- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-25
- Bylos Nr.
- 1A-540-493-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00175-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- D. L.
- Advokatai
- Vladislovas Miliukas
- Kategorijos
Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-540-493-2014
Teisėja Laima Lubauskienė Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00175-2014-8
2014 m. rugpjūčio 25 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Kristinai Grikavičiūtei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei, gynėjui advokatui Vladislovui Miliukui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. D. L. pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos – laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2014 m. balandžio 8 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 7 d. apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė automobilį Opel Corsa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį S. S. komercijos įmonei, stovėjusį E. A. sodybos kieme, tuo padarė S. S. komercinei įmonei 1000 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. L. skundžia Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti – paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Skunde nuteistasis nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstai griežtas, priimtas neatsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų. Teismas neįvertino to, kad apeliantas susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino jam padarytą žalą ir neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis išlaiko savo sugyventinės nepilnametį vaiką, juo visapusiškai rūpinasi. Šios aplinkybės, apelianto teigimu, jį įpareigoja elgtis pagal įstatymus. D. L. nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo tai, kad jis nedirbo, turėjo nestabilias neoficialias pajamas ir automobilį pavogė tik norėdamas pasiekti namus, bet ne padaryti kokios nors žalos. Šiuo metu jis teigia pradėjęs dirbti UAB „M.“, jam bus mokamas stabilus ir nuolatinis darbo užmokestis, todėl išnyko priežastys daryti nusikalstamas veikas. Apelianto teigimu, netenkinus jo skundo, bus sugriauta jo šeima, mažametis vaikas praras finansinę ir kitokią paramą, taip bus pažeisti vaiko ir šeimos interesai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. L. apeliacinis skundas atmestinas.
Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo D. L. atžvilgiu pritaikyti tinkamai.
Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę D. L., minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Kaltės dėl padaryto nusikaltimo pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi bei nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą teismas teisingai pripažino D. L. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teisingai pripažinta tai, kad D. L. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, teisingai įvertino tai, kad D. L. yra du kartus teistas, praėjus neilgam laikui po paleidimo iš pataisos įstaigos, neišnykus teistumui, vėl padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, taigi jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas D. L. teisingai paskyrė bausmę, parinkdamas griežčiausią jos rūšį, tačiau vis tik švelnesnę nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Šią bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, apylinkės teismas pagrįstai sumažino vienu trečdaliu. Kolegijos manymu, būtent griežčiausia iš BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimas, gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. D. L. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo ją keisti. Atkreiptinas dėmesys, jog D. L., naują nusikalstamą veiką padarė praėjus trumpam laikui po ankstesnės bausmės atlikimo, taigi žinojo, kokios pasekmės gresia už naujos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau nei tai, nei būtinybė rūpintis šeima nesulaikė jo nuo naujo nusikaltimo padarymo.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Nuteistojo D. L. apeliacinį skundą atmesti.