Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-02-01 · Civilinė byla Nr. 2A-59-544/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-01
Bylos Nr.
2A-59-544/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualdas Januška (pirm.), Birutės Valiulienė, Ramunė Čeknienė (pran.)
Atsakovas
V. B.
Ieškovas
Anykščių rajono apylinkės vyriausiojo
Advokatai
Vidmantas Žilinskas
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-59-544/2008

Teisėja Alberta Baltušytė Procesinio sprendimo kategorija:44.2.4.2; 44.5.2.1;44.8; 95.7; 114.11; 121.18;

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2008 m. vasario 01 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės, Ramunės Čeknienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. atstovo advokato Vidmanto Žilinsko apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-293-754/2007 pagal ieškovo Anykščių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ir bendraieškio ad hoc globėjo V. J., atstovaujančio nepilnamečių T. B. ir N. B. interesus, ieškinį atsakovui V. B. dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ieškovai CK 6.250, 6.276, 6.279, 6.263 str., CPK 49 str., BPK 117 str. pagrindais prašė priteisti iš atsakovo po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nepilnamečių N. B., gim. 1997-(duomenys neskelbtini), ir T. B., gim. 1995-(duomenys neskelbtini), naudai, jų globėju ad hoc paskirtas V. J.. Prokuroras kreipėsi į teismą gindamas teises nepilnamečių, kurie dėl sveikatos būklės ir nepilnametystės negali ginti savo interesų teisme, o jų motina, kuri yra ir atsakovo motina, dėl interesų konflikto negali tinkamai atstovauti ieškovų. Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad 2007-01-09 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu atsakovas V. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 150 str. 4 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 5 metams už tai, kad 2005-08 mėn. motinos namuose (duomenys neskelbtini), pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiųjų būkle dėl mažametystės, du kartus seksualiai prievartavo mažametę N. B. ir du kartus seksualiai prievartavo mažametį T. B.. Tokiais veiksmais atsakovas padarė neturinę žalą nukentėjusiųjų mažamečių asmenybių vystymuisi bei formavimuisi, kurią vertina po 50 000 Lt kiekvienam nukentėjusiajam. Nustatant neturinės žalos dydį prašo vadovautis CK 6.250 str. numatytomis aplinkybėmis ir įvertinti nusikaltimo sunkumo laipsnį, pasekmes vaikų psichinei sveikatai ir psichologinei jų būklei atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizių aktuose Nr.14 ir Nr. 15 duotos išvadas apie galimą neigiamą įtaką tolimesniam vaikų vystymuisi bei formavimuisi.

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismas 2007-11-27 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė neturtinės žalos atlyginimą N. B. – 25 000 Lt, T. B. - 20 000 Lt bei bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismas nustatė, kad atsakovas 2007-01-09 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 150 str. 4 d. ir nubaustas 5 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad 2005-08 mėn. motinos namuose (duomenys neskelbtini), pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiųjų būkle dėl mažametystės, du kartus seksualiai prievartavo mažametę N. B. ir du kartus seksualiai prievartavo mažametį T. B.. Nukentėjusieji dėl tokios seksualinės prievartos patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir pažeminimą, tai padarė žalą vaikų asmenybių vystymuisi bei formavimuisi, ką patvirtina teismo psichiatro ir psichologijos ekspertizių aktai Nr. 14 15, Vaiko raidos centro išrašai iš ligos istorijų, teismo posėdžio metu duota specialistės psichologės išvada (b. l. 12-15, 30, 130, 99-133). Atsakovas už padarytus nusikaltimus atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, nedirba, neturi jokio turto ir pajamų, iki suėmimo ilgą laiką buvo bedarbis įregistruotas darbo biržoje (b. l. 52-59). CK 6.250 str. 1 d. nustato, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasinai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas žalos dydį, atsižvelgė į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sprendimu pripažino, kad atsakovas nusikalstamais veiksmais padarė mažamečiui nukentėjusiajam T. B. didelę neturtinę žalą, nes sukėlė jam fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir pažeminimą, pakenkė jo psichologinei ir psichosocialinei raidai, po patirtos seksualinės prievartos jam diagnozuotas padidintas nerimo lygis, ryški nuotaikų kaita, nepasitikėjimo jausmas, kompensuojamas agresyviu ir opoziciniu elgesiu. Taip pat konstatavo, kad nukentėjusiajai N. B. padaryta labai didelę neturtinę žalą, nes buvo sukeltas fizinis skausmas, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, padaryta labai didelė žala psichologinei ir psichosocialinei raidai, po patirtos seksualinės prievartos jai susiformavo stereotipas, kad yra priimtinas ir tinkamas nusikalstamas suaugusiojo elgesys jos atžvilgiu. Anykščių rajono PK yra iškelta baudžiamoji byla ir atliekamas ikiteisminis tyrimas kitoje byloje dėl vėl N. B. atžvilgiu atliktos seksualinės prievartos (b. l. 136-137, 139). Teismas taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į atsakovo sunkią turtinę padėtį, priteistinos neturinės žalos atlyginimo sumos sumažintinos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovo įgaliotas atstovas advokatas Vidmantas Žilinskas prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2007-11-27 d sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad teismas, nors vadovavosi psichologės – specialistės bei teismo psichologijos eksperto akte Nr. 15 nurodytomis prielaidomis dėl T. B. psichikos būklės, tačiau tinkamai neįvertino šio akto 3 punkto, kuriame konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, jog įtariamojo veiksmais buvo sutrikdyta T. B. psichikos būsena, reikšmės. Teismas taip pat nesiaiškino, kokia buvo jo psichikos būsena iki nusikaltimo įvykdymo. Šioje byloje teismo iniciatyva privalėjo dalyvauti ir teikti išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos VTAT, nes buvo sprendžiami vaikų turtiniai interesai ir klausimai dėl vaikų elgesio bei jų gyvenimo sąlygų, turinčių reikšmę psichologinei būsenai, kuri susiformavo iki nusikalstamų veiksmų (CPK 49 str. 3 d.). Mano, jog teismas neatsižvelgė į N. B. psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 14 (b. l. 13) 3 p., kuriame konstatuota, kad jai nėra jokių psichikos ir emocinės būsenos sutrikimų. Vaikų raidos centro išraše iš jos ligos istorijos Nr.1661 (b. l. 30), psichologo išvadoje nurodyta, kad jai yra nepakankamas kognityvinio išsivystymo lygis ir socialinės distancijos stoka, dėl jos patiklumo yra padidėjusi rizika pakliūti į socialiai pavojingas situacijas. Psichologo konstatuota, kad ji patyrė netinkamą elgesį iš savo brolių, kas sąlygoja, kad ji yra aplinkoje, kuri pastoviai veikia mergaitės psichikos būseną. Šios aplinkos, nukentėjusios socialinės stokos, distancijos nesilaikymo priežastys yra jos tėvų netinkamas auklėjimas ir priežiūra. Trumpa nusikalstama veika negalėjo turėti įtakos jų psichikai ir emocinei būsenai, nes nukentėjusioji dėl jauno amžiaus negalėjo suprasti šios veikos padarinių savo psichikai. Todėl negalėjo susiformuoti elgesio padariniai, turintys reikšmės N. B. tolimesnei psichologinei raidai ir, kaip konstatavo Vaikų raidos centro psichologas, socialinės distancijos stoka ir patiklumas gal būti koreguojami individualia psichologo pagalba (b. l. 52). Todėl mano, kad teismas N. B. padarytą žalą nepagrįstai įvertino kaip labai didelę ir ji turi būti sumažinta. Teigia, kad, nors teismas teisingai konstatavo, kad nukentėjusios atžvilgiu kito asmens yra įvykdyta tokia pat nusikalstama veika, tačiau neatsižvelgė į tai, kad jis nepripažino, jog įvykdė šį nusikaltimą, į tai, kad jam netinkamai buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, dėl ko negalėjo apskųsti apkaltinamojo nuosprendžio apskųsti, o šiuo metu jau yra sulaikytas tikrasis šių nusikaltimų vykdytojas. Nesupranta, kodėl ieškinys sumažintas iki 45 000 Lt, nes su juo visai nesutiko ir aiškino, kad jis nepadarė žalos. Neturi turto, pajamų, specialybės, yra 6 klasių išsilavinimo ir neturi galimybės atlyginti teismo tokio dydžio žalą. Teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, nepilnai jas ištyrė, visapusiškai ir pilnai nepagrindė, kodėl būtent nustatė priteisto dydžio žalą.

Apeliacinis skundas atmestinas o Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str.1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Kadangi ieškinys kildinamas iš deliktinės atsakomybės, byloje turėjo būti įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos: žalą padariusio asmens neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų bei žalą padariusio asmens kaltė (LR CK 6.245-6.249 str.). Šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, minėtos civilinės atsakomybės sąlygos buvo visiškai įrodytos ir nustatytos.

CK 6.250 str. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, kad tai yra asmens fizinis skausmas dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, bei kad, nustatant žalos dydį, atsižvelgiama į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, turtinės žalos dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismas, įvertinęs įrodymų ir aplinkybių, svarbių neturinės žalos dydžio nustatymui, visumą, pagrįstai nutarė ieškinį tenkinti iš dalies.

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad atsakovas V. B. 2005-08 mėn. motinos D. B. namuose (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusios N. B. būkle dėl mažametystės, panaudojęs fizinį smurtą siekiant palaužti jos valią, du kartus privertė ją tenkinti jo lytinę aistrą analiniu ir oraliniu būdu, taip pat pasinaudodamas bejėgiška T. B. būkle dėl mažametystės, panaudojęs fizinį smurtą siekiant palaužti jo valią, du kartus oraliniu ir analiniu būdu patenkino savo lytinę aistrą, t. y. seksualiai prievartavo mažamečius savo brolį ir seserį N. ir T. B.. Už šių nusikalstamų veikų padarymą įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-09 nuosprendžiu atsakovas V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 150 str. 4 d., ir nuteistas galutine laisvės atėmimo bausme 5 metams (b. l. 6-10). 2006-05-30 – 2006-06-28 teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės aktų Nr. 14 ir Nr. 15, išrašo iš ligos istorijos Nr. 1561, asmens sveikatos istorijos, specialistės psichologės J. G. išvados duomenimis nustatyta, kad tiek N. B., tiek T. B. tyrimo metu nekonstatuoti kokie nors psichikos ar emocinės būsenos pakitimai, kuriuos būtų sukėlę minėti atsakovo veiksmai, tačiau neatmetama galimybė, kad patirtos prievartos abiejų nukentėjusių atžvilgiu gali turėti įtakos tolesniam jų asmenybių vystymuisi ir formavimui, taip pat kad N. B. psichinė raida sulėtėjusi, kad jai nustatytas vidutinio sunkumo intelekto sutrikimas, o T. B. - lengvas protinis atsilikimas, ribinis intelekto lygis. Iš šių įrodymų matyti, kad po 2007-05 mėn. T. B. yra gydytas vaiko raidos centre dėl pablogėjusios psichinės sveikatos, stebėtas padidintas nerimo lygis, ryški nuotaikų kaita, stiprus nepasitikėjimo jausmas, formuojasi neigiama ir agresyvi pozicija į gyvenimą, ko priežastis, tikėtina, yra seksualinė prievarta (b. l. 12-15, 30, 140-141, 103-134, 144-145). Įvertinęs nusikaltimo tiesiogines pasekmes ir tai, kad ekspertizių atlikimo metu nekonstatuoti kokie nors nukentėjusių psichikos ar emocinės būsenos pakitimai tiesiogiai dėl minėtų nusikalstamų veiksmų, teismas sumažino priteistinos neturinės žalos dydį. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas tinkamai neįvertino psichologo teiginių apie tai, kad nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusių psichinė būsena buvo sutrikdyta būtent dėl įtariamojo veiksmų. Tai, kad iki nusikaltimo padarymo T. B. buvo nustatytas ribinis intelekto lygis, o N. B. - vidutinio sunkumo intelekto sutrikimas, nesudaro pagrindo mažinti neturinės žalos dydį. Priešingai, tai rodo didesnį atsakovo veiksmų pavojingumo visuomenei laipsnį, nes, jis, būdamas nukentėjusių broliu ir žinodamas arba turėdamas žinoti jų psichinę būseną, tuo naudojosi, vartojo smurtą ir seksualiai juos prievartavo. Apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad trumpalaikė nusikalstama veika negalėjo turėti įtakos nukentėjusių psichikai ir emocinei būsenai, taip pat apie tai, kad nukentėjusieji dėl jauno amžiaus negalėjo suprasti šios veikos padarinių, paneigia minėtu įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyti duomenys ir tai, kad būtent šeimai pašaliniai asmenys, t. y. liudytojos pedagogės V. Ž., A. S., I. L., atsitiktinai įtarė apie seksualinę prievartą N. B. atžvilgiu po jos stebėjimo pamokų metu, vertinant jos piešinius ir žaidimus su kaladėlėmis, kai ji net pamokų metu piešė „falo“ formos priešinius, prie kitų mokinių pasakojo apie skausmą, kai jai brolis duria tokia detale (b. l. 6-10, 26-27). Tai rodo, kad virš minėti atsakovo įvykdyti veiksmai ryškiai įtakojo nukentėjusių elgesį ir psichiką ir įsirėžė į atmintį. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, nepilnai jas ištyrė, visapusiškai ir pilnai nepagrindė, kodėl nustatė būtent priteistą neturinės žalos dydį. Vien tas faktas, kad atsakovas nepripažino kaltės ir ieškinio, nesudaro pagrindo nei mažinti žalos dydį, nei ieškinį atmesti. Įvertinant CK 6.250 straipsnio reikalavimus, be to, ką nurodė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiama į tai, kad nuosprendyje konstatuota, jog atsakovo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, kad atsakovas keitė parodymus tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės, kad jis padarė keturis labai sunkius nusikaltimus (BK 11 str. 5 d.) prieš mažamečius ir turinčius psichinės ir emocinės veiklos sutrikimų savo brolį ir seserį, pasikėsino į jų seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, kas neatitinka jokių geros moralės normų ir padorumo ribų. Tačiau iš kitos pusės, atsižvelgiama ir į tai, kad ir pačiam atsakovui nustatytas lengvas protinis atsilikimas bei mišrus asmenybės sutrikimas (b. l. 16-17). Jis jokio nekilnojamo turto neturi (b. l. 52). Nuo 2004-05-07 yra registruotas darbo biržoje (b. l. 57-59). Nors teigia, kad nedirba, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad yra dirbęs pagal darbo sutartis (b. l. 54, 55), pats posėdyje parodė, kad, kai gyveno Panevėžyje, pinigų turėjo ir padėjo motinai išlaikyti nukentėjusius (b. l. 143). Vadinasi, pagal sveiktos būklę gali dirbti ir gauti pajamas. Kadangi yra jauno amžiaus, nėra duomenų apie nedarbingumą, tai ateityje turi galimybę įgyti specialybę, dirbti ir įvykdyti savo prievoles nukentėjusiems. Įtarimai kitam asmeniui dėl panašaus nusikaltimo padarymo prieš tą pačią nukentėjusiąją nepaneigia atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, buvimo (b. l. 136-137, 139). Atsakovo kaltė padarius virš nurodytus nusikaltimus, numatytus BK 150 str. 4 d., yra įrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-185-07. CPK 182 str. 3 p. numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Todėl apeliacinio skundo motyvas, kad atsakovas nepripažino, jog jis įvykdė nusikaltimus, teisinės reikšmės neturi, nes tai iš naujo nebeįrodinėjama. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2007-06-14 teismo posėdyje Anykščių rajono savivaldybės VTAT buvo įtraukta į bylą, jos atstovas dalyvavo posėdyje, teismo pavedimu parinko asmenį, kuris teismo nutartimi buvo paskirtas ieškovų ad hoc globėju. Teismo posėdžