Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-383/2016

Teisėjas Bronislovas Liatukas Teisminio proceso Nr.1-20-1-00082-2013-0

2016 m. balandžio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danutės Giačaitės ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui A. A., nuteistajam G. B., jo gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. B. ir nukentėjusiojo A. A. bei nuteistojo G. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016-01-22 nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. G. B. atžvilgiu taikytas LR BK 75 str. ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams įpareigojant G. B.:

- per 3 (tris) mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

- 6 (šešis) mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

- nukentėjusiajam G. M. 57,92 Eur (penkiasdešimt septyni eurai 92 ct) turtinės žalos atlyginimo;

- nukentėjusiajam A. A. 231,70 Eur (du šimtai trisdešimt vienas euras 70 ct) turtinės žalos atlyginimo;

- civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6751,04 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt vienas euras 04 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 115,85 Eur (vienas šimtas penkiolika eurų 85 ct) proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B., nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis 2013-02-04, apie 21.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, pagrobė 10500 Lt (3041,01 Eur) vertės automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 metų laidos, baltos spalvos, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kuriuo pagal panaudos sutartį naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, su jame buvusiu šio automobilio registracijos liudijimu, automobilio „VW Passat“ naudotomis detalėmis: priekiniu bamperiu, radiatoriumi, variklio dangčiu, priekiniu balkeliu, iš viso 800 Lt (231,70 Eur) vertės, priklausančiomis nukentėjusiajam A. A., bei nukentėjusiojo G. M. asmeniniais drabužiais: sportinėmis kelnėmis, džinsais, bliuzonais, kurių bendra vertė 200 Lt (57,92 Eur), tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10500 Lt (3041,01 Eur) turtinę žalą, A. A. – 800 Lt (231,70 Eur) turtinę žalą ir G. M. – 200 Lt (57,92 Eur) turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, civilinio ieškovo atstovės ir nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė, civilinio ieškovo atstovės ir nukentėjusiojo bei nuteistojo apeliacinius skundus atmesti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės ir nukentėjusiojo A. A. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo G. B. apeliacinis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 str., 301 str., išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus bei teisingai juos įvertino, tinkamai kvalifikavo G. B. nusikalstamus veiksmus ir pagrįstai jį pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Dėl civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo ir nukentėjusiojo A. A. apeliacinio skundo.

Civilinio atsakovo atstovo ir nukentėjusiojo apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog pirmosios instancijos teismas G. B. skirdamas bausmę neteisingai įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi bei netikslingai pritaikė LR BK 75 str. normas.

Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. B. bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, o būtent į tai, kad padarytas nusikaltimas nepriskiriamas prie sunkių, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - tai, kad prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis turi šeimą, augina mažametį vaiką, todėl pagrįstai sprendė, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, taikyti jo atžvilgiu LR BK 75 str. – bausmės vykdymo atidėjimą.

Pažymėtina, jog kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Neturi lemiamos reikšmės prisipažinimo momentas. Jeigu kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų neesminių neigia, teismai vertina, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką (LAT Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga).

Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, G. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu esmines jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes pripažino, tik nesutiko su teisiniu jo veikos vertinimu. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis atsiprašė nukentėjusiųjų, pripažino savo kaltę visiškai, gailėjosi dėl įvykdyto nusikaltimo, sutiko atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą (t. 3 b. l. 16, 78). Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. B. pripažino LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Pažymėtina ir tai, jog pagal LR BK 75 straipsnio redakciją yra numatyta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Nagrinėjamu atveju G. B., skundžiamu nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį jam paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, taigi šiuo atveju buvo formalusis pagrindas taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu.

Tačiau pažymėtina, jog LR BK 75 str. 1 d. įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui – tai pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija LR BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad LR BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl LR BK 75 str. taikymo, turi vadovautis LR BK 41 ir 54 str. nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys: Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog G. B. atžvilgiu buvo materialusis pagrindas taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmę švelninti atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Padarydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į G. B. asmenybę (teistas už nusikaltimus, kurie nėra sunkūs, teistumas neišnykęs, nuo 2011-08-01 administracine tvarka nebaustas, turi šeimą, augina mažametį vaiką), į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino kaltu dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d., padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taip pat pabrėžtina, kad bausmės sušvelninimas atidedant bausmės vykdymą nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Asmuo, kuriam yra atidėtas bausmės vykdymas yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą pirmosios instancijos teismas G. B. ir skyrė LR BK 75 str. numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas. Taip pat pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas atlieka ir auklėjamąjį bei drausminantį poveikį nuteistajam.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog G. B. pagrobdamas automobilį savo naudai, nusikaltimo baigimo momentu, užvaldė didėlės vertės svetimą turtą, todėl vienareikšmiai šis nusikaltimas atliktas dėl savanaudiškų paskatų ir tai turėtų būti traktuojama kaip sunkinanti aplinkybė numatyta LR BPK 60 str. 1 d. 3 p.

LR BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas įvardija dvi atskiras sunkinančias aplinkybes, iš kurių viena yra savanaudiškos paskatos. Savanaudiška paskata paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Pažymėtina, kad kai kuriose LR BK specialiojoje dalyje įtvirtintose nusikalstamų veikų sudėtyse savanaudiškos paskatos ar turtinė nauda yra nustatytos kaip pagrindinis nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurį būtina įrodyti kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą straipsnį. Tokiu atveju teismas į tokią aplinkybę, kuri numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, skirdamas bausmę neatsižvelgia (BK 60 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu kitos nusikalstamos veikos savo esme yra savanaudiškos, jas darydamas asmuo siekia praturtėti, gauti turtinę naudą, todėl asmeniui skiriant bausmę už šias veikas savanaudiškų paskatų kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės papildomai nustatyti nereikia (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2012).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistajam G. B. inkriminuota nusikalstama veika numatyta LR BK 178 str. 2 d. yra daroma dėl materialinės naudos, paprastai siekiant gauti turtinę naudą, todėl skiriant bausmę už šią veiką, savanaudiškų paskatų kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės, papildomai nustatyti nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto savanaudiškų paskatų nepripažinimo sunkinančia nuteistojo atsakomybę aplinkybe, nepagrįsti. Be to, ši sunkinant aplinkybė nebuvo inkriminuota kaltinime, todėl jos inkriminavimas negalimas.

Dėl nuteistojo G. B. apeliacinio skundo.

Nuteistojo G. B. apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs jį kaltu dėl 3041,01 Eur vertės automobilio vagystės, bei konstatavęs faktinę aplinkybę dėl būtent tokios nuteistojo pavogto automobilio vertės, neteisingai, neteisėtai ir nepagrįstai priteisė civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai daugiau nei dvigubai didesnę turtinę žalą dėl šio automobilio vagystės, o būtent 6751,04 Eur.

Pagal civilinį įstatymą turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu dėl automobilio FIAT DUCATO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės pareiškė 10 500 Lt (3041,01 Eur) civilinį ieškinį. Ieškinyje taip pat nurodė, jog 2012-04-12 automobilio panaudos sutarties pagrindu automobilis, kurio vertė 10 500 Lt (3041,01 Eur), perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1 b. l. 28). Perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme, civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė teismui patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog panaudos gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2013-02-04 remontavo automobilį, gerindamas jo techninę būklę, remonto išlaidas sudarė - 12 810 Lt (3710,03 Eur). Civilinis ieškovas prašė priteisti iš G. B. - 23 310 Lt (6751,04 Eur).

Pirmosios instancijos teismas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo tenkino visiškai ir priteisė iš nuteistojo 6751,04 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad priteista turtinė žala už pavogtą automobilį yra neteisinga. Pažymėtina, kad nustatant priteistiną sumą, vertinamas nukentėjusiojo asmens turtinės padėties dėl padarytos nusikalstamos veikos pablogėjimas, nes kaip minėta, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tačiau nuostoliai turi būti įrodyti ir pagrįsti. Paprastai žalos atlyginimas nustatomas pagal faktinę turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Byloje nustatyta, jog civilinis ieškovas pareikšdamas civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu, nurodė 10 500 Lt (3041,01 Eur) pavogto automobilio vertę. Tai, kad iki vagystės įvykdymo 13 metų senumo automobilis buvo eksploatuojamas ir jam buvo atliekami einamieji remonto darbai, pavogto automobilio vertės nepadidina, todėl prašoma priteisti turtinė žala už pavogtą automobilį bei patirtas išlaidas jį remontuojant, mažintina iki kaltinime nurodytos automobilio vertės t. y. iki 3041,01 Eur, kitoje dalyje ieškinys atmestinas. Šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžių klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nusprendė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžio dalį, kurioje iš G. B. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 6751,04 Eur turtinei žalai atlyginti, pakeisti ir priteistą atlyginti turtinę žalą sumažinti iki 3041,01 Eur (trijų tūkstančių keturiasdešimt vieno euro ir vieno euro cento). Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. B. ir nukentėjusiojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.