- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-288-1060/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01219-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Albina Rimdeikaitė, Anita Sereikienė
- Ieškovas
- I. K., A. J.
- Atsakovas
- E. D., G. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. K. ir A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. K. ir A. J. ieškinį atsakovams E. D., G. Š. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, nuosavybės teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai I. K. ir A. J. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę prašė: pripažinti 2023 m. gruodžio 21 d. Šalčininkų rajono 3 notaro biure tarp atsakovo E. D. ir atsakovo G. Š. sudarytą Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo sudarymo momento; taikyti dvišalę restituciją, grąžinant atsakovui E. D. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)? pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)? pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)? pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)? pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)? pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)? pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)? pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)? pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)? kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. D. priteisti atsakovui G. Š. 4 900,00 Eur sumokėtus pagal 2023 m. gruodžio 21 d. Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti ieškovei I. K. nuosavybės teisę į atsakovui E. D. priklausančio 0,3500 ha žemės sklypo dalį (0,1700 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), arba iš atsakovo E. D. ieškovės I. K. naudai priteisti 2 891,94 Eur kompensaciją, kuri lygi 0,1700 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertei; priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodoma, kad ieškovai 2017 m. gegužę kreipėsi į atsakovą E. D. dėl gyvenamojo namo su priklausiniais ir 0,3500 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo, nes ieškojo būsto gyventi su dviem nepilnamečiais vaikais. Atsakovas iš pradžių neapsisprendė dėl pardavimo, tačiau 2017 m. birželio 1 d. pasiūlė turtą išnuomoti neterminuotai, pažadėdamas, kad vėliau, nusprendęs parduoti, suteiks ieškovams galimybę jį įsigyti. Šalys sudarė žodinį nuomos susitarimą, ieškovai įsikėlė gyventi ir, radę namą apleistą bei reikalaujantį didelių investicijų, susitarė su atsakovu, kad šis kompensuos remonto išlaidas perduodamas jiems 0,1700 ha žemės sklypo dalį, taip užtikrindamas pirmumo teisę įsigyti likusį turtą kaip bendraturčiams. 2017 m. liepos 2 d. šis susitarimas buvo įformintas raštišku įsipareigojimu, pasirašytu I. K. ir E. D.. Po to ieškovai savo lėšomis atliko namo remonto darbus ir jame gyveno su vaikais. Tačiau 2024 m. sausio viduryje pas juos atvykęs E. D. kartu su G. Š. pareiškė, kad pastarasis yra naujasis turto savininkas ir pareikalavo mokėti nuomą arba išsikelti. Ieškovams pareikalavus paaiškinimų dėl turto pardavimo ir neįvykdyto įsipareigojimo, G. Š. teigė, kad sandoris sudarytas taip, jog ieškovai nieko nepasieks net kreipdamiesi į teismą, o E. D. situacijos nepaaiškino.
3. Atsakovas G. Š. su ieškiniu nesutiko. Nurodė nesutinkantis su ieškovų teiginiais, kad 2023 m. gruodžio 21 d. Šalčininkų rajono 3-iajame notaro biure sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo fiktyvi. Jo teigimu, sandoris su E. D. buvo realus, notariškai patvirtintas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o po priėmimo–perdavimo akto pasirašymo jis perėmė turtą ir, tapęs teisėtu savininku, kreipėsi į ieškovus dėl išsikėlimo, suteikdamas terminą kitam būstui susirasti. Kadangi ieškovai neišsikėlė, jis buvo priverstas kreiptis į teismą. Atsakovas taip pat nurodo, kad prieš pirkdamas turtą jį apžiūrėjo du kartus, paskutinį – 2023 m. rugpjūčio 30 d., fotografavo patalpas, o po apžiūros su buvusiu savininku apdraudė turtą akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ biure Šalčininkuose. Masiniu vertinimu nustatyta vidutinė rinkos vertė sudarė 11 039,00 Eur, tačiau ji nėra privaloma sandorio šalims, todėl turtas galėjo būti parduotas už 4 900,00 Eur. Namas buvo labai prastos būklės, netinkamas gyventi, reikalaujantis kapitalinio remonto, todėl jis jį įsigijo nugriovimui, siekdamas įsigyti sklypą statyboms. Individualus vertinimas nebuvo atliktas, o masinio vertinimo žemės sklypo vertė (3 610,00 Eur) netgi buvo mažesnė nei faktiškai sumokėta kaina. Tarp ieškovų ir E. D. nebuvo susiklostę nuomos santykiai, nes ieškovai nemokėjo nei nuomos, nei visų komunalinių mokesčių; dalį jų esą mokėjo buvęs savininkas, o šiuo metu yra susidaręs įsiskolinimas už atliekų tvarkymą. 2017 m. liepos 2 d. raštelis neturi teisinės galios, nes nebuvo notariškai patvirtintas ir įregistruotas, taip pat nelaikytinas preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi, kadangi nebuvo sudaryta notarinė sutartis ir nesumokėtas avansas, todėl E. D. neprisiėmė jokių teisiškai privalomų įsipareigojimų. Ieškovė I. K. niekada nebuvo turto bendrasavininkė ir turėjo tik laikiną, neatlygintinį naudojimąsi, todėl neturėjo pirmenybės teisės pirkti turtą, o E. D. neturėjo pareigos siūlyti jai jo įsigyti. Reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teisę į dalį sklypo atsakovas laiko nepagrįstu ir neteisėtu. Be to, atsakovas ginčija ieškovų pateiktą remonto darbų vertę kaip neatitinkančią realios turto būklės ir pažymi, kad ieškovas A. J. jokio susitarimo nepasirašė bei savarankiškų reikalavimų nereiškia, todėl, atsakovo nuomone, abu ieškovai yra netinkami subjektai reikšti tokius ieškinius dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kitų reikalavimų.
4. Atsakovas E. D. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sutinka su aplinkybe, jog ieškovai neturėjo kur gyventi ir paprašė leisti laikinai apsistoti jam nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Jis leido jiems su vaikais įsikelti neatlygintinai, santykiams esant paremtiems pasitikėjimu ir geranoriška pagalba, tačiau jokių rašytinių sutarčių nebuvo sudaryta, nes tuo metu jis neplanavo nei turto nuomoti, nei parduoti, o ieškovai neturėjo nei lėšų, nei ketinimų jį pirkti. Atsakovas teigia niekada nekalbėjęs apie turto pardavimą ar dalies perleidimą, nieko nepasirašinėjęs ir neigia 2017 m. liepos 2 d. įsipareigojimą – jo teigimu, parašas galėjo būti suklastotas arba gautas apgaulės būdu, jam būnant neblaiviam, tačiau tokio dokumento jis neprisimena. Jis pripažįsta, kad namas buvo apleistas, tačiau ieškovams sąlygos tiko, o jų atlikti remonto darbai buvo savavališki, nederinti ir neatitinka deklaruojamos vertės. Ieškovų viešnagė užtruko, o paprašius išsikelti jie atsisakė tai padaryti, tapo konfliktiški ir nebeįsileido jo į namus. Turtas tapo nuostolingas ir dar labiau nusidėvėjo. Kadangi tarp šalių nebuvo jokių sutarčių ir buvo tik laikinas leidimas naudotis turtu, atsakovas sutiko jį parduoti G. Š. už realią rinkos vertę, sandorį sudarant notarine tvarka. Ieškovai ilgą laiką nereiškė jokių pretenzijų dėl nuosavybės teisių, o vien faktas, kad jie gyveno name ir mokėjo dalį mokesčių, nesuteikia jiems savininko teisių. Nuomos mokesčio dydis niekada nebuvo sutartas ir jis nėra mokėtas, išskyrus neseniai perduotą 150,00 Eur sumą, kurią ieškovai bandė pateikti kaip nuomą. Komunalinių mokesčių mokėjimas taip pat savaime neįrodo nuosavybės ar turto perleidimo ketinimų, o kai kurias išlaidas dengė pats atsakovas. Notaras nebuvo klaidinamas, nes jokios registruotos nuomos sutarties nebuvo, o žodinis leidimas naudotis turtu buvo nutrauktas dar iki pardavimo. Kadangi šalys nebuvo sudariusios nei nuomos, nei panaudos sutarties raštu ir jos neįregistravo, nuosavybės perėjimas naujam savininkui nesukuria ieškovams papildomų teisių. Remonto darbai, atlikti be savininko sutikimo ir susitarimo, laikytini jų pačių rizika, o reikalavimas pripažinti jiems nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo yra nepagrįstas.