- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-10-09
- Bylos Nr.
- 1-1312-1095/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31197-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Kaltinamasis
- L. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Broniaus Šiaudinio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, teistas Panevėžio apygardos teismo 2005 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį 8 metų laisvės atėmimo bausme (2010 m. gegužės 4 d. paleistas iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos neatlikęs 2 m. 5 mėn. 19 d. bausmės, 2012 m. spalio 17 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. Š. 2019 m. liepos 23 d. apie 00.30 val. namų, esančių Panevėžio r., Vadoklių sen., Jotainių k., (duomenys neskelbtini), miegamajame smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną A. Š., t. y. suduodamas ne mažiau dviejų smūgių kairės rankos delnu nukentėjusiajai į galvą ir pataikydamas į dešinę ausį, suduodamas vieną smūgį abejomis rankomis nukentėjusiajai į krūtinę, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo ant lovos bei griūdama kaire koja atsitrenkė į lovos atlošą, padarė sužalojimus: galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės ausies srityje, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos ir pilvo srityse, kairėje šlaunyje bei kairiojo kelio sumušimą, sukėlusius nukentėjusiajai A. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą.
Kaltinamasis L. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), Jotainiuose, Panevėžio rajone, gyvena su savo mama A. Š.. Namas priklauso mamai, veda abu bendrą ūkį. Su mama santykiai geri, bet būna, kad pasiginčija, tačiau anksčiau niekada nesmurtaudavo. 2019 m. liepos 22 d. vakare išgėrinėjo su draugais, pas mamą irgi buvo atėjusi draugė, atrodo, kad jos irgi vartojo alkoholį. Vakare dar buvo išėjęs išgerti pas draugą, grįžo į namus apie vidurnaktį. Buvo girtas. Namuose supyko ant motinos, nes neberado cigarečių, pinigų ir jam tada atrodė, kad mamos draugė galėjo paimti. Nuėjo į mamos kambarį, ji sėdėjo ant lovos ir pradėjo jai sakyti, kur ji padėjo jo daiktus. Ji sakė, kad nieko neėmė, liepė eiti miegoti, atsistojo nuo lovos. Jis supykęs kairės rankos delnu trenkė jai per dešinę galvos pusę du kartus. Motina stovėjo nugara į sieną, nuo smūgių galėjo atsitrenkti į sieną. Ar ji griuvo ant lovos, jis nepamena, galėjo griūti ir susitrenkti koją. Alkoholis padarė įtaką jo elgesiui, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Išėjęs iš areštinės, gyvens pas tėvą (duomenys neskelbtini), Vadoklių sen., Panevėžio rajone. Dėl savo elgesio labai apgailestauja. Papildomoje apklausoje L. Š. parodė, kad konflikto su motina A. Š. metu jis jai kairės rankos delnu sudavė du smūgius į dešinę ausį, tada abejomis rankomis pastūmė ją stipriai į krūtinę, nuo stūmimo ji griuvo ant lovos. Ar ji griūdama kur nors užsigavo, nepamena, tačiau iš karto po įvykio motina jam pasakė, kad labai skauda kairę koją, kurią susitrenkė į lovos atlošą griūdama, kai ją pastūmė. Labai gailisi dėl to, ką padarė mamai. Jos atsiprašė ir ji jam atleido (b. l. 74–77, 84–86).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo L. Š. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusioji A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jokių parodų neduos, pareiškimo dėl sūnaus smurtavimo nerašys, jam pretenzijų neturi. Yra geraširdė, todėl jai gaila sūnaus. Papildomoje apklausoje nukentėjusioji parodė, kad iš karto po įvykio atvykusiems pareigūnams netiksliai papasakojo aplinkybes, nes buvo susijaudinusi. Gyvena dviese su sūnumi L. Š. jai priklausančiame name, esančiame Panevėžio r., Vadoklių sen., Jotainių k., (duomenys neskelbtini). Veda bendrą ūkį, sūnus prisideda prie gerbūvio, atiduoda savo atlygį. 2019 m. liepos 22 d. vakare jis girtavo namuose ir pas draugus. Į namus jis grįžo jau po vidurnakčio, apie 00.30 val., buvo labai girtas ir agresyvus. Ji jau miegojo miegamajame, jis ją prižadino, nes ėmė triukšmauti. Pradėjo ją kaltinti, kad ji paėmė jo cigaretes, ji prašė nusiraminti ir eiti miegoti. Jis atėjo į miegamąjį, ėmė šaukti ant jos, kad atiduotų cigaretes. Ji atsistojo ir jis, užsimojęs kairės rankos delnu, sudavė jai du smūgius į dešinę ausį, jai skaudėjo, apsvaigo galva. Tada jis abejomis rankomis pastūmė ją į krūtinę, ji nuo smūgio nugriuvo ant lovos ir kairės kojos blauzdą susitrenkė į lovos kraštą. Kai jis ją pastūmė, jai skaudėjo, liko mėlynės krūtinėje. Serga abiejų kojų sąnarių artroze, sunkiai vaikšto, todėl nugriuvus jai buvo sunku pajudėti. Ant jos kūno yra daugiau kraujosruvų, tačiau jos nesusiję su sūnaus smurtu, nes nuo mažiausio prisilietimo ar stuktelėjimo lieka kraujosruvos ilgam. Sūnus tik sudavė du smūgius kairiu delnu į dešinę ausį, stūmė abejomis rankomis krūtinę ir ji nuo smūgio griūdama susitrenkė dešinę koją, nuo jo veiksmų skaudėjo. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Sūnui pretenzijų neturi, jam atleido. Sūnus, išėjęs iš areštinės, jos atsiprašė (b. l. 39–41, 44–47).
2019 m. liepos 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Jotainių k., Panevėžio r., esančiame name. Namas vieno aukšto su mansarda. Apžiūrėjus patalpas nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta, niekas neišimta (b. l. 13–19).
2019 m. liepos 23 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2019 m. liepos 23 d. 08.43 val. gautas pranešimas, jog Panevėžio r., Vadoklių sen., Jotainių k., (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus L. Š. 2019 m. liepos 22 d., būdamas neblaivus, sumušė mamą, galimai sužalojo koją. Skauda blauzdikaulį ir sąnarį, sūnus šiuo metu yra darbe. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė A. Š.. Įvykio vietoje nustatyta, kad sūnus L. Š., būdamas galimai neblaivus, 2019 m. liepos 23 d. 02 val. (nakties metu) parėjęs į namus ir neradęs cigarečių pakelio, supyko ant motinos A. Š. ir pradėjo ją mušti, spyrė kelis kartus į kairę koją, taip pat rankomis suėmęs už kaklo smaugė ir stumdė į sieną, taip sužalodamas mamai galvą. Ant kojos matėsi mėlynės, galvoje buvo dideli guzai. Smurtą patyręs asmuo A. Š. paaiškino, kad smurtas pasireiškė, kai jos sūnus L. Š. apie 2 val. nakties grįžo į namus ir, neradęs cigarečių, apkaltino pranešėją, kad ji paėmė jo cigaretes ir kažkam pardavė. Sūnus pradėjo mušti mamą, kojomis kelis kartus spirdamas į kairę koją, rankomis suėmęs už kaklo, ją smaugė ir stumdė į sieną, taip sutrenkdamas mamai galvą. Taip pat neleido mamai naudotis telefonu, kad ji galėtų išsikviesti pagalbą, ir neleido niekur išeiti iš kambario, kad galėtų nueiti pas kaimynus. Pranešėja nurodė, kad sūnus parėjo į namus labai girtas. Smurtą galintys rodyti požymiai – kraujosruva kairėje šlaunyje. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad gal ją sumušė kas nors kitas, o gal ji nukrito pati (b. l. 33–34).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. liepos 25 d. specialisto išvadoje Nr. G 846/2019(05) užfiksuota, kad A. Š. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva dešinės ausies srityje, taip pat poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos ir pilvo srityse, kairėje šlaunyje, kairio kelio sąnario sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiumi, galimai suduodant ranka, atsitrenkus į tokį paviršių ar panašiai, mažiausiai 4 trauminių poveikių pasekoje. Mažai tikėtina, kad A. Š. galėjo pati susižaloti griūdama, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu A. Š. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų A. Š. sveikata sutrikdyta nežymiai (b. l. 29–30).
2019 m. liepos 23 d. 09.36 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ L. Š. nustatytas 0,20 prom. girtumas (b. l. 36).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo L. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis L. Š. smurtavo prieš A. Š., kuri yra kartu su kaltinamuoju gyvenanti jo mama, t. y. šeimos narys, ir tokiais savo veiksmais sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą.
Kaltinamojo L. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo L. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, kadangi naują tyčinį nusikaltimą L. Š. padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinį nusikaltimą, laikytina, jog šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, o tai taip pat laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 101–103). Nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų apskundusi prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.
Skirdamas bausmę L. Š., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes (nukentėjusiajai nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas), kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (teistumas neišnykęs), administracine tvarka nebaustas), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 6 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas L. Š. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 23 d. 09.40 val. iki 2019 m. liepos 24 d. 16.15 val. (2 paros) (b. l. 62–63).
Atsižvelgiant į tai, jog asmuo smurtinį nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narį, t. y. kartu gyvenančią mamą, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 64–66).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,
nusprendžia:
L. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti L. Š. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2 paras, prilyginant jas 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad L. Š. yra atlikęs 4 (keturių) dienų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti L. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
L. Š. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti, kad L. Š., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.