Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Arūno Dirvono ir Rūtos Miliuvienės, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Gediminui Bulotui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos N. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos ambasadai Baltarusijos Respublikoje ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde aiškinama, kad pareiškėjai N. P. Lietuvos Respublikos ambasadoje Baltarusijos Respublikoje (toliau – Ambasada) 2010-08-26 buvo išduota Šengeno viza Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Viza), o 2010-11-08 buvo įteiktas 2010-11-08 sprendimas Nr. 50 atšaukti išduotą vizą. Sprendime nurodoma, kad Vizos atšaukimo priežastis – informacija, kuri buvo pateikta siekiant patvirtinti kelionės tikslus ir sąlygas, yra nepatikima. Pareiškėjai nežinomos konkrečios Vizos atšaukimo priežastys ir kokia informacija laikoma nepatikima, todėl ji negali pateikti atitinkamų argumentų minėtu klausimu. Tačiau pareiškėja mano, kad Viza buvo atšaukta pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) ir kitų teisės aktų nuostatas. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad Sprendimas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, nes ji nepagrįstai prarado galimybę lankytis Lietuvos Respublikoje.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareigūnai neturėjo teisės be savininkų sutikimo patekti į pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį namą, taip pat pripažinti šį namą negyvenamu. Atstovas sutiko, kad Baltarusijos Respublikos piliečiai nuolat negyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame name, todėl galimai šio namo langas buvo išdaužytas. Pažymėjo, kad pastatas egzistuoja tikrovėje, nekilnojamojo turto registro duomenimis jis gyvenamas, todėl neaišku, kokiu pagrindu buvo priimtas skundžiamas Sprendimas. Taip pat pažymėjo, kad Sprendimas neatitinka individualiam teisės aktui taikomų reikalavimų, kadangi jis yra nepagrįstas ir neteisėtas (b.l. 137-138).

Į teismo posėdį atsakovės atstovai neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b.l. 115, 137-138).

Tretysis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje prašė nagrinėti administracinę bylą nedalyvaujant Ambasados atstovams. Nurodė, kad Ambasados interesus gins ir atstovaus Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (b.l. 82).

Tretysis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė N. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje VSAT atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b.l. 114, 137-138).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-08-20 pareiškėja – Baltarusijos Respublikos pilietė N. P. pateikė Lietuvos Respublikos ambasadai Baltarusijos Respublikoje Prašymą išduoti Šengeno vizą, kuriame nurodė pagrindinį kelionės tikslą – „nekilnojamojo turto buvimas“ (21 p.), šio turto adresą – „(duomenys neskelbtini) k., Pakruojo r. sav., Lietuva“ (32 p.) (b.l. 34-37). 2010-08-26 pareiškėjai N. P. buvo išduota Šengeno valstybės C tipo daugkartinė viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti nuo 2010-09-01 iki 2011-08-31 (b.l. 7, 34). 2010-10-29 Lietuvos Respublikos Generalinio konsulato Gardine trečiasis sekretorius A. S. kreipėsi el. paštu į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės valdybos Užsieniečių kontrolės skyriaus viršininką D. S., prašydamas apžiūrėti statinius, esančius adresu Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini) k. 2010-11-04 D. S., el. laišku atsakydamas į minėtą paklausimą, nurodė, kad VSAT pareigūnai nuvyko nurodytu adresu ir įsitikino, jog šiuo adresu niekas negyvena, patalpos visiškai netinkamos gyvenimui (apleistos, be langų, aplink tik šiukšlės ir kt.) (b.l. 60-61, 129-130).Su šiuo laišku pateikė VSAT pareigūnų 2010-11-04 padarytas statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) k., Pakruojo raj., nuotraukas (b.l. 62-64, 117-121, 131-136). Įvertinusi VSAT pateiktą informaciją, Ambasada padarė išvadą, kad Baltarusijos Respublikos pilietės N. P. 2010-08-20 registruotame Prašyme išduoti Šengeno vizą nurodytas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas yra netinkamas gyventi ( b.l. 34). Todėl 2010-11-08 Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje priėmė sprendimą Nr. 50 atšaukti N. P. 2010-08-26 išduotą vizą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama tokio sprendimo priėmimo priežastį – „informacija, kuri buvo pateikta siekiant patvirtinti kelionės tikslus ir sąlygas, yra nepatikima“ (b.l. 5-6, 50).

Pareiškėja N. P. teismui paduotu skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje 2010-11-08 sprendimą Nr. 50. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar Ambasada teisėtai ir pagrįstai atšaukė pareiškėjai išduotą Šengeno vizą.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 2004, Nr. 73-2539), kuris reglamentuoja užsieniečių atvykimą ir išvykimą, buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje, 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), nuostatos. Įstatymo 11 straipsnio l dalyje numatyta, kad užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Vizų režimo reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą. Vizų režimo reglamento I priede tarp valstybių, kurių piliečiams privaloma turėti vizą, nurodyta ir Baltarusija. Įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje viza apibrėžiama kaip į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu. Pagal Įstatymo 12 straipsnį vizų rūšys yra Šengeno viza ir nacionalinė viza.

Vadovaujantis Įstatymo 12¹ straipsnio 2 dalimi, užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje nurodytą laiką, jeigu įvykdytos atvykimo į Šengeno valstybę sąlygos, nustatytos Šengeno sienų kodekse. Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio, nustatančio trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygas, 1 dalies (c) punkte numatyta, kad ne ilgiau kaip tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiai turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba turėti galimybę teisėtai gauti tokių lėšų. Įstatymo 19 straipsnyje nustatyti atsisakymo išduoti vizą pagrindai, vienas iš kurių yra tai, kad, norėdamas gauti vizą, užsienietis apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (2 p.). Vadovaujantis to paties Įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, viza užsieniečiui panaikinama, jeigu: 1) norėdamas gauti vizą, užsienietis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, 2) išdavus vizą, paaiškėja atsisakymo išduoti vizą užsieniečiui pagrindai. Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų įgaliojimai priimti sprendimus dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, taip pat dėl visų rūšių vizų panaikinimo. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtinto Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinimo tvarkos aprašo (2009 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. 1V-109/V-51 redakcija) 4 punkte numatyta, kad dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgalioti vizų tarnybų valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su vizos išdavimu, atsisakymu išduoti vizą ar vizos panaikinimu, konsultacijomis, kt. Nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti vizą pagrindų, išvardytų Įstatymo 19 straipsnyje, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą atsisakyti išduoti vizą užsieniečiui (Aprašo 99 p.). Aprašo 101 punkte numatyta, jog viza panaikinama Įstatymo 20 straipsnyje nustatytais pagrindais. Sprendimą dėl vizos panaikinimo priima Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos savo iniciatyva arba gavusios kurios nors iš Aprašo 103 punkte nurodytų institucijų teikimą (Aprašo 102 p.).

Pagal Aprašo III skyriaus, reglamentuojančio Šengeno vizas, 15 punktą daugkartinei trumpalaikei vizai gauti užsienietis vizų tarnybai papildomai prie Aprašo 14.1 ir 14.2 punktuose nurodytų dokumentų pateikia dokumentus, patvirtinančius tokios vizos gavimo būtinumą, arba dokumentus, nurodytus Aprašo 16 ar 17 punkte. Aprašo 16.4 punkte numatyta, kad daugkartinė trumpalaikė viza, galiojanti iki vienerių metų, išduodama užsieniečiui, pateikusiam dokumentus, įrodančius, kad jam nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikoje įregistruotas nekilnojamasis turtas. Aiškinant šios teisės normos turinį Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies (c) punkte nustatytų reikalavimų aspektu, darytina išvada, kad užsieniečiui nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikoje įregistruotas nekilnojamasis turtas vertintinas kaip užsieniečio atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje tikslas bei sąlyga, todėl svarbu įvertinti užsieniečio subjektyvų santykį su šiuo turtu (t. y. ar užsienietis rūpinasi šio turto būkle, ar apsigyvena atvykdamas į Lietuvos Respubliką ir pan.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Ambasada teisėtai ir pagrįstai vertino pareiškėjos – Baltarusijos Respublikos pilietės N. P. subjektyvų santykį su nekilnojamojo turto objektais (gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, daržine ir kitais statiniais), esančiais (duomenys neskelbtini) k., Pakruojo r. sav., Lietuvoje, kurių 1/7 dalis priklauso N. P. nuosavybės teise (b.l. 38-42). Kitaip tariant, Ambasada, atsižvelgusi į paaiškėjusias aplinkybes, kad pareiškėjos deklaruotas nuosavybės teise turimas gyvenamasis namas Lietuvoje yra apleistas ir netinkamas gyventi, teisėtai ir pagrįstai pripažino, jog pareiškėja pateikė nepatikimą informaciją apie kelionės tikslus bei sąlygas. Faktines aplinkybes, kad po pareiškėjos Prašymo išduoti Šengeno vizą registravimo 2010-08-20 VSAT pareigūnai 2010-11-04 nustatė, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis ir jos pagrindiniu kelionės tikslu nurodytas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) k., Pakruojo r. sav., yra apleistas (išdaužyti namo langai, stipriai apgadinta namo vidaus apdaila, išmėtytos šiukšlės, name nėra jokių baldų ir kitų namų apyvokos daiktų, nesutvarkytas gerbūvis), patvirtina į bylą pateiktos VSAT pareigūnų 2010-11-04 padarytos nuotraukos (b.l. 62-64, 117-121). Įvertinęs šiuos įrodymus (nuotraukas), teismas konstatuoja, kad pareiškėjos Prašymo išduoti Šengeno vizą registravimo metu (2010-08-20) ir išduodant Vizą (2010-08-26) pareiškėjai 1/7 dalimi nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) k., Pakruojo r. sav., niekas negyveno ir apskritai šis namas buvo netinkamas gyventi, taigi ir netinkamas kelionės tikslas bei sąlygos. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjos atstovo į bylą pateiktos nuotraukos (b.l. 91-96) negali paneigti aukščiau padarytos išvados, nes nėra žinoma kada šios nuotraukos buvo padarytos, taip pat nėra aišku, ar šiose nuotraukose pavaizduotos patalpos yra būtent ginčo gyvenamajame name. Kita vertus, nors ir pripažinus, kad gyvenamasis namas buvo sutvarkytas, tačiau išliktų abejonių, kad tai buvo padaryta pareiškėjai ir kitiems turto bendrasavininkams (irgi Baltarusijos Respublikos piliečiams) siekiant tik formaliai pagrįsti deklaruoto kelionės tikslo ir sąlygų patikimumą. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjos atstovo teismo posėdyje akcentuota aplinkybė, jog namas (duomenys neskelbtini) k., Pakruojo r. sav., egzistuoja tikrovėje ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra gyvenamas, formaliai patvirtina tik patį juridinį faktą – gyvenamojo namo buvimą, bet ne jo būklę, todėl pareiškėjo atstovo nurodyta aplinkybė neįrodo, kad šis namas yra tinkamas gyventi, o pareiškėja šiuo namu rūpinasi, sieja su juo savo kelionės į Lietuvą tikslą bei gyvena šiame name atvykusi į Lietuvą.

