- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-20
- Bylos Nr.
- ATP-182-107/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00023-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. R. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-01-16 nutarimo, kuriuo V. R., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 1 dalį nubaustas 1000 Lt dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-01-16 nutarimu V. R. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad 2012-01-05, apie 10.50 val., neturėdamas teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemonės, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, (duomenys neskelbtini) , vairavo automobilį „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Apeliaciniame skunde V. R. teigia, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareigūnas nesivadovavo teisinėmis įstatymų formuluotėmis, bet pats nustatė automobilio techninius duomenis pagal visuomenės šnekamojoje kalboje naudotinus terminus (lengvasis automobilis, sunkvežimis ir t. t.), todėl vadovaudamasis ne teisės normomis, bet savo įsitikinimu nustatė, kad jis negali vairuoti tokios rūšies transporto priemonės, t. y. pažeidė ATPK 128 str. 1 d. (transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių) ir tokiu būdu suklaidino teismą, kuris ir priėmė nepagrįstą nutarimą. Apelianto aiškinimu, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tada, kai padaryta veika turi visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. ATPK 9 str. 1 d. nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog teismas savo nutartyje konstatavo, kad jis padarė priešingą, kaltą teisei veikimą (vairavo automobilį nesilaikydamas vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų), tačiau netyrė, ar šiuo jo veikimu buvo pasikėsinta į nustatytą valdymo tvarką ir ar dėl jo atliktų veiksmų gali atsirasti pasekmių, dėl kurių iškiltų grėsmė valstybės saugomoms vertybėms. V. R. nuomone, jo atveju pasekmių, dėl kurių galėjo kilti grėsmė valstybės saugomoms vertybėms, atsirasti negalėjo. Nurodo, kad saugus eismas keliuose yra užtikrinamas remiantis 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu Nr. VIII-2043 (toliau – SEAK įstatymas) bei Kelių eismo taisyklėmis (toliau – KET). Tiek SEAK įstatymo, tiek KET pagrindiniai uždaviniai yra saugaus eismo keliuose sudarymas, t. y., kad asmuo, vairuojantis transporto priemones keliuose, būtų apmokytas elgtis pagal visuotinai priimtas normas bei savo veiksmais nekeltų grėsmės valstybės saugomoms vertybėms. SEAK įstatymas numato, kad asmuo, vairuojantis motorines transporto priemones, turėtų dokumentą, kuris patvirtintų apie asmens apmokymą tinkamai elgtis su atitinkama motorine transporto priemone. Remiantis šio Įstatymo 23 straipsniu, apeliantas konstatuoja, kad įstatymas motorines transporto priemones pagal rūšis suskirsto į tokias kategorijas: automobilius, jų junginius su priekabomis (puspriekabėmis), motociklus ir mopedus (įstatymas neskirsto automobilių į lengvuosius, krovininius ir pan.). Apeliantas nurodo, jog jis vairavo motorinę transporto priemonę, kuri įstatyme įvardijama kaip automobilis, todėl jam reikalinga buvo turėti kategoriją, leidžiančią vairuoti automobilį. SEAK įstatymo 23 str. 1 d. išvardytos kategorijos, kurias turint galima vairuoti automobilius ir be papildomo svorio apribojimo esančius junginius (iki 750 kg). Įstatyme numatytos tokios kategorijos: B, C1, C, D1 ir D. Šios kategorijos tarpusavyje skiriasi remiantis dviem parametrais, t. y. didžioji leidžiamoji masė bei keleivių skaičius. Keleivių skaičių numato B, D1 ir D kategorijos. Keleivių gabenimo taisyklių pažeidimo administracinėje byloje nenustatyta, todėl, V. R. nuomone, teismas, priimdamas nutartį paskirti baudą dėl administracinio teisės pažeidimo, vadovavosi tuo, kad jis vairuodamas pažeidė SEAK įstatyme numatytos didžiosios leidžiamosios masės principus. Šiame įstatyme automobiliai pagal kategorijas suskirstyti pagal automobilio masę didėjančia tvarka. Įstatyme numatyta, kad leidžiamoji masė yra „visiškai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu masė, kurią transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausią leidžiamą“. Šiuo teiginiu įstatyme aiškiai akcentuota, kad šiuo atveju saugoma vertybė yra tik maksimali automobilio masė ją visiškai sukomplektavus ir visiškai nekalbama apie kitas automobilio savybes, kai juo važiuojama nepasikrovus krovinių, be keleivių ir pan. Iš kategorijų suskirstymo įstatymų leidėjai didžiąją leidžiamąją automobilio masę pagal svorį suskirstė į tokias kategorijas: B kategoriją iki 3 500 kg, C1 kategoriją iki 7 000 kg, o C kategorija didžiausios leistinos masės apribojimų nebeturi. Apeliantas daro išvadą, kad jis su turima C kategorija gali vairuoti automobilius, kurių didžiausiai leistinai masei apribojimų nėra (sunkesnius nei B ir C1 kategorijos) tik negali vairuoti automobilių, kurie priskirti D1 ir D kategorijoms (automobiliai, skirti vežti keleiviams), todėl jo vairavimas automobilio, kuris yra lengvesnis nei 3500 kg, sukelti neigiamų pasekmių SEAK įstatymo saugomiems saugaus eismo reikalavimams negali. Apeliantas nurodo, kad SEAK įstatymo 23 str. 2 d. numatytas vairuotojo amžius, nuo kurio vairuotojas gali vairuoti transporto priemones, bei šių vairuotojų apmokymo reikalavimus. B kategorijos vairuotojams jokie apmokymo reikalavimai nenurodyti, o C kategorijos vairuotojams numatytas vyresnis amžius arba papildomas apmokymas (teisės aktų nustatyta tvarka įgijus pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius). Todėl, apelianto įsitikinimu, jo turima kategorija pagal vairuotojo parengimą yra aiškiai aukštesnė nei B kategorija, todėl jis vairuodamas B kategorijai priskirtinus automobilius, sukelti pasekmių, kuriais būtų saugomi saugaus eismo reikalavimai, negali. R. R. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos AVPK Šilutės rajono PK viršininkas S. M. su V. R. apeliaciniu skundu nesutinka, mano, jog V. R. veika pagal ATPK 128 str. 1 d. kvalifikuota teisingai ir jis buvo nubaustas pagrįstai. Prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. X-1337 redakcija) 2 str. 3 d. automobilio sąvoka apibūdinama kaip bet kokia motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones. Prie automobilių taip pat priskiriami troleibusai, nebėginės elektrinės transporto priemonės, kurioms energija tiekiama elektros laidais. Prie automobilių nepriskiriami motociklai, lengvieji keturračiai motociklai, keturračiai motociklai, mopedai, traktoriai ir savaeigės mašinos.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. numatyta B kategorija – automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3500 kg ir turintys ne daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas be vairuotojo vietos; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 3 500 kg, o priekabos didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė už automobilio masę be krovinio.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 str. 1 d. 9 p. numatyta C kategorija – automobiliai, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg; šios kategorijos automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 str. 1 d. 11 p. numatyta D1 kategorija – automobiliai, skirti vežti keleivius ir turintys daugiau kaip aštuonias, bet ne daugiau kaip šešiolika sėdimų vietų be vairuotojo vietos; šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 str. 1 d. 13 p. numatyta D kategorija – automobiliai, skirti vežti keleivius ir turintys daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas be vairuotojo vietos; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių.
Iš bylos duomenų matyti, jog V. R. turi C kategoriją, todėl negali vairuoti automobilių, skirtų vežti keleivius, tačiau vairavo automobilį „Ford Escord“, kuris pritaikytas vežti keleivius, ir tam reikalinga įgyti atitinkamą kategoriją (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 str. 1 d. 11 p., 13 p.).
ATPK 128 str. 1 d. sudėtis yra formali, nereikalauja pasekmių kilimo, tam, kad atsirastų atsakomybė, todėl tai, jog V. R. teigimu, jis vairavo lengvesnį nei 3500 kg automobilį bei neigiamų pasekmių SEAK įstatymo saugomiems saugaus eismo reikalavimams nesukėlė, reikšmės neturi.
Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, jog V. R., neturėdamas tam teisės, vairavo automobilį „Ford Escort“ jau ne pirmą kartą, už tai buvo nubaustas administracine tvarka net du kartus (b. l. 8–9), todėl aiškiai žinojo, jog su C kategorija vairuoti lengvąjį automobilį, skirtą vežti keleiviams, negali. Iš skundžiamo nutarimo nustatomosios dalies matyti, kad V. R., nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą, savo kaltės neneigė.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-01-16 nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-01-16 nutarimą palikti nepakeistą, V. R. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.