Kauno apygardos teismo nutartis

2020-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-630-530/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-18
Bylos Nr.
1A-630-530/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
R. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-630-530/2020Proceso Nr. 1-06-0-00172-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.11.; (S) 2.4.6.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2014 m. gruodžio 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 metų 7 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (trys) metai 11 (vienuolika) mėnesių ir 4 (keturios) dienos laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2020 m. rugsėjo 15 d.

Paskirta R. G. kardomoji priemonė - suėmimas, suimant jį teismo salėje ir baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. G. atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje, (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė (duomenys neskelbtini) lokalinio sektoriaus teritorijoje savo kairės striukės rankovėje popieriaus juosteles su piešiniu, kurių bendra masė - 0,3842 g, o jų sudėtyje 0,0380 g psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido-5-fluoro-MDMB-PICA, iki kol 2020 m. gegužės 26 d. apie 21.10 val. (duomenys neskelbtini) lokalinio sektoriais teritorijoje atlikę asmens dalinę kratą jas rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus saugumo valdymo skyriaus pareigūnai.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu R. G. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir jam paskirtą bausmę bendrinti dalinio sudėjimo būdu su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

2.1. Skunde apeliantas pažymi, kad teismų praktikoje bendrinant bausmes pagal skirtingus BK straipsnius, taikomas dalinio sudėjimo būdas vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, tuo tarpu Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendyje bendrindamas bausmes taikė visišką bausmių sudėjimo būdą, su kuo apeliantas nesutinka ir prašo apygardos teismo pakartotinai išnagrinėti bylą, atsižvelgiant į visas lengvinančias aplinkybes ir pakeisti skundžiamojo nuosprendžio dalį taikant jam bausmių bendrinimą dalinio sudėjimo būdu.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė A. P. pažymėjo, kad parenkant bausmių bendrinimo būdą apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į R. G. padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnius teistumus, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir pagrįstai parinko būtent tokį bausmių bendrinimo būdą. Todėl apylinkės teismo nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra adekvati R. G. padarytai veikai, proporcinga jo asmenybei ir atitinka teisingumo principą. Konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų šioje nuosprendžio dalyje nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama R. G. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas R. G. skundu nesutinka tik su jam Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendyje taikytu bausmių bendrinimo būdu, taikant visišką bausmių sudėjimo būdą, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama pateikto apeliacinio skundo ribų, pasisako tik bausmių bendrinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimu.

6. Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio ar BK 64 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, privalo subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę subendrintą bausmę. BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis).

7. Nagrinėjamu atveju, priimant Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį, juo paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, buvo subendrinta visiško sudėjimo būdu. Prie Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 3 metų 7 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta bausmė paskirta skundžiamu nuosprendžiu.

8. Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 64 straipsnį taisykles, įstatymas nereglamentuoja kokiais atvejais bendrindamas bausmes teismas privalo parinkti visiško bausmių sudėjimo būdą, o kuriais atvejais – bendrinti bausmes iš dalies jas sudedant, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės - bendrieji bausmių skyrimo pagrindai - kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012).

9. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas savo sprendimo, bendrinti R. G. bausmes visiško sudėjimo būdu, nemotyvavo, tik skirdamas bausmę už BK 259 straipsnio 1 dalį atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, R. G. lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę – recidyvistas, taip pat kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Tačiau iš aukščiau aptarto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo matyti, kad aplinkybės, kurios buvo svarbios parenkant bausmes už atskirų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra aktualios parenkant ir bausmių subendrinimo būdą.

10. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad R. G. prieš priimant skundžiamąjį nuosprendį buvo teistas septynis kartus – daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei, tačiau taip pat ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, viešosios tvarkos pažeidimą, kelių transporto eisimo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, sunkų sveikatos sutrikdymą bei nužudymą. Tuo tarpu R. G. daromų nusikalstamų veikų pobūdis ir kiekis, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nusikalto tikrai ne atsitiktinai, o dėl savo netinkamai vedamo gyvenimo būdo. Nepaisant jam skiriamų griežtų, su realiu laisvės atėmimu susijusių bausmių, nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas bei ignoruoja visuomenėje priimtas elgesio normas. Pažymėtina, kad naują nusikalstamą veiką R. G. padarė būdamas recidyvistu bei atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kuriuose 39 kartus baustas drausmine tvarka, 29 nuobaudos galioja iki šiol (1 t., b. l. 89-90), skatintas 3 kartus, paskutinį kartą 2014 m. gruodžio 29 d. Pataisos įstaigos administracijos, R. G., charakterizuojamas neigiamai dėl nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu pažymint, kad nuteistasis šiuo metu nedirba, nesimoko, turi galiojančių nuobaudų. Iš pataisos namų pateiktos R. G. charakteristikos matyti, kad nuteistojo savivertės jausmas aukštesnis už vidutinį, tačiau jis ne visuomet adekvatus esamoms aplinkybėms. Kalbėdamas apie save R. G. pabrėžia teigiamus savo būdo bruožus, siekia sudaryti socialiai palankesnį įspūdį apie save, tačiau pripažįsta, jog ne visuomet elgiasi tinkamai bei tam tikrus dalykus savo elgesyje turėtų keisti. Nuteistasis būryje elgiasi pozityviai, noriai dalyvauja būrio renginiuose, užimtumo priemonėse. Stebimi geri tarpasmeniniai įgūdžiai: akių kontakto palaikymas, sklandus minčių reiškimas, nevengia atvirauti apie asmeninius išgyvenimus. Kalbėdamas apie įvykdytus nusikaltimus kaltę pripažįsta, tačiau stebima, jog siekia save pateisinti kaltindamas netinkamai susiklosčiusias aplinkybes. Teisės pažeidėjas pripažįsta, jog praeityje kartojo tas pačias klaidas, nes neįvertino ankstesnio patyrimo. Šiuo metu geba įvardinti priežastis galimai paskatinusias nusikalsti, tačiau spręsdamas turimas problemas dažnai pasirenka netinkamas sprendimo strategijas, nes yra linkęs susikoncentruoti ties teigiamomis savo elgesio pasekmėmis, ignoruodamas galimas neigiamas. R. G. „gyvena šiandiena“, nėra linkęs kurti ateities tikslų, socialines situacijas ne visuomet vertina tinkamai, trūksta empatijos jausmo nuo jo veiksmų nukentėjusių asmenų atžvilgiu. Laisvalaikio metu žiūri televizorių, klausosi muzikos, sportuoja. Bausmės atlikimo metu ryšius palaiko su artimaisiais, bendrauja skambučių pagalba, pasimatymų metu bei nurodo, jog santykiai yra svarbūs ir palaikančio pobūdžio (1 t., b. l. 87-88). Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis yra įrašytas į asmenų vartojančių psichoaktyvias medžiagas įskaitą (1 t., b. l. 91). Nors nuteistojo charakteristikoje galima įžvelgti ir teigiamų savybių, tačiau aptartų duomenų visuma, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, kuris nesistengia pasitaisyti, negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, taip pat atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas. Darydamas išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai nusprendė subendrinti R. G. paskirtas bausmes visiško sudėjimo būdu, apygardos teismas atsižvelgia ir į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu R. G. nustatyta viena lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu buvo nustatyta tik R. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudamas, tuo tarpu lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Teisėjų kolegijos nuomone, R. G. charakteristika ir kitos bylos aplinkybės vis tik patvirtina, kad apylinkės teismo pasirinktas bausmių bendrinimo būdas yra teisingas.

11. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas nuteistajam R. G. taikydamas visišką bausmių sudėjimo būdą, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų šioje dalyje nepadarė. Tuo tarpu ir pats nuteistasis apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o teisėtas ir pagrįstas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė GiačaitėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika