmenų pasitelkimas buvo nuolatinė šalių tarpusavio praktika. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas iki ginčo krovinio praradimo būtų kėlęs klausimą dėl to, kad atsakovas sutarties įvykdymui pasitelkia trečiuosius asmenis. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad vien tai, jog sutarčiai įvykdyti atsakovas pasitelkė trečiuosius asmenis, savaime negali būti vertinama kaip sutarties pažeidimas. Ieškovas, tvirtindamas, kad atsakovo prievolė pagal vežimo sutartį buvo asmeninė, tokios aplinkybės neįrodė. Teismo vertinimu, vežimo santykiuose faktinio vežėjo asmuo iš esmės nėra aktualus, svarbu yra tai, kad krovinio vežimui būtų pateikta kroviniui pervežti tinkama transporto priemonė, o krovinys butų pervežtas sutartyje aptartu maršrutu ir perduotas gavėjui. Pažymėtina, kad ieškovas šioje byloje neginčijo draudiko atsisakymo pripažinti krovinio sunaikinimą draudiminiu įvykiu ir atsisakymo mokėti draudimo išmoką, t. y. ieškovas iš esmės neprieštaravo atsakovo ir trečiojo asmens nurodomoms aplinkybėms apie tai, kad nei atsakovas, nei jo pasitelktas asmuo sutarčiai įvykdyti negalėjo numatyti aplinkybių, kad saugojimo aikštelėje gretimoje transporto priemonėje kils gaisras ir sunaikins ieškovo krovinį. Nors ieškovas ir nurodė, kad vežėjo elgesys paliekant transporto priemonę su kroviniu buvo neatsargus, tačiau nenurodė, kaip konkrečiai vežėjo elgesys nagrinėjamu atveju nukrypo nuo protingo ir apdairaus vežėjo standarto. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės, kad transporto priemonė buvo palikta ne be priežiūros, o saugomojoje aikštelėje budinčio sargo paskirtoje vietoje, taip pat tai, kad transporto priemonės vairuotojas, prieš palikdamas krovinį ir transporto priemonę, transporto priemonę apžiūrėjo, išjungė pagrindinį elektros maitinimo jungiklį, esantį prie akumuliatoriaus užrakino transporto priemonę tik patvirtina tai, kad vežėjas elgėsi apdairiai ir rūpestingai. Byloje nėra jokių duomenų, kad gaisras kilo dėl UAB „Ignolita“ transporto priemonės ar kad faktinio vežėjo veiksmai būtų turėjęs kokios nors reikšmės gaisro kilimui, tokių aplinkybių nei viena iš šalių nenurodė ir neįrodinėjo. Teismo vertinimu, atsakovas įrodė, kad buvo imtasi visų atsargumo priemonių kroviniui pervežti ir tinkamai įvykdyti sutartį, tačiau ne dėl nuo vežėjo priklausančių aplinkybių – ne dėl vežėjo kaltės kilusio gaisro – ieškovo krovinys buvo sunaikintas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas turėtų būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį – t. y. kai krovinys prarastas dėl aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nėra pagrindo konstatuoti jog atsakovas pažeidė 2016 m. gruodžio 16 d. pervežimo sutartį. Be to, nustatyta, kad yra pagrindas atsakovą kaip vežėją atleisti nuo civilinės atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 str. 2 d. Dėl šių motyvų ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).Atsakovo pateikta draudimo patvirtinimas Nr. 9H/0136 ir draudimo sutartis dėl 2017-01-01 – 2018-01-01 UAB „AD TRANSPORT“ Transporto sektoriaus profesinės atsakomybės draudimo (59-71 b. l.) su byloje nagrinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis nesusiję, todėl teismas dėl šių įrodymų išsamiau nepasisako ir jų nevertina CPK 98 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.Trečiasis asmuo pateikė kreditinę notą ir sąskaitą, patvirtinančią, kad trečiasis asmuo šioje byloje turi įsipareigojimą sumokėti 1200 Eur teisinės pagalbos išlaidų (149, 169 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo veikė atsakovo pusėje ir į tai, kad ieškinys atmestas, trečiasis asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vis dėlto pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad trečiasis asmuo faktiškai patyrė prašomo priteisti dydžio bylinėjimosi išlaidas, todėl šioje proceso stadijoje prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti patenkintas (CPK 98 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad bylinėjimosi išlaidos yra faktiškai patirtos (t. y. kad sąskaita už teisines paslaugas yra faktiškai apmokėta), šis sprendimas neužkerta kelio, apmokėjus sąskaitą už teisines paslaugas, teikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Teismas šioje byloje patyrė 3,99 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios atmetus ieškinį, priteistinos iš ieškovo. (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Specus šiauliai“, j. a. k. 110819223, į valstybės biudžetą 3,99 Eur (tris eurus devyniasdešimt devynis centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Petrevičienė