Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2026-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-40-914/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-04-17
Bylos Nr.
1-40-914/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47062-2024-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Steponaitis
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
D. R., R. V.
Advokatai
Alvydas Kvaščevičius, Aušrinė Zaburienė, Aušrinė Zaburinė
Baudžiamoji byla Nr. 1-40-914/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47062-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5.; 1.2.4.4.1.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Marius Steponaitis,sekretoriaujant Jolitai Kilinskienei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei,kaltinamajam A. K.,gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,nukentėjusiesiems D. R., R. V.,atstovėms advokatėms Aušrinei Zaburienei, Laimai Rokanskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis pagal individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2012-11-14 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį 6 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliko 2019-06-28, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį (2 veikos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nesunkiai sužalojo žmogų, kai dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, o būtent: 2024-11-30 apie 20 val. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su kėde trenkė D. R. į kairią ranką, taip padarydamas jam kairiojo alkūnkaulio kūno skersinį lūžį su poslinkiu, dėl to nukentėjusysis ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis nesunkiai sužalojo žmogų, kai dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, o būtent: 2024-12-19 apie 5 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė kumščiu ne mažiau kaip penkis smūgius R. V. į veidą, pastarajam išbėgus iš buto į koridorių, jis įsitempė jį atgal į butą ir sudavė jam kumščiu ne mažiau kaip du smūgius į veidą ir krūtinę, padarydamas jam skeveldrinį nosies kaulo lūžį, dėl to nukentėjusysis ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl 2024-11-30 veikos

Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino, parodė, kad nukentėjusysis, kuris taip pat gyveno nakvynės namuose, įėjo į kambarį ir užpuolė jį. Jis gynėsi, pasiėmė kėdę ir smogė ta kėde. Kodėl nukentėjusysis atėjo į jo kambarį, nežino. Įvykis vyko 2024-11-30, vakare, galėjo būti apie 20 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje. Po smūgio kėdė išsinėrė. Kas buvo padaryta D. R., nežino, galėjo pataikyti į ranką. Buvo vienas kontaktas su kėde. Peilį jis paėmė vėliau, pasakė, kad išeitų visi. Kiek asmenų buvo jo kambaryje, nepamena. Jis buvo blaivas, aplinkybes pamena gerai. Jam dingo daiktai, klausė jo: „ko paėmei mano daiktus“, todėl ir įvyko konfliktas. D. R. jį užgauliojo, puolė muštis, ėjo agresyviai artyn, jis suprato, kad nori mušti jį. Konfliktas vyko dėl pavogtų daiktų, kurie buvo pavogti prieš įvykį, prieš savaitę. Jam sužalojimai padaryti nebuvo. Tuo metu kambaryje gyveno ne vienas. Pats konfliktas prasidėjo dar lauke, kad trenkė jis kėdė, pripažįsta, bet tai darė gindamasis. Po to peilį išsitraukė, pasakė, kad visus papjaus ir visi išsilakstė. Jis įtarė, kad D. R. pagrobė mano daiktus: aliejų plaukų ir rankšluostį.

Nukentėjusysis D. R. parodė, kad savaitę prieš įvykį, gal daugiau, jis neturėjo kaip paskambinti savo draugei, todėl paprašė kaltinamojo, kad jis leistų paskambinti iš savo telefono. Praėjus savaitei, gal ir daugiau, vaikščiojant su drauge, jo draugei skambino kaltinamasis. Įjungus garsiakalbį, jis girdėjo, kad apie jį negražiai atsiliepė. Nakvynės namuose, (duomenys neskelbtini), jis nuėjo pas kaltinamąjį, kur įvyko žodinis konfliktas. Jis išsitraukė peilį, daug žmonių matė - viskas vyko lauke. Užėjau į svečius pas S. ir vėl įvyko žodinis konfliktas, jis pasiėmė kėdę užsimojo, nepataikė, dar kartą užsimojo ir sudavė man. Jis pats išsikvietė pareigūnus. Su kėde pataikė vieną kartą. Įvykį matė kambaryje buvęs S. Kambaryje peilio nematė. Jis kaltinamojo nepuolė ir nenorėjo sumušti. Iš pradžių su kaltinamuoju konfliktavo žodžiais, po to jis pasiėmė kėdę ir pradėjo pulti. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, pasekmes jausiu visą gyvenimą, kadangi kai keičiasi oras, jam maudžia ranką.

Liudytojas E. R. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). D. R. žino. Pamenu įvykusį įvykį, galėjo būti pernai lapkričio mėn. Grįžo apsiprausti, pasidėjo batus prie lovos, A. K. pradėjo sakyti, kad smirda batai, kojos. Po to eina D. netoliese ir pradėjo A. K. su juo kivirčytis, pyktis. A. K. iš taburetės paleido į D. - sudavė į ranką, po to pasiėmė peilį ir juo gąsdino D. Nematė, kad būtų suduoti smūgiai.

Šalies argumentai

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole matyti, kad D. R. pareiškimu nurodė, jog 2024-11-30 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) iš matymo pažįstamas vyriškis vardu A. trenkė jam su kėde ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. 2024-12-12 nuvykus į Klaipėdos miesto polikliniką, jam diagnozavo kairio dilbio alkūnkaulio lūžį (1 t., b. l. 1-8).

Įvykio vietos apžiūros protokole matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) nakvynės namai, esantys (duomenys neskelbtini). Vidiniame kieme stebima veja, o aplink ją yra takelis. Taip pat vidiniame kieme, rytinėje, vakarinėje bei šiaurinėje pusėse stebimi sujungti kambarių blokai. Ant jų matomos įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Vidiniame kieme, rytinėje pusėje stebimas kambarys, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Kambario durys atidarytos. Užėjus į kambarį, dešinėje pusėje stebėtos dvi lovos, kairėje pusėje kampe taip pat matoma lova; kairėje pusėje, arčiau įėjimo matomas stalas, ant kurio padėtos dvi kėdės. Kambaryje grumtynių pėdsakai nebuvo stebimi (1 t., b. l. 43-50).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje apžiūrėta kėdė, kurios pagrindas medinis. Jos skersmuo apie 28 cm., kėdė turi 4 atramines kojas, vienos jų ilgis apie 42 cm. Apvertus kėdę, ant jos medinio pagrindo stebimos 4 skylės, prie kurių buvo prisuktos atraminės kėdės kojos. Kėdė nufotografuota (1 t., b. l. 51-57).

Dokumentų apžiūros protokole matyti, kad apžiūrėjus D. R. medicininius dokumentus, specialistas G. P. pateikė išvadą, kad nukentėjusiajam D. R. nustatytas kairiojo alkūnkaulio kūno skersinis lūžis su poslinkiu. Sužalojimas padarytas anksčiau kaip 2024-12-02 12.14 val. (nurodyta kreipimosi į ligoninę data ir laikas). Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus kairio dilbio sritį. Alkūnkaulio lūžis sveikatą sutrikdo ilgalaikiai (ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui), todėl D. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 148-151).

Apžiūros protokole matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai. Pareigūno V. V. vaizdo registratoriaus įraše PSS-20241130-202710UTC+0200.mp4 matyti, kad 2024-11-30, 20.27 val. pareigūnai atvyko į nakvynės namus, (duomenys neskelbtini), sako darbuotojams, kad juos kvietė A. K., kuris pranešė, jog kažkas kabinėjasi prie jo. Darbuotojas sako, kad čia tas, iš kurio šiandieną peilį atėmė, jis iš (duomenys neskelbtini) kambario. Pareigūnas kartu su nakvynės namų darbuotoju prieina prie kambario, iš kurio išeina vyras, kaip nustatyta, A. K., jis sako, kad iš gretimo kambario vyras D. puola muštis. Užėjus į kambarį, A. K. rodo į vyrą, kaip nustatyta, D. R., kuris puolė muštis. Pareigūnas užeina pas D. R. į kambarį, klausia jo kas atsitiko. D. R. sako, kad A. ant jo su peiliu puolė. Pareigūnas klausia, ar buvo koks konfliktas. D. R. sako, kad A. yra neadekvatus "senis", konfliktas buvo nuo labai seniai, paaštrėjo nuo tada, kai A. paskambino jo mergaitei ir siūlė susitikti, tada jis pasiūlė A. išsiaiškinti kaip vyras su vyru, sudavė A. delnu ("dėjo jam vieną pliauską"), tada A. iš karto už peilio ir pradėjo su peiliu ant jo pulti, pasiėmęs kėdę bandė jį daužyti, sudavė jam su kėde į kairę ranką. Pareigūnas su D. R. užeina į kambarį, kur yra A. K. D. R. sako, kad jis „ant A. K.“ rašo pareiškimą. A. K. sako, kad jis problemų nekelia, sėdėjo ramiai savo kambaryje, D. R. atėjo pas jį į kambarį ir pradėjo aiškintis, puolė muštis. Pareigūnas klausia, kas per konfliktas dėl mergaitės buvo. A. K. sako, kad D. R. jį apvogė ir pabėgo, tada jis paskambino jo mergaitei ir paklausė, ar D. padavė jai aliejų plaukams. Mergaitė sakė, kad taip, padavė. A. K. sako, kad tas aliejus dingo iš jo rankinės ir rankšluostis dingo. Pareigūnas klausia A. K. kaimyno, ar jis matė kaip A. sudavė D. su kėde. Kaimynas sako: "aišku mačiau". Pareigūnas prašo vyrų eiti į savo kambarius ir nekonfliktuoti, D. R. sako, kad jei nori rašyti pareiškimą, turi atvažiuoti į komisariatą. Vaizdo įrašo trukmė 10:57 min. Pareigūno vaizdo registratoriaus įraše PSS-20241130-202709UTC+0200.mp4 matyti, kad 2024-11-30, 20.27 val. pareigūnai atvyko į nakvynės namus, (duomenys neskelbtini), sako darbuotojams, kad juos kvietė A. K., kuris pranešė, jog kažkas kabinėjasi prie jo. Darbuotojas sako, kad čia tas, iš kurio šiandien peilį atėmė, jis iš (duomenys neskelbtini) kambario. Pareigūnas kartu su nakvynės namų darbuotoju prieina prie kambario, iš kurio išeina vyras, kaip nustatyta, A. K., jis sako, kad iš gretimo kambario vyras D. puola muštis. Užėjus į kambarį, A. K. rodo į vyrą, kaip nustatyta, D. R., kuris puolė muštis. Pareigūnas užeina pas D. R. į kambarį, kolegė klausia nakvynės namų darbuotojo, ar jie matė konfliktą. Darbuotojas sako, kad matė. Toliau vaizdo įrašas analogiškas. Įrašo trukmė 10:56 min. (1 t., b. l. 58-60).

