Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, susipažinusi su I. M. skundu, išsprendė skundo priėmimo klausimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-09-07 gautas I. M. skundas, kuriame ji teismo prašė: panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015-06-11 raštą Nr. (12-4)-D8-4460; teismo iniciatyva sudaryti komisiją, kuri nustatytų, kur dingo miškas; priteisti turtinę ir neturtinę žalą; patraukti atsakomybėn Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – ir Aplinkos ministerija).

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. To paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, jei praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Pareiškėja ginčija Aplinkos ministerijos 2015-06-11 raštą Nr. (12-4)-D8-4460. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pareiškėja 2015-09-07 teismui pateikė skundą, t. y. praleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl Aplinkos ministerijos 2015-06-11 rašto Nr. (12-4)-D8-4460 panaikinimo paduoti. Pareiškėja neprašo atnaujinti termino skundui paduoti.

Pareiškėja prie skundo pridėjo dokumentus, iš kurių matyti, kad ji 2015-07-10 skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija) dėl Aplinkos ministerijos 2015-06-11 rašto Nr. (12-4)-D8-4460. Komisija 2015-07-13 sprendimu pareiškėjai nustatė 14 dienų terminą trūkumams pašalinti, nurodydama, kad pareiškėjos skundas neatitiko ABTĮ 23 str. nustatytų skundui keliamų reikalavimų. Be to, skunde nenurodė minėto rašto kaip ginčijamo, skunde nurodyti argumentai nesusiję su raštu. Komisija 2015-08-03 sprendimu, susipažinusi su pareiškėjos 2015-07-31 gautu skundu, atsisakė priimti jos skundą kaip nežinybingą.

Pareiškėja neprašo atnaujinti termino skundui paduoti, tačiau teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pati pareiškėja pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą. Ji nepašalino Komisijos sprendime nustatytų trūkumų, nepateikė ABTĮ 23 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančio skundo. Tokios aplinkybės negali būti pripažintos objektyviomis pareiškėjai sutrukdžiusiomis pateikti skundą per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Taigi, pati pareiškėja nesiekė operatyviai ginti teismine tvarka jos pažeistų teisių. Pareiškėja į Aplinkos ministeriją ne vieną kartą kreipėsi su įvairiais prašymais, skundais. Pareiškėjos kreipimasis į kitas institucijas, t. y. Aplinkos ministeriją, Komisiją, Seimo kontrolierių įstaigą, negali būti pripažintas svarbia priežastimi, pagrindžiančia, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Pažymėtina, kad teismas gali atnaujinti terminą skundui paduoti, jei jis buvo praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių aplinkybių (ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos reikalavimą panaikinti Aplinkos ministerijos 2015-06-11 raštą Nr. (12-4)-D8-4460 atsisakytina priimti, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Be to, pareiškėja prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl, jos manymu, neteisėtai iškirsto miško. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.). Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis byloje vyrauja (ABTĮ 21 str. 2 d.). Žalos atlyginimas yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų (Civilinio kodekso 1.138 str. 6 p.). Tai civilinės teisės institutas ir pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 1 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Išimtis iš šios bendrosios taisyklės yra tuomet, kai žala yra padaroma viešojo administravimo subjektų veikimu (neveikimu) viešojo administravimo srityje. Toks ginčas yra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.).

Pareiškėja skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo taip pat grindžia ikiteisminio tyrimo medžiaga byloje Nr. 55-2-0028-08. Teigia, kad žala atsirado neteisėtai iškirtus jos mišką. Skunde neaiškiai dėsto aplinkybes dėl žemės bendraturčio A. N., policijos, prokuroro, VĮ Varėnos miškų urėdijos veiksmų. Šis ginčas nėra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes administracinis teismas nagrinėja ginčus tik dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 dalis). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Be to, ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Taigi, administraciniai teismai nesprendžia jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu. Visi tokio pobūdžio klausimai yra nagrinėjami baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka, todėl jie spręstini bendrosios kompetencijos teismuose. Kadangi pareiškėja reikalavimą atlyginti žalą nagrinėjamoje byloje kildina ne iš viešojo administravimo subjekto vykdomos viešojo administravimo veiklos, o iš baudžiamosios teisės normomis reguliuojamų teisinių santykių, toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Pareiškėja konkrečiai nenurodė, dėl kokių neteisėtų, kokios institucijos veiksmų ir (ar) sprendimo jai kilo žala. Pažymėtina, kad santykiai su A. N. yra susiformavę kaip dviejų fizinių asmenų santykiai. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas atlyginti žalą nepatenka į administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos atlyginimo kategoriją, nustatytą ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, todėl šį pareiškėjos reikalavimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Be to, pareiškėjos reikalavimai teismo iniciatyva sudaryti komisiją, kuri nustatytų, kur dingo miškas, patraukti atsakomybėn Aplinkos ministeriją negali būti laikomi ginčais dėl teisės viešojo administravimo srityje, jie nepriskirtini administracinio teismo kompetencijai, todėl nenagrinėtini teisme administracinio proceso tvarka. Pareiškėjai išaiškinama, kad ji galėtų kreiptis į Aplinkos ministeriją su prašymu sudaryti atitinkamą komisiją.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1, 8 punktais, 105–106 ir 149 straipsniais,

nutarė:

Atsisakyti priimti I. M. skundą.

Įsiteisėjus nutarčiai, skundą grąžinti pareiškėjai I. M..

Išaiškinti, kad ši nutartis neužkerta kelio kreiptis į teismą su atskiru Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkančiu skundu, pateikiant argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.