Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai K. K., teismo posėdyje išnagrinėjo K. K. skundą dėl įspėjimo panaikinimo.

K. K. skunde teismui (b.l. 2-3) prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Naujininkų policijos nuovados (toliau – Policijos nuovada) paskirtą administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, jog minėtas įspėjimas paskirtas už neleistiną ir priešingą visuomenės interesams elgesį, dėl kurio jos atžvilgiu ateityje gali būti taikomos administracinio ar baudžiamojo poveikio priemonės pagal LR ATPK 181³ str. (vaiko teisių pažeidimas), t.y. už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Nurodo, kad įspėjimas paskirtas dėl sutuoktinio A. K. kreipimosi į policijos pareigūnus, kurie neatsižvelgė į tas aplinkybes, jog santykiai su sutuoktiniu yra konfliktiniai, sprendžiamas skyrybų klausimas. Išvažiuoti su sūnumi į Klaipėdą (už šiuos veiksmus ir paskirtas skundžiamas įspėjimas) buvo priversta dėl to, jog sutuoktinis sūnumi nesirūpino, todėl toks jos elgesys negali būti pripažįstamas prieštaraujančiu visuomenės interesams.

Taip pat paaiškino, kad jai įspėjimas paskirtas nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo ir šiais veiksmais buvo pažeista administracinių nuobaudų skyrimo tvarka, nurodyta LR ATPK 224, 259¹, 262 straipsniuose.

Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad Policijos nuovada, vadovaudamasi LR policijos veiklos įstatymo 19 str. 1p., 2009-05-06 K. K. įspėjo dėl neleistino ir priešingo visuomenės interesams elgesio bei išaiškino, jog pareiškėjai toliau taip elgiantis ateityje, už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitą vaiko teises pažeidžiančią veiką gali būti taikomos LR ATPK 181³ str. numatytos poveikio priemonės (b.l. 10).

LR administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. LR administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1d. numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Atsižvelgus į minėtuose straipsniuose įtvirtintas nuostatas, skundo reikalavimu turi būti formuluojamas asmens prašymas teismui priimti tokį patvarkymą, kuris tiesiogiai pakeistų tarp ginčo šalių esantį materialinį teisinį santykį. Taigi, skundo reikalavimu gali būti tik toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, o tuo pačiu nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t.y., pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus.

LR policijos veiklos įstatymo 19 str. 1d., be kita ko, sakoma, jog policijos pareigūnas, vykdydamas nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, turi teisę oficialiai įspėti asmenis dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio.

Taigi, Policijos nuovados 2008-01-04 pareiškėjai taikyta prevencinio pobūdžio priemonė – oficialus įspėjimas – yra numatyta įstatyme.

Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog minėtu įspėjimu ji patraukta administracinėn atsakomybėn.

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 str. nurodoma, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Administracinės teisės pažeidimo bylos teisena pradedama bei vykdoma griežtai laikantis LR ATPK nuostatų, administracinė nuobauda gali būti skiriama tik visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinus kiekvienos bylos aplinkybes (LR ATPK 248 str.). Siekiant patraukti asmenį atsakomybėn būtina nustatyti administracinio teisės pažeidimo sudėtį, bei tai, ar nėra aplinkybių darančių administracinio teisės pažeidimo teiseną negalima (LR ATPK 250 str.).

K. K. administracinėn atsakomybėn nėra traukiama, jos atžvilgiu administracinio pažeidimo teisena nepradėta ir dėl to priimtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Naujininkų policijos nuovados 200-05-06 nutarimas ( b.l. 11).

Tuo tarpu tokios prevencinio pobūdžio priemonės kaip profilaktiniai pokalbiai su asmenimis, teisės aktų aiškinimas, nurodant galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą ir pan., t.y. policijos pareigūnų veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią galimiems pažeidimams, kai pažeidimai dar nepadaryti, pagal savo pobūdį bei tikslus iš esmės skiriasi nuo administracinės atsakomybės taikymo, todėl nelaikytinos savarankiška administracinės atsakomybės forma.

Įvertinus nurodytas aplinkybes daroma išvada, jog Policijos nuovadai 2009-05-06 pareiškus įspėjimą K. K. dėl galimai jos daromos neteisėtos veikos bei įspėjus, jog ateityje nenutraukus šios veikos, jos atžvilgiu gali būti taikoma LR ATPK 181³ str.1d. numatyta administracinė atsakomybė, pareiškėjos teisės bei įstatymų saugomi teisėti interesai nėra pažeidžiami.

K. K. neskundžia policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo ta prasme, kad vykdant savo tarnybines funkcijas, jie būtų pažeidę LR policijos veiklos įstatymo nuostatas.

Vadovaujantis LR policijos veiklos įst. 16 str. 3d. policijos įstaigos vadovai turi teisę pakeisti jiems pavaldžių policijos pareigūnų priimtus neteisėtus sprendimus arba sustabdyti jų vykdymą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, pareiškėjai manant, jog policijos pareigūnų veiksmais yra pažeistos jos teisės ar teisėti interesai, tokie veiksmai galėtų būti skundžiami policijos įstaigos vadovui. Pastarajam priėmus pareiškėją netenkinantį sprendimą, jį būtų galima skųsti administraciniam teismui. Tačiau toks skundas galėtų būti nagrinėjamas ne kaip administracinio teisės pažeidimo byla, o kaip administracinio ginčo byla, kilusi iš administracinių teisinių santykių.

Tuo tarpu K. K. teigdama, jog yra nubausta administracine nuobauda (įspėjimu), neteisingai vertina susiklosčiusią teisinę situaciją.

LR policijos veiklos įstatymo 19 str. 1d. numatyta teisės pažeidimų prevencinė priemonė - įspėjimas, nėra tapati LR ATPK 21 str. 1d. 1p. numatytam įspėjimui kaip administracinei nuobaudai.

Nagrinėjamu atveju 2009-05-06 Policijos nuovados įspėjimas yra prevencinė priemonė, numatyta Policijos veiklos įstatyme.

Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai daroma išvada, kad tenkinti pareiškėjos skundą nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87str., 123str.3d., 124 str. 1d. 1 p. ,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

K. K. skundo nepatenkinti.

Nutartis per dešimt dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą