Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-06-11 · Civilinė byla Nr. e2-14784-840/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-11
Bylos Nr.
e2-14784-840/2019
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00581-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Joana Kvaselytė
Ieškovas
akcinės bendrovės SEB banko
Atsakovas
A. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-14784-840/2019Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00581-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3; 2.6.16.10.; 2.6.8.10; 3.1.7.4; 3.2.6.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 11 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė akcinės bendrovės (toliau –AB) SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. P. prašydama priteisti iš atsakovo 13 234,71 Eur nuostolių, 549,60 Eur papildomų išlaidų parduodant automobilį, 343,25 Eur palūkanų, 30,89 Eur delspinigių, 5,00 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui A. P. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2019 m. gegužės 21 d. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, jog ieškovas AB SEB bankas su atsakovu A. P. 2016 m. spalio 5 d. sudarė Lizingo sutartį Nr. 2016-090048 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas atsakovo prašymu iš UAB „Krasta Auto Klaipėda“ įgijo automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pagal sutartyje numatytą grafiką iki 2021 m. liepos 11 d. grąžinus suteiktą 44 720,00 Eur dydžio finansavimą automobiliui įsigyti, sumokėjus palūkanas ir kitas įmokas, būtų atitekęs atsakovui nuosavybės teise. Atsakovui pradėjus tinkamai nevykdyti piniginių prievolių pagal Sutartį, ieškovė 2017 m. liepos 11 d. raštu informavo atsakovą, jog iki 2017 m. liepos 25 d. nepadengus įsiskolinimo Sutartis bus nutrauktą nuo 2017 m. liepos 26 d. Kadangi atsakovas savo prievolės neįvykdė, 2017 m. liepos 26 d ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį ir pareikalavo grąžinti automobilį. Atsakovas gera valia automobilio negrąžino, tačiau pradėjus ikiteisminį tyrimą, 2019 m. rugsėjo 6 d. prokurorės nutarimu automobilis buvo grąžintas ieškovei. Iš atsakovo atsiimtą automobilį ieškovė pardavė už 26 600,64 Eur su PVM.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). CK 6.567 straipsnyje įtvirtinta lizingo (finansinės nuomos) sutarties samprata, pagal kurią lizingo sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudotis verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje nustatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jei sutartimi nėra numatyta ko kita. CK 6.574 straipsnio 1 dalis nustato, jog kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukiama, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Ieškovė nurodė, jog nutraukusi Sutartį ir susigražinusi automobilį, patyrė 13 234,71 Eur nuostolių. Iš kreditinės PVM sąskaitos–faktūros Serija GR Nr. 1701197 matyti, jog likusi neišmokėta pagal Sutartį automobilio turto vertė be PVM buvo 35 218,71 Eur, tuo tarpu, realizavus minėtą turtą buvo gauta 21 984,00 Eur be PVM. Taigi faktiškai ieškovo patirti nuostoliai dėl susigrąžinto lizinguoto turto realizavimo yra 13 234,71 Eur (35 218,71 Eur – 21 984,00 Eur). Teismas sprendžia, jog minėta suma, t. y. 13 234,71 Eur, kaip nuostoliai, kuriuos patyrė ieškovė dėl to, kad atsakovas savo pareigos grąžinti įsiskolinimą pagal Sutartį tinkamai nevykdė, priteisiama iš atsakovo. Kadangi ieškovas, susigrąžinęs lizinguotą turtą, turėjo papildomų išlaidų, susijusių su turto (automobilio) pardavimu, ir šias išlaidas patvirtina ieškovo pateikti įrodymai (2018 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. PSIV1818439), teismas sprendžia, jog ieškovei priteistinos ir papildomos 549,60 Eur išlaidos, susijusios su lizinguoto turto pardavimu.

CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas. Ieškovė prašo priteisti 343,25 Eur palūkanų, skaičiuotų iki ieškinio pateikimo dienos. Kadangi atsakovas tinkamai nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl iš atsakovo priteistina 343,25 Eur palūkanų. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 30,89 Eur delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. gegužės 9 d. Sutartyje nustatyta, kad už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami 0,05 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos įmokos. Pagal CK 6.256 straipsnį asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vadovaujantis šiomis nuostatomis, iš atsakovo ieškovei priteistina 30,89 Eur delspinigių.

Be to, atsakovas A. P. už prievolės įvykdymo termino praleidimą privalo mokėti ieškovei 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 359,00 Eur žyminio mokesčio, nors turėjo sumokėti 357,00 Eur žyminio mokesčio (už turtinį reikalavimą – 319,00 Eur, už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – 38,00 Eur), t. y. 2,00 Eur per daug, todėl permokėta dalis grąžintina ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 357,00 Eur žyminis mokestis (80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13 234,71 Eur (trylika tūkstančių du šimtus trisdešimt keturis eurus 71 ct) skolos, 549,60 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 60 ct) papildomų išlaidų parduodant automobilį, 343,25 Eur (tris šimtus keturiasdešimt tris eurus 25 ct) palūkanų, 30,89 Eur (trisdešimt eurų 89 ct) delspinigių, 5,00 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 357,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ieškovei AB SEB bankui (j. a. k. 112021238).

Grąžinti ieškovei AB SEB bankui (j. a. k. 112021238), 2,00 Eur (du eurus 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. vasario 19 d. mokėjimo nurodymu, per kredito įstaigą AB SEB bankas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Joana Kvaselytė