Teismas, vadovaudamasis pateiktu teisiniu reglamentavimu, įvertinęs paaiškėjusias aplinkybes, kad, siekdama gauti Vizą, Baltarusijos Respublikos pilietė N. P. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, konstatuoja, jog Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje 2010-11-08 sprendimu Nr. 50 teisėtai ir pagrįstai atšaukė Baltarusijos Respublikos pilietei N. P. 2010-08-26 išduotą vizą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-6, 50).

Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamo ginčo aspektu skundžiamo 2010-11-08 sprendimo Nr. 50 teisėtumui ir pagrįstumui neturi įtakos pareiškėjos atstovo teismo posėdyje akcentuota aplinkybė dėl informacijos, kurios pagrindu priimtas Sprendimas, šaltinio ir gavimo būdo. Šiuo atveju svarbu tai, kad šios informacijos pagrindu Ambasadai paaiškėjo tikros aplinkybės, susijusios su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) k., Pakruojo r. sav., faktine būkle ir pareiškėjos kelionės tikslais bei sąlygomis. VSAT savo atsiliepime į pareiškėjos skundą paaiškino, kad tarnyba nevykdė konsultacijų dėl vizos išdavimo pareiškėjai, o informacija apie minėto namo patikrinimą kartu su nuotraukomis buvo pateikta Lietuvos Respublikos Generalinio konsulato Gardine trečiajam sekretoriui vykdant tarpžinybinį institucijų bendradarbiavimą nelegalios migracijos prevencijos srityje (b.l. 56-59). Minėtus paaiškinimus patvirtina ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2008 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 4-1080 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės valdybos nuostatų 4.4 punktas, kuriame nustatyta, kad pagrindiniai valdybos uždaviniai, be kita ko, yra pagal kompetenciją organizuoti ir įgyvendinti bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių teisėsaugos institucijomis, kitomis organizacijomis, taip pat 5.12. punktas, kuris numato, jog valdyba, vykdydama integruoto sienos saugumo modelio pirmo lygio (veikla trečiosiose šalyse) nelegalios migracijos prevencinę veiklą, bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (b.l. 72-74). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Aprašo X skyriaus, reglamentuojančio konsultavimąsi dėl vizos išdavimo, 82 punkte numatyta, jog, kai konsultuotis dėl vizos išdavimo neprivaloma, tačiau įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą bei dokumentus dėl vizos gavimo, nusprendžia, kad būtina papildomai patikrinti pateiktus duomenis, tai jis gali konsultuotis savo iniciatyva. Be to, vadovaujantis Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. Bendrųjų konsulinių instrukcijų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) V skyriaus nuostatomis, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų, todėl negalima sutikti su pareiškėjos atstovo argumentais, kad Ambasada pati negali spręsti dėl konkretaus nekilnojamojo turto tinkamo gyventi.

Remiantis išdėstytais motyvais, skundas atmestinas kaip nepagrįstas, paliekant nepakeistą Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje 2010-11-08 sprendimą Nr. 50, kuriuo buvo atšaukta Baltarusijos Respublikos pilietei N. P. 2010-08-26 išduota viza Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendė:

atmesti pareiškėjos N. P. skundą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.