Apžiūros protokole matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, pateiktas prie ikiteisminio tyrimo iš bendrojo pagalbos centro (BPC), darytas 2024-11-30, 20:15:24, įrašo trukmė 02:26 min. Užfiksuota, kad Į BPC skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Išklausus garso įrašą girdimas BPC operatorės ir vyro, prisistačiusio A. K., pokalbis. Vyras nurodo, kad (duomenys neskelbtini), nakvynės namai, ateina dviese, kelia problemas, neduoda ilsėtis, puola muštis. Nurodo, kad vienas iš jų yra iš matymo pažįstamas D., kuris atėjo ir visą vakarą kelia problemas. Buvo pasakyta apsaugai. Jis lenda muštis, kabinėjosi, net kėdę teko panaudoti, nes jo ranka po operacijos, negali apsiginti (1 t., b. l. 66-69).

Liudytojas E. B. parodė, kad 2024-12-02 apie 20 val. jis išėjo iš (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), į lauką ir pamatė, kad jo pažįstamas D. ir iš matymo pažįstamas A. konfliktuoja, jie abu gyvena (duomenys neskelbtini). A. rankoje turėjo apie 25 cm. peilį, kurio geležtė apie 15 cm ilgio, juoda rankena. Jis juo mojavo priešais D., bandė jam durti tuo peiliu. A. sakė D. "papjausiu". D. traukėsi atbulas, liepė jam mesti peilį. A. D. nesužalojo. D. atrodė išsigandęs dėl tokios situacijos. A. negalėjo pasiekti D. ir nuėjo į jo pastatą. Į lauką jis išėjo, nes išgirdo laukė konfliktą, bet dėl ko jis įvyko nesuprato, vėliau D. jam pasakė, kad viskas vyko dėl jo panelės. Viskas tuo ir baigėsi, jis grįžo pas save. Po kiek laiko atvyko policija ir užėjo pas jį. Tada sužinojo, kad D. nuėjo pas A. į kambarį, kur A. su kėde trenkė jam į ranką ir ją sulaužė (1 t., b. l. 192-195).

Išdėstytų duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą šią nusikalstamą veiką. Kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos savo kaltę neigė, tačiau šiuos kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, kiti byloje surinkti parodymai. Kaltinamasis neneigia aplinkybių, kad sudavė smūgį kėde D. R., tačiau teigia tai padaręs gindamasis. Tačiau tokie jo parodymai vertintini kaip kaltinamojo pasirinktas gynybos būdas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis detaliai nurodė aplinkybes, kad jo santykiai su kaltinamuoju yra konfliktiški. Dar iki suduoto smūgio kambaryje, jie tą pačią dieną lauke taip pat turėjo betarpišką konfliktą, tačiau tą kartą konfliktas buvo žodinis, į fizinį smurto panaudojimą neperaugo. Visgi, vėlesnis konfliktas nakvynės namų kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi smūgio sudavimu kėde. Dėl šios aplinkybės, kaip minėta, kaltinamasis neneigia, sudavęs smūgį kėde, tačiau teigia, kad tokiu būdu jis gynėsi.

Būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris turi būti realus ir akivaizdus, t. y. egzistuoti objektyviai, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nuteistojo veiksmai neatitiko būtinosios ginties sąlygų. Kaltinamojo nurodytų aplinkybių, kad jis buvo užpultas, niekas nepatvirtino. Priešingai, liudytojas E. R. viso proceso metu paneigė kaltinamojo nurodytus teiginius, kad jis buvo nukentėjusiojo užpultas. Jis parodė, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju kambaryje konfliktavo – pykosi, tačiau smūgį sudavė - trenkė kėde kaltinamasis. Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat aiškiai parodė, kad būtent kaltinamasis trenkė kėde. Todėl tokie parodymai vertintini kaip nuoseklūs. Jokių aplinkybių, kad liudytojas turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį, byloje nėra. Todėl netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo. Be to, teismo posėdyje parodymus jis davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad buvo susidariusi situacija, kuri keltų realų pavojų kaltinamojo sveikatai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta veika – smūgis kėde nukentėjusiajam į ranką, dėl kurio buvo padaryti sužalojimai - alkūnkaulio lūžis, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, todėl veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl 2024-12-19 veikos

Kaltinamasis A. K. kaltu dėl šio epizodo neprisipažino, parodė, kad tuo metu laikinai gyveno pas nukentėjusįjį R. V., (duomenys neskelbtini). Viskas vyko naktį apie 5 val. gali būti, kad buvo 2024-12-19. Jis išgirdo durų trenksmą, pašokau iš lovos. Tarp jo ir nukentėjusiojo jokio konflikto nebuvo. Mano, kad dėl alkoholio vartojimo jam taip atsitiko, išbėgo į laiptinę, girdėjo, kad jis griuvo, pradėjo trankyti duris. Jis, išbėgęs į laiptinę, jį partempė į kambarį. Kaimynai iškvietė pareigūnus. Jis R. V. nesudaviau nė vieno smūgio. Kas jam padarė sužalojimus, nežino, laiptinėje susižalojo; girdėjo, kaip laiptinėje trankė duris, rėkė, „gelbėkite“, „padėkite“. Buvo daug kraujo, nosį buvo prasikirtęs. Nežinau, kodėl kvietėsi pagalbos. Nukentėjusysis nuolat vartojo alkoholį, sakė, kad geria nuo žmonos mirties kiekvieną dieną. Jis išnešė jo daiktus, skilandį, dešrą, kuriuos buvo nupirkęs jiems kartu pavalgyti. Tą naktį nukentėjusysis R. buvo labai girtas.

Nukentėjusysis R. V. parodė, kad kaltinamasis paprašė, kad jį jis priimtų pagyventi keletą dienų, tačiau jis pradėjo šeimininkauti jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024-12-19 apie 4.30 val. jis užsidegė šviesą, pradėjo tarškėti, skambėti, barškėti. Atėjęs į virtuvę, pasakė, kad baigtų cirkus, susirinktų daiktus ir „viso gero“. Tada kaltinamasis kumščiu trenkė vieną smūgį į veidą, į žandikaulį. Jis nubėgau skambinti policijai, tada kaltinamasis atbėgo ir sudavė antrą smūgį į nosį - pradėjo tekėti kraujas, dar smaugė mane. Tuomet išbėgo į koridorių, beldė į kaimyno duris, šaukė „gelbėkite, kvieskite policiją“. Jis įsitraukė jį į vidų, atėmė telefoną. Kaimynai iškvietė policiją. Prieš atvažiuojant policijai, spėjo išvalyti koridoriuke kraują, ir liepė sakyti, kad nieko nebuvo. Į veidą buvo suduoti 2 ar 3 smūgiai, gal ir daugiau. Nuo vieno smūgio sulaužė nosį. Jam įvykio metu nustatytas 0,6 promilių girtumas.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad gautas R. V. pareiškimas, kad 2024-12-19 apie 5 val. jam būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegant savo kambaryje, girdėjo, kad A., asmuo kurį priėmė pas save į butą pagyventi dviem dienoms, triukšmauja virtuvėje. Nuėjęs į virtuvę jam pasakė, kad netriukšmautų, kadangi dar yra anksti. Taip pat paprašė, kad vyras susikrautų daiktus ir paliktų jo butą. Vos tik pasakė jam, kad išeitų iš buto, A. ėmė jo atžvilgiu agresyviai elgtis, puolė prie jo ir dešinės rankos kumščiu sudavė į veidą apie 4-5 kartus. Jis nosies srityje pajuto stiprų fizinį skausmą, matė, kad iš nosies bėga kraujas. Išbėgo į laiptinę, ėmė šaukti kaimynų pagalbos. Tuo metu A. jį įsitempė atgal į butą, sakydamas: ,,nekviesk policijos, nes užmušiu''. Tada A. dar keletą kartų dešinės rankos kumščiu trenkė jam į veidą ir krūtinę, jis veido ir krūtinės srityje pajuto didelį stiprų fizinį skausmą. Netrukus į buto duris pasibeldė policijos pareigūnai. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, apžiūrėję jį, išsivežė į ligoninę (1 t., b. l. 16-24).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas R. V. Apžiūrint R. V. veido sritį, ant jo nosies kairės pusės, apie 11 cm aukštyje matomas įdrėskimas, nuo kurio apie 2,5 cm. link smakro kryptimi, matomas vertikaliai nubėgęs raudonos spalvos skystis, galimai kraujas. Ties kairės akies ašarų lataku stebima kraujosruva (mėlynė). Daugiau sužalojimų nefiksuojama (2 t., b. l. 74-79).

Iš dokumentų apžiūros protokolo matyti, apžiūrėjus R. V. medicininius dokumentus, specialistas G. P. pateikė išvadą, kad R. V. nustatytas skeveldrinis nosies kaulo lūžis. Diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl teismo medicininiu požiūriu domėn neimamas. Sužalojimas padarytas anksčiau kaip 2024-12-19 5.10 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas). Sužalojimas gavosi nuo ne mažiaus kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus nosies sritį. Nosies kaulo lūžis sveikatos sutrikdo ilgalaikiam (ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui), todėl R. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 89-92).

2024-12-19 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), mūriniame daugiaaukštyje pastate (Žr. nuotrauką Nr. 1). Įėjus į namo laiptinę iš rytų pusės ir palipus laiptais patenkam į pirmo aukšto laiptinės aikštelę, kurioje ant grindų yra raudonos spalvos dėmės panašios į kraują (Žr. nuotrauką Nr. 2). Pirmo aukšto laiptinės aikštelėje dešinėje pusėje yra durys į butą, pažymėtos numeriu (duomenys neskelbtini), ant kurių taip pat matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (Žr. nuotrauką Nr. 3). Atidarius duris į butą Nr. (duomenys neskelbtini) yra įėjimas į koridorių (Žr. nuotrauką Nr. 4). Buto koridoriuje, kairėje pusėje, ties įėjimu į bendrą kambarį, ant durų staktos ties grindimis yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (Žr. nuotrauką Nr. 5). Koridoriuje, kairėje pusėje yra antras įėjimas saloną (Žr. nuotrauką Nr. 6). Salone, ties lauko siena ant grindų yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (Žr. nuotrauką Nr. 7). Buto koridoriuje, tarp salono ir įėjimo į miegamąjį yra spintelė su stalčiais, bei minkštasuolis (Žr. nuotrauką Nr. 8), ant minkštasuolio yra padėtas baltos spalvos audinys su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują (Žr. nuotrauką Nr. 9). Nuo minkštasuolio koridoriuje, dešinėje pusėje yra miegamasis su sujaukta lova (Žr. nuotrauką Nr. 10). Miegamajame kambaryje ant lovos yra rankšluostis, su raudonos spalvos ryškiomis dėmėmis (Žr. nuotrauką Nr. 11), rankšluostis paimtas ir supakuotas į baltos spalvos popierinę pakuotę Nr.1. Apžiūrint butą, taip pat pastebėti vonios kambaryje pavieniai raudonos spalvos taškai, panašūs į kraują (Žr. nuotrauką Nr. 12). Apžiūrimame bute kokių tai kitų pėdsakų ar daiktų skirtų kūno sužalojimui nėra. Išimtas: rankšluostis; paimtas nuo lovos miegamajame; 21250; Pakuotė Nr. 1. (t. 2, b. l. 40-48). Rankšluostis grąžintas R. V. (2 t., b. l. 49-58).

Kitų objektų apžiūros protokole matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai. Pareigūnės U. G. vaizdo registratoriaus įraše PSS-20241219-051727UTC+0200.mp4 matyti, kad 2024-12-19, 5.17 val. pareigūnai atvyko į (duomenys neskelbtini). Ant buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų matosi raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Pareigūnas beldžiasi į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, jas atidaro vyras, kaip nustatyta, A. K. Pareigūnas klausia, iš kur ant durų kraujas. A. K. sako, kad nežino, girdėjo kažkokį triukšmą laiptinėje. Pareigūnai mato, kad kraujo dėmės yra pačiame bute. Pareigūnas klausia, ar jis bute vienas. A. K. sako, kad vienas. Pareigūnai užeina į butą, mato koridoriuje sėdintį kitą asmenį, kaip nustatyta, R. V. R. V. nosies kairėje pusėje matomas įdrėskimas. Pareigūnas klausia, kas nutiko. R. V. tyli. Pareigūnas klausia, gal greitosios reikia. Tuomet R. V. nukrenta ant grindų, galimai praranda sąmonę. Pareigūnė informuoja kolegas, kad skubiai iškviestų greitąją med. pagalbą. Pareigūnas klausia A. K., kas čia nutiko. A. K. atsako, kad nieko nenutiko, žmogus (R. V.) prisigėrė ir nugriuvo. Pareigūnas klausia, iš kur jis čia. A. K. atsako, kad R. V. priėmė jį laikinai pagyventi, kol jis susiras butą. R. V. atsipeikėja. Pareigūnas jo klausia, ar jis šio buto šeimininkas. R. V. atsako, kad taip. Pareigūnas klausia, ar jis pats susižalojo. R. V. pirštu rodo į A. K. Pareigūnas klausia, ar jis pažįstamas. R. V. atsako, kad pažįstamas per kitą pažįstamą. R. V. sako, kad jam sukasi galva, mėgina atsistoti. Pareigūnė sako, kad tuoj atvyks greitoji pagalba. R. V. sako, kad pasakė A. K., kad jis nepageidaujamas ir liepė išeiti iš buto. Tada A. K. puolė jį mušti, mėgino išvyti jį iš buto, smaugė. Pareigūnei pareikalavus pateikti asmens dokumentą, A. K. sako, kad dokumentą turi telefone, o pats dokumentas iš jo paimtas, kadangi jį kaltina dėl vagystės. Į butą atvyksta dar vienas pareigūnų ekipažas, greitosios pagalbos medikai. Medikė klausia R. V., ar jam sumušė veidą. R. V. sako, kad taip. Pareigūnė klausia, kaip sumušė, kiek smūgių sudavė. R. V. rodo 5 pirštus, sako, kad A. K. sudavė jam kumščiu 5 smūgius į veidą. Pareigūnė klausia, kas dar įvyko. R. V. sako, kad jis atsijungė, prarado sąmonę. Pareigūnė klausia, kiek dienų A. K. pas jį gyvena. R. V. sako, kad dvi dienos ir jis grasino nužudyti. Pareigūnas klausia A. K., kam jis mušė žmogų. A. K. atsako, kad jis jo nemušė. Pareigūnė klausia, dėl ko susipyko. A. K. sako, kad jie nesipyko, R. V. naktį atsikelia ir pradeda lakstyti, jam yra "belaja goriačka". Alkoholio kiekio matuokliu pareigūnė patikrino A. K. ir R. V. blaivumą: A. K. – 0,00 promilės, R. V. – 0,60 promilės. A. K. renka savo daiktus. Pareigūnas informuoja kolegas, kad iškviestų ekspertą apžiūrėti butą, nes bute yra kraujo. R. V. sako, kad jis bėgo iš buto, bet A. K. atgal jį įsitraukė. R. V. kartu su medikais išeina iš buto. Vaizdo įrašo trukmė 30 min. Pareigūno vaizdo registratoriaus įrašas PSS-20241219-051906UTC+0200.mp4 analogiškas. Pareigūno A. M. registratoriaus įraše PSS-20241219-054906UTC+0200.mp4 matyti, kad 2024-12-19, 5.49 val. pareigūnai nustato, kad A. K. už smurtą teistas ne kartą. Pareigūnas klausia A. K., kas čia įvyko. A. K. sako, kad jis miegojo, išgirdo triukšmą, lakstymą. Pareigūnas sako, kad jis meluoja. A. K. sako, kad jis nemeluoja, pradeda nervintis, keikiasi necenzūriniais žodžiais, sako, kad R. V. išnešė jo maisto produktus, iškeitė juos į alkoholį, prisigėrė, naktį pradėjo lakstyti kaip išprotėjęs. Pareigūnas klausia, tai dėl to jis toks piktas ir dėl to sumušė žmogų. A. K. sako, kad nemušė R. V. Pareigūnas informuoja, kad jam teks kartu su jais važiuoti į komisariatą. A. K. sutinka, išeina iš buto su pareigūnais, prieina prie tarnybinio automobilio, pareigūnui pareikalavus, A. K. įlipa į laikino sulaikymo patalpą. Medikai išsiveža R. V. į ligoninę. Pareigūnas klausia, ar jis turės pretenzijų, ar rašys pareiškimą. R. V. sako, kad taip. Vaizdo įrašo trukmė 24:43 min. (2 t., b. l. 59-62).

Kitų objektų apžiūros protokole matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai. Pareigūno vaizdo registratoriaus įraše PSS-20241219-052441UTC+0200.mp4 matyti, kad 2024-12-19, 5.24 val. (duomenys neskelbtini), jau yra atvykęs policijos pareigūnų ekipažas, greitosios medicinos pagalbos medikai. Koridoriuje ant grindų sėdi R. V. Pareigūnė informuoja kolegas, kad R. sumušė A. K., kuris jiems atvykus pamelavo, jog bute yra vienas, bet kadangi laiptinėje ir bute buvo dėmių, panašių į kraują, užėjo į butą ir pamatė R. V., jis buvo praradęs sąmonę, bet paskui atsigavo. Pareigūnai užeina į kambarį, kuriame yra A. K., klausia ką jis padarė R. A. K. sako, kad nieko nepadarė, jo nemušė. Pareigūnas klausia, kodėl pamelavo, kad bute yra vienas. A. K. atsako, o kam jam rodyti tokį žmogų, kuris bėga rėkdamas, griūdamas. A. K. tvirtina, kad nemušė R., pasakoja gyvenimo istorijas. Įrašo trukmė 30 min. Pareigūno vaizdo registratoriaus įraše PSS-20241219-052442UTC+0200.mp4 matyti, kad 2024-12-19, 5.24 val. pareigūnai tikrina A. K. policijos duomenų bazėje. Įrašo trukmė 11:27 min. (2 t., b. l. 63-65).

Kitų objektų apžiūros protokole matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, pateiktas prie ikiteisminio tyrimo iš bendrojo pagalbos centro (BPC), darytas 2024-12-19, 04:59:13, įrašo trukmė 03:07 min. Į BPC skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Garso įraše užfiksuota, kad į BPC gautas skambutis iš A. S., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad pranešėją pažadino garsus žmogaus suriaumojimas ir triukšmas. Pranešėjos vyras pastebėjo, kad ant jos ir kaimynų durų (buto Nr. (duomenys neskelbtini)) atsirado kraujo dėmės, kraujo nemažai. Kraujas atsirado ką tik. Garsas galimai sklido iš nurodyto buto, kuriame gyvena vyras, kuriam neseniai mirė žmona ir jis pradėjo smarkiai gerti (2 t., b. l. 66-69).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-12-19 apie 5.08 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) dabar pranešėją pažadino garsus žmogaus suriaumojimas ir triukšmas. Pranešėjos vyras pastebėjo, kad ant jos ir kaimynų durų atsirado kraujo dėmės, kraujo nemažai. Kraujas atsirado ką tik. Garsas galimai sklido iš nurodyto buto, kuriame gyvena vyras, kurio žmona neseniai mirė ir jis pradėjo smarkiai gerti. Praneša (duomenys neskelbtini) buto gyventoja. 2024-12-19 5.17 val. atvykus nurodytu adresu, įėjus į laiptinę, pirmame aukšte pastebėtos kraujo dėmės. Pasibeldus į (duomenys neskelbtini) buto duris, jas atidarė, kaip nustatyta, A. K. Šio paklausus, ar žino, iš kur laiptinėje pilna kraujo, atsakė, jog nieko nežino, tegirdėjo kažkokį triukšmą laiptinėje. Bendraujant su asmeniu pastebėtas kraujas pačiame bute. Pasiteiravus, ar asmuo bute vienas, atsakė, jog gyvena vienas ir kitų asmenų nėra. Nusprendus patikrinti butą, ar jame nėra sužalotų asmenų, kambaryje pastebėtas asmuo, kaip vėliau nustatyta, R. V., kuris nurodė, jog buvo sumuštas bute esančio A. K., kuris apsistojęs bute dvi dienas. Kaip aiškino R. V., jam buvo suduoti 5 smūgiai į galvą, ties nosimi. Nukentėjusysis teigė, jog A. K. nepažįsta, jį priėmė gyventi per bendrą pažįstamą bei įvykio metu bandė išstumti iš buto, ko pasekoje buvo sumuštas. Dėl nukentėjusiojo būklės į įvykio vietą iškviesta GMP, kuri asmenį išvežė į gydymo įstaigą. R. V. alkotesteriu nustatytas 0,60 prom. neblaivumas. A. K. paaiškino, jog apie įvykį nieko nežino, miegojo. Įvykio metu K. buvo blaivus (2 t., b. l. 29-30).

Tarnybiniame pranešime dėl pokalbio su pranešėja nurodyta, kad 2024-12-19 4.59 val. į BPC gautas skambutis iš A. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Telefonu susisiekus su pranešėja, ji nurodė, kad būdama namuose išgirdo triukšmą bendro naudojimo koridoriuje, jos sutuoktinis tuo metu lauke vedžiojo šunį ir grįžęs namo pasakė, kad jų durys išteptos krauju (jam išeinat vedžioti šuns kraujo nebuvo). Kas vyko koridoriuje nei ji, nei jos vyras nematė. Tik gretimame bute Nr. (duomenys neskelbtini) girdėjo vyrų balsus. Kas vyko bute, jie nežino, kaimyno iš (duomenys neskelbtini) buto ar kitų asmenų po triukšmo nematė. Policiją kvietė dėl triukšmo iš (duomenys neskelbtini) buto ir kraujo ant savo durų (2 t., b. l. 38-39).

Byloje yra pakankamai kaltinamojo kaltę patvirtinančių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis A. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką dėl R. V. sužalojimo. Byloje nėra ginčo dėl sužalojimų pasekmių, tačiau kaltinamasis teigia, kad tokios pasekmės kilo dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, paties savęs susižalojimo. Tačiau tokia jo nurodyta gynybinė versija atmestina. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. V. parodė ir detaliai paaiškino, kaip jis buvo sužalotas. Jo parodymai yra nuoseklūs, atitinka kitus byloje ištirtus įrodymus. Tokius nukentėjusiojo parodymus detaliai patvirtina į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų užfiksuotos aplinkybės, kurių patikimumu, nėra pagrindo abejoti. Iš policijos pareigūnų kūno kamerų užfiksuotų vaizdo įrašų matyti, kad kaltinamasis dar įvykio vietoje vengė aplinkybių nustatymo, klaidino policijos pareigūnus, nurodydamas, kad įvykio vietoje – bute jis yra vienas, nors pats neneigia, kad tuo metu buvo triukšmas naktį daugiabučio laiptinėje, o policijos pagalbą iškvietė triukšmą ir sužalojimo pasekmes fiksavę kaimynai. Atvykę policijos pareigūnai užfiksavo sužalojimo pasekmes, stebėjo ir matė nukentėjusįjį iškart po padarytų sužalojimų, nukentėjusysis detaliai nurodė jo sužalojimo aplinkybes, detaliai nurodė tiek konflikto priešistorę bei motyvus, tiek sužalojimo būdą ir aplinkybes. Tokios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis naudojo fizinę jėgą prieš nukentėjusįjį. Taigi surinkti duomenys yra nuoseklūs ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Ištirti įrodymai yra vieni su kitais susiję, jų patikimumas abejonių nekelia. Kaltinamasis neneigia, jog jis supyko ant nukentėjusiojo, tačiau tokia aplinkybė tik patvirtina, kad pyktis buvo priežastis inicijuoti smurtinį kontaktą su nukentėjusiuoju. Kadangi kaltinamasis savo tyčiniais veiksmais sukėlė pavojingas pasekmes – padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kiti klausimai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

BK 27 straipsnio 1 dalyje (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01) numatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Įvertinus tiek kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tiek ankstesnius jo teistumus, tiek jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, t. y., jog yra teistas už labai sunkų nusikaltimą, vėl padarė smurtinio pobūdžio tyčines nusikalstamas veikas, todėl jis pripažintinas recidyvistu ir tai nustatytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, bausmės tikslus.

Kaltinamasis padarė 2 tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis anksčiau teistas, teistumas jam neišnykęs, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 123-138), verčiasi individualia veikla. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, veikų padarymo aplinkybes, abiejų veikų sužalojimo mechanizmą, kilusias pasekmes, už abi nusikalstamas veikas skirtinos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, tačiau mažesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4 d.).

Į bausmės laiką įskaitytinas suėmime išbūtas laikas nuo 2026-02-02 iki nuosprendžio paskelbimo.

Kardomosios priemonės, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos.

Nukentėjusysis D. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1266,33 eurų turtinės ir 3000 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistas sumas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš kaltinamojo (3 t., b. l. 20-23). Nurodo, kad turtinę žalą sudaro negautos pajamos. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku. Nuo 2024-12-02 iki 2025-02-21 jis buvo nedarbingas, negavo darbo užmokesčio, kuris būtų buvęs 2262 eurų. Tačiau už gruodį jis gavo 55,30 eurų darbo užmokestį. Dėl nedarbingumo jis gavo 940,37 eurų ligos išmoką. Todėl jam padaryta 1266,33 eurų žala (2262 - 940,37 – 55,30 = 1 266,33 eurų).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi tokios nuostatos, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki sveikatos sužalojimo ir po jo, skirtumas. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį; negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-174/2009, 3K-3-93/2014).

Ieškinyje detaliai nurodyti turtinę žalą kildinantys dydžiai, pridėta darbo sutartis, pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma apie išmokėtas išmokas. Kaltinamojo žalos padarymo faktas yra įrodytas, ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas byloje esančiais įrodymais, kaltinamasis ieškinyje nurodytų dydžių neginčija, todėl tenkintinas visiškai.

Neturtinę žalą nukentėjusysis grindžia jam padarytais sužalojimais, kad patyrė fizinį skausmą, dėl to labai išsigando, dėl lūžusios rankos patyrė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, kas trukdė jo įprastai kasdienei veiklai, pakeitė jo rutiną, reikėjo skolintis rūbus dėl dėvimo gipso; taip pat ir šiuo metu jaučia lūžio pasekmes – skausmą, apsunkina jo veiklą darbe, turi vartoti nuskausminamuosius vaistus ir pan.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi negali būti taikomas, nes padarytą neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Nagrinėjamu atveju dėl kaltinamojo padarytos veikos buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas: rankos lūžis.

Nėra abejonių, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų kentėjo fizinį skausmą, patyrė nepatogumus, kitus neigiamus išgyvenimus. Ieškinyje bei teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės susijusios su nukentėjusiosios neigiamais išgyvenimais bei nepatogumais būtent dėl patirtų tyčinių smurtinių veiksmų, sutiktina, kad tai lėmė neigiamas emocijas, patirtą stresą ir baimę būti užpultam. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad neturtinė žala susijusi tiek su pačiu tyčiniu nusikaltimu, tiek su gydymusi, konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus (teismų praktika tiek dėl analogiškų tyčinių sužalojimų, tiek dėl neatsargių nusikaltimų), atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes, kad buvo konfliktas tarp abiejų asmenų, abu konfliktavo, nukentėjusiojo veiksmai taip pat turėjo įtakos konflikto eskalavimui, nes būtent nukentėjusysis atėjo pas nukentėjusįjį į kambarį aiškintis dėl kaltinamojo elgesio su jo mergina, darytina išvada, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą bus pasiekta prašomos neturtinės žalos dydį sumažinus iki 1000 eurų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nukentėjusiojo D. R. interesus atstovauti, bylą nagrinėjant teisme, paskirta advokatė Aušrinė Zaburinė. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 687,50 eurų. Nukentėjusiosios atstovė prašo priteisti iš kaltinamųjų patirtas atstovavimo išlaidas. Tokios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103 str. 6 p., 106 str.).

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 457,03 eurų civilinį ieškinį už D. R. ir R. V. gydymą (1 t., 104-109 b. l.). Taip pat byloje pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys 1190,36 eurų žalos atlyginimo (3 t., 8-19 b. l.). Kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusįjį padaryti tyčiniais veiksmais, kaltinamojo žalos padarymo faktas yra įrodytas, ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas.

CD laikmena su BPC garso ir kūno kamerų vaizdo įrašais paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimis, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (2024-11-30 veika) ir paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

A. K. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (2024-12-19 veika) ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nustatyti subendrintą 1 mėnesių 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. K. dėl nusikalstamų veikų pripažinti recidyvistu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2026-02-02 iki nuosprendžio paskelbimo.

Kardomąją priemonę - suėmimą palikti nepakeistą. Pradėjus bausmės vykdymą, kardomąsias priemones panaikinti.

Nukentėjusiojo D. R. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jam iš A. K. 1266,33 eurų turtinės ir 1000 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš A. K. valstybės naudai 687,50 eurų proceso išlaidų atlyginimo.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš A. K. 457,03 eurų D. R. ir R. V. gydymo išlaidų atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 1190,36 eurų.

CD laikmeną palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Marius Steponaitis