- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- 1-823-966/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06933-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Nukentėjusysis
- L. K.
- Kaltinamasis
- S. K.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim(duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas: 2013-05-16 Kauno apyl. teismo pagal BK 140 str. 1 d. - laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus,
kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. 2015-02-01 apie 17.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankomis stumdė, užlaužė dešinę ranką bei išstūmė iš buto į laiptinę savo sutuoktinę L. K., tuo sukeldamas nukentėjusiajai L. K. fizinį skausmą.
S. K. teisme kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2015-02-01 namuose kilo konfliktas su sutuoktine L. K.. Jis buvo neblaivus, L. K. jam papriekaištavo, todėl jis užlaužė sutuoktinei dešinę ranką ir išstūmė ją pro buto duris. Užlaužęs ranką sukėlė sutuoktinei fizinį skausmą. Taip elgėsi dėl to, kad buvo neblaivus, turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, šiuo metu sutuoktinės atsiprašė, tikisi, kad ši jam atleido.
Nukentėjusioji L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tarp jos ir sutuoktinio kilo konfliktas namuose. Sutuoktinis S. K. buvo neblaivus, užlaužė jai dešinę ranką, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, ir išstūmė ją pro duris į laiptinę. Po kiek laiko įleido į butą ir ji iškvietė policiją. Ji priėmė sutuoktinio atsiprašymą, atleido jam, ketina ir toliau su juo gyventi, tiki, kad jis gali daugiau nenaudoti smurto.
Kaltinamojo S. K. kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo be jo paties visiško prisipažinimo bei nukentėjusiosios parodymų, įrodo kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.
Kaip matyti iš 2015-02-01 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką, kreipdamasi į policiją L. K. nurodė, kad sutuoktinis S. K. namuose užlaužė jai dešinę ranką, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 5-6). Tos pačios aplinkybės nurodytos ir 2015-02-01 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 7-8).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 6660 užfiksuotas 2015-02-01 18 val. 26 min. S. K. tikrinimo rezultatas – 3,52 promilių girtumas (b. l. 16).
S. K. BPK 140 str. tvarka sulaikytas 2015-02-01 19 val. 40 min., iš sulaikymo paleistas 2015-02-02 15 val. 30 min. (b. l. 17, 18).
Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog S. K., tyčia menkaverčio konflikto metu, prokurorės pareiškime nurodytoje vietoje ir laiku savo sutuoktinei L. K. užlaužė dešinę ranką ir išstūmė šią į laiptinę, tuo sukeldamas savo šeimos narei – sutuoktinei L. K. fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 140 str. 2 d., 11 str. 3 d.), veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika smurtinė, baigta, į kaltinamojo asmenybę – S. K. nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 36, 37), administracine tvarka baustas (b. l. 41-42), psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė (b. l. 29) priklausomybės ligų centre registruotas dėl sutrikimo vartojant alkoholį (b. l. 31), tačiau 2015-02-09 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-129 (b. l. 23) nurodyta, kad skirti S. K. psichiatrinę ekspertizę netikslinga. Kaltinamasis teisiamas už tokios pačios rūšies nusikalstamos veikos padarymą antrą kartą (b. l. 38), tyčinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, dar ankščiau jis taip pat yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jis linkęs nusikalsti. Tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie veikos padarymo aplinkybes - buitinis konfliktas tarp šeimos narių, į jos pavojingumą - smurtinis nusikaltimas, tačiau smurtas neintensyvus, trukęs trumpą laiko tarpą, sukeltas fizinis skausmas, tačiau nusikaltimas nesukėlė nukentėjusiajai sunkių padarinių, liekamųjų reiškinių, į nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo - jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiosios poziciją - nukentėjusioji nurodė, kad atleido kaltinamajam, teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant kaltinamajam griežčiausios rūšies bausmės - laisvės atėmimo, o skiriant BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurios trukmė parinktina artima įstatymo numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui, skiriant įpareigojimą – per laisvės apribojimo bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 str. 6 d. 4 p.) bei atsižvelgiant į tai, kad padaryta smurtinė veika prieš savo šeimos narį, kaltinamasis ankščiau yra smurtavęs, kaltinamajam S. K. kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė: dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str.).
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, S. K. išbūtas laikiname sulaikyme (1 para), vieną sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 26-27), pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina.
Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-626, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Valerijus Karpovas teikia antrinę teisinę pagalbą S. K. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2015-02-10 sudaro 17,37 EUR. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš S. K., tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Be to ir teisiamojo posėdžio metu nei prašymas dėl tokių išlaidų priteisimo ar išieškojimo nei pačias išlaidas pagrindžiantys dokumentai, dėl ko savo nuomonę galėtų pareikšti ir pats kaltinamasis, Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir laiku pateikti nebuvo. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis, galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 273 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., 432 str. 3 d.,
nusprendžia:
S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, S. K. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2015-02-01 iki 2015-02-02 (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str., S. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti S. K., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, pradėjus nuosprendžio vykdymą panaikinti.
Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš S. K. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.