Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovei D. B. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis), tačiau per teismo nustatytą trisdešimties dienų terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. Š., 2019 m. birželio 7 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimu valstybė paveldėjo mirusiajai A. Š. priklausiusį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 1/26 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Remiantis 2019 m. birželio 12 d. VĮ Turto banko Turto perdavimo – priėmimo aktu Nr. TP1-1829/447082, ieškovė perėmė šį turtą valdyti patikėjimo teise. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad minėtas turtas nuo 2019 m. liepos 10 d. viešajame registre įregistruotas kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė, kurį turto patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas. 2019 m. birželio 7 d. Turto apžiūros akte užfiksuota, kad ieškovės atstovams nuvykus apžiūrėti paveldėto turto, rasta bute gyvenanti moteris, kuri į butą neįsileido, asmens dokumento nepateikė. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato duomenimis nustatyta, kad šiame bute gyvena atsakovė D. B.. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštu informavo atsakovę, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. 9.00 val. ieškovės darbuotojai atvyks perimti turto, todėl prašė atlaisvinti valstybei priklausančias patalpas. Atsakovė nei į šį, nei į 2019 m. rugsėjo 9 d. raginimą nereagavo, iki šiol neatlaisvino valstybei priklausančių patalpų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovei tame pačiame name nuosavybės teise priklauso dar du butai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisinių interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Vienas iš įstatyme numatytų savininko pažeistų teisių gynimo būdų yra be teisinio pagrindo gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų iškeldinimas. CK 6.612 straipsnyje reglamentuota, jog savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

CK 4.95 ir 4.98 straipsniai įtvirtina du savarankiškus savininko teisių gynimo būdus – vindikacinį ir negatorinį ieškinį. Nekilnojamųjų daiktų, kaip nuosavybės teisės objektų, specifiką lemia tokių objektų ir teisių į juos registracija Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsniu).

CK 4.98 straipsnyje nurodyta, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas bei kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad atsakovė, neįgijusi nuosavybės teisių į ginčo butą, įsikėlusi į jį be nuomos sutarties, savavališkai gyvena Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame turte ir iš jo geranoriškai neišsikelia. Atsakovė be teisinio pagrindo naudodamasi minėtu nekilnojamojo turto objektu, pažeidžia turinčios teisę valdyti, naudoti ginčo objektą bei juo disponuoti patikėjimo teise ieškovės teises. Be to, atsakovei neatlygintinai naudojantis minėtu objektu be jokio teisinio pagrindo, ieškovė patiria šio nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidas ir tai CK 4.98 straipsnio prasme taip pat yra savininko teisių pažeidimas. Ieškovė informavo atsakovę, jog tokiam nekilnojamojo turto neteisėtam naudojimui ji nepritaria bei pareikalavo minėtą objektą atlaisvinti ir jį grąžinti, tačiau atsakovė iki šiol buto neatlaisvina, laiko užėmusi patalpas turėdama alternatyvaus būsto galimybę.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovei nepateikus teismui įrodymų, patvirtinančių jos teises į užimtą butą, nenustačius kitų aplinkybių, dėl kurių ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovę iš Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio turto negalėtų būti tenkinamas, atsakovė iškeldintina iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausančiu turtu, nesuteikiant jai kitų gyvenamųjų patalpų.

Ieškovė įstatymo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

Teismo patirtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 259–270, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovę D. B., gimusią (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausančiu turtu iš Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitų gyvenamųjų patalpų.

Priteisti iš atsakovės D. B., gimusios (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.