- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-30
- Bylos Nr.
- I1-7234-428/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01285-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Š. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 2 000 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje, kuriame pareiškėjui nebuvo užtikrinamos tinkamos, higienos normas ir kitus teisės aktus atitinkančios kalinimo sąlygos. Paaiškino, jog atlikinėjant laisvės atėmimo bausmę jam nebuvo sudaryta galimybė tinkamai pasinaudoti vaizdo skambučio paslauga. Nuėjęs į pasimatymų kambarius, kur vyksta trumpalaikiai pasimatymai, negalėdavo tinkamai ir konfidencialiai bendrauti su artimaisiais. Nuolatos būdavo klausomasi jo pokalbių, nes pokalbių patalpa pralaidi garsui. Pareiškėjas nurodo, kad nuolatos jausdavo emocinius ir psichologinius išgyvenimus, kadangi jo pokalbio klausydavosi pašaliniai žmonės. Pareiškėjas vertina tai kaip nežmonišku elgesiu, pažeidžiant jo privatumą naudojantis vaizdo skambučio paslauga. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad jam buvo atimta galimybė pačiam pasirinkti ir apsipirkti parduotuvėje. Nesudarytos galimybės mokytis 9 klasėje, nors paduodavo prašymus, tačiau jo prašymai buvo neregistruojami ir išmetami. Dėl kalinimo įstaigos neveikimo ir piktnaudžiavimo, pareiškėjas prarado tobulėjimo ir švietimo galimybę. Taip pat pareiškėjui buvo uždrausta ir nesudaryta galimybė pačiam apsilankyti bibliotekoje ir pasirinkti reikiamų knygų, kad galėtų tinkamai šviestis ir įgauti žinių. Pareiškėjas bausmės atlikimo metu nebuvo tinkamai aprūpintas higienos priemonėmis, kadangi gavo 4 vienkartinius skutimosi peiliukus, 3 rulonėlius tualetinio popieriaus, 400 gramų skalbimo miltelių. Per 3 mėnesius pareiškėjas negalėjo tinkamai palaikyti tinkamą higieną. Dėl visų skunde minėtų pažeidimų pareiškėjas patyrė emocinius ir psichologinius išgyvenimus, galimybių sumažėjimą, patyčias iš kitų asmenų atliekančių laisvės atėmimo bausmę.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – atsakovė) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2021 m. balandžio 20 d. buvo kalinamas Vilniaus pataisos namuose, o nuo 2022 m. vasario 14 d. buvo perkeltas į Šiaulių tardymo izoliatorių. Atsižvelgiant į tai, laikotarpiai nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2021 m. balandžio 20 d. ir nuo 2022 m. vasario 14 d. atsakovės vertinimu, pareiškėjo nurodytas ginčo laikotarpis yra klaidinantis, kadangi skunde yra skundžiamos kalinimo sąlygos Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje, nors minėtais laikotarpiais pareiškėjas net nebuvo kalinamas minėtoje įstaigoje.
Vaizdo skambučių patalpų įrengimo tvarka nėra reglamentuota, todėl vaizdo skambinimo patalpos neįrengimas pagal pareiškėjo norus negali būti vertinamas, kaip neteisėtas veiksmas. Vaizdo skambučių metu nuteistieji kalba naudodamiesi ausinėmis, todėl galimybės girdėti pašalinių pokalbių nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 19 d. ir 2021 m. gruodžio 14 d. buvo parašęs prašymus dėl vaizdo skambučių suteikimo, tačiau nei vienu skambučiu nepasinaudojo. Be to, pareiškėjas buvo laikomas užrakintas gyvenamojoje patalpoje, todėl jo apsipirkimą organizavo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnai.
Nors pareiškėjas nurodo, kad jis paduodavo prašymus administracijai dėl noro mokytis mokykloje, tačiau jo prašymai buvo neregistruojami ir išmetami. Atsakovės nuomone, šie teiginiai neatitinkantys tikrovės, kadangi matyti, kad 2020 metais prašymai užregistruoti 24 kartus, o 2021 metais – net 22 kartus. Nors pareiškėjas teigia, kad pareigūnai neva neregistravo skundų, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, t. y. neįvardino konkrečių pareigūnų, nedetalizavo, kada ir kokiu būdu teikė prašymus/skundus. Pareiškėjas buvo priskirtas drausmės grupei ir laikomas rakinamoje gyvenamojoje patalpoje, tačiau laisvalaikio metu pareiškėjui buvo sudarytos galimybės gauti knygas iš didžiosios bibliotekos informuojant bibliotekininką apie norimų knygų poreikį, kurios būtų atneštos į jo gyvenamą patalpą, taip sudarant galimybę nuteistiesiems skaityti. Taip pat pažymima, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija užtikrino, kad higienos reikmenys butų išduodami nemokiems suimtiesiems/nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui vieną kartą per mėnesį, patikrinus nuteistojo mokumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. Atsakovės pateiktais duomenimis, pareiškėjas nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2021 m. balandžio 20 d. buvo kalinamas Vilniaus pataisos namuose, o nuo 2022 m. vasario 14 d. buvo perkeltas į Šiaulių tardymo izoliatorių. Gavęs atsakovės atsiliepimą, pareiškėjas atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl bausmės atlikimo laikotarpio pradžios neginčijo, prieštaravimų nepareiškė, todėl nagrinėjamam ginčui aktualiu laikytinas laikotarpis nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. ir nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. vasario 14 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).
Dėl galimybės tinkamai pasinaudoti vaizdo skambučio paslauga
Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam nebuvo sudaryta galimybė tinkamai pasinaudoti vaizdo skambučio paslauga. Nuėjęs į pasimatymų kambarius, kur vyksta trumpalaikiai pasimatymai, negalėdavo tinkamai ir konfidencialiai bendrauti su artimaisiais.
Teismas pažymi, kad nors atsakovė nepateikė teismui nuotraukų iš kurių matytųsi, kad telefoninių pokalbių vieta yra izoliuota, ar yra įrengtos būdelės, atitvarai, visiškai užtikrinantys garso izoliaciją, tačiau teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimo, kad būtų įrengtos specialios patalpos skambinti, taip pat, kad telefonų aparatai būtų izoliuojami. Vaizdo skambučių metu nuteistieji kalba naudodamiesi ausinėmis, todėl galimybės girdėti pašalinių pokalbių nėra. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiškėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu (internetine telefonija), priešingai, kaip minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 19 d. ir 2021 m. gruodžio 14 d. buvo parašęs prašymus dėl vaizdo skambučių suteikimo, tačiau nei vienu skambučiu nepasinaudojo. Šią aplinkybę patvirtina Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo saugumo valdymo skyriaus specialisto J. J. 2023 m. birželio 8 d. pažyma Nr. SV-22-17894.
Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad aptartas teisės į privatumą neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad būtų realiai sukliudęs pareiškėjui palaikyti telefonu socialinius, šeiminius ryšius. Be to, pareiškėjo skundo argumentai, kad jo pokalbius galėjo girdėti, yra hipotetiniai. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, konkrečiai kada ir kokie asmenys (nuteistieji ar pareigūnai) pareiškėjui trukdė naudotis telefonu, klausėsi jo pokalbių, nenurodė, kad pažeidimai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Pravieniškių pataisos na,ai-atviroji kolonija siekė išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ar jam pakenkti. Reikalavimo, kad telefonų aparatai būtų izoliuojami, teisės aktai nenustato, o pataisos namų administracija nėra atsakinga už nuteistųjų keliamą triukšmą ir jų pačių kito asmens negerbimą. Tokiu atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeidžiamos ar, kad pareiškėjui atsirado reikšmingų ar nepataisomų neturtinių padarinių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundo reikalavimas šioje dalyje taip pat yra nepagrįstas ir atmestinas.
Dėl galimybės apsipirkti parduotuvėje
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam buvo atimta galimybė pačiam pasirinkti ir apsipirkti parduotuvėje.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Suimtieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 21 d.) 86 punktas numatė, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, jog kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę. Nuo 2020 m. sausio 22 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 35 punkte numatyta, kad paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, o lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems – ne rečiau kaip du kartus per savaitę. 36 punkte numatyta, kad paprastai nuteistieji pataisos įstaigos parduotuvėje apsiperka patys. Nuteistųjų (suimtųjų), kurie laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), apsipirkimą organizuoja pataisos įstaiga (tardymo izoliatorius). Jiems suteikiama galimybė įsigyti prekių, nevedant jų į pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvę, o jų įsigytos prekės ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų įsigijimo įteikiamos nuteistajam (suimtajam).
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pagal tuo metu galiojusias Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles buvo nurodyta, kad „Paprastai nuteistieji pataisos įstaigos parduotuvėje apsiperka patys. Nuteistųjų (suimtųjų), kurie laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), apsipirkimą organizuoja pataisos įstaiga (tardymo izoliatorius). Jiems suteikiama galimybė įsigyti prekių, nevedant jų į pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvę, o jų įsigytos prekės ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų įsigijimo įteikiamos nuteistajam (suimtajam).“ Kadangi pareiškėjas buvo laikomas užrakintas gyvenamojoje patalpoje, todėl jo apsipirkimą organizavo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnai. Byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų teikęs skundus dėl jo teisių pažeidimo perkant prekes iš parduotuvės ar dėl per didelių prekių kainų. Pareiškėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo deklaratyvūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala, nenurodė kada ir kokiomis aplinkybėmis jam nebuvo sudaryta galimybė įsigyti prekių nurodytų kainoraštyje, ar nurodytų prekių kainos ar jų aprašymai neatitiko pareiškėjui pateiktų prekių, prekės buvo netinkamos kokybės. Pareiškėjas neteikė skundų dėl jo teisių pažeidimo perkant prekes iš parduotuvės ar dėl jam pristatytų nusipirktų prekių. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai.
Dėl nesudarytos galimybės mokytis 9 klasėje
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo sudarytos galimybės mokytis 9 klasėje, nors paduodavo prašymus, tačiau jo prašymai buvo neregistruojami ir išmetami. Dėl atsakovės neveikimo ir piktnaudžiavimo, pareiškėjas prarado tobulėjimo ir švietimo galimybę.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 147 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) reglamentuoja nuteistųjų bendrąjį ugdymą. BVK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vyresnių negu šešiolikos metų nuteistųjų bendrasis ugdymas organizuojamas rašytiniu jų pageidavimu, o 3 dalyje numatyta, kad nuteistųjų bendrojo ugdymo pataisos įstaigose tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuteistųjų bendrąjį ugdymą organizuoja savivaldybės, kurių teritorijoje yra pataisos įstaigos.
Nuteistųjų ir suimtųjų bendrasis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimo“, patvirtintu Nuteistųjų ir suimtųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, kuris reguliuoja suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose ir areštinėse, mokymo organizavimą pagal formaliojo švietimo programas bendrojo ugdymo mokyklose, įsteigtose laisvės atėmimo vietose, veiklą. Tvarkos aprašo 2 skyriaus 7 punkte nurodyta, kad vyresni negu 16 metų įkalinti asmenys norintys mokytis mokykloje, pateikia mokyklos vadovui rašytinį prašymą. Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad įkalintų asmenų priėmimą į mokyklą organizuoja laisvės atėmimo vietos administracija ir joje veikianti mokykla ar jos struktūriniai padaliniai pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra laisvės atėmimo vieta, tarybos nustatytą priėmimo tvarką, parengtą vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais ir suderintą su Kalėjimų departamentu. Tvarkos aprašo 9 punkte reglamentuota, jog įkalintų asmenų priėmimas į mokyklą įforminamas mokyklos vadovo įsakymu, suderinus su laisvės atėmimo vietos direktoriumi. Tvarkos aprašo 5 skyriaus 22.2 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos administracija privalo informuoti mokyklos vadovą arba jo įgaliotą asmenį apie naujai atvykusius į laisvės atėmimo vietas ir iš jų paleidžiamus įkalintus asmenis. Ši informacija mokyklos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui pateikiama raštu ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo įkalintų asmenų iki 16 metų atvykimo į nepilnamečių laisvės atėmimo vietą ir įkalintų asmenų, kurie mokėsi mokykloje, išvykimo iš laisvės atėmimo vietos arba per 5 darbo dienas nuo vyresnių negu 16 metų asmenų, pageidaujančių mokytis, atvykimo į laisvės atėmimo vietą.
Iš byloje esančio „Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registro“ matyti, kad 2020 metais buvo užregistruoti 24 pareiškėjo prašymai, o 2021 metais – 22 prašymai. Pareiškėjo skundo teiginiai, jog jo prašymai buvo neregistruojami ir išmetami, teismo vertinimu, yra neatitinkantys tikrovės. Pareiškėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, t. y. neįvardino konkrečių pareigūnų, nedetalizavo, kada ir kokiu būdu teikė prašymus. Tokie bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atitinkamas įstaigas ir išreiškęs norą tęsti mokslus. Teismas pagal pareiškėjo skundo argumentus bei atsakovės pateiktus duomenis konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė tęsti mokslus, tačiau jis ja pats nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl galimybės nusiprausti, aprūpinimo higienos priemonėmis
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nebuvo tinkamai aprūpintas higienos priemonėmis, kadangi gavo 4 vienkartinius skutimosi peiliukus, 3 rulonėlius tualetinio popieriaus, 400 gramų skalbimo miltelių. Per 3 mėnesius pareiškėjas negalėjo tinkamai išsiskalbti, apsiskusti ar nuėjus į tualetą gamtinių reikalų palaikyti tinkamą higieną.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo (taip pat ir aprūpinimą asmens higienos priemonėmis) tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132, kuriuo nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139 (akto redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu, toliau – Materialinio buitinio aprūpinimo tvarka). Patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše, kurio 4 punkte nustatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui (5 punktas). Šio aprašo 1 priede „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normos“, pagal kurį vyrams, laikomiems laisvės atėmimo vietose vieną kartą per mėnesį išduodamas dantų šepetėlis, 3 vnt. tualetinio popieriaus bei 4 vienetai skutimosi peiliukų, kartą per du mėnesius – dantų pasta (75 ml.), kartą per 3 mėnesius – 400 g. skalbimo miltelių. Todėl galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems galioja tos pačios garantijos kaip ir suimtiesiems – tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems be kitų higienos reikmenų išduodama ir dantų pasta, dantų šepetėlis bei skutimosi peiliukai.
Pagal įsigaliojusį teisinį reglamentavimą, higienos priemonės išduodamos nemokiems nuteistiesiems, jų rašytiniu prašymu. Laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu (13 punktas). Iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad siekiant gauti higienos priemones, nuteistasis turi pateikti pirmiausia rašytinį prašymą bei taip pat būti nemokiu ir nepirkti tabako gaminių. Nagrinėjamu atveju, Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. birželio 7 d. pažyma Nr. LV-26145 patvirtina, jog pareiškėjui buvo išduota skalbimo milteliai, muilas, tualetinis popierius, dantų šepetėlis, dantų pasta, skutimosi peiliukai bei dezodorantas. Taigi pareiškėjo argumentai dėl netinkamo aprūpinimo higienos priemonėmis atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl kitų pareiškėjo argumentų
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturi juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. d. H. v Netherlands). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio normas, ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009).
Dėl neturtinės žalos
Teisminėje praktikoje laikomasi aiškinimo, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, jo patirti pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas, t. y. žalingos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai; neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, todėl, priklausomai nuo ginamų vertybių specifikos, vieni kriterijai gali būti laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į atsakovę dėl skunde nurodytų aplinkybių susijusių su netinkamomis kalinimo sąlygomis kamerų tipo patalpose ar dėl perkėlimo į kitą kamerą, nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad pareiškėjo skunde minimi neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs. Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Kauno kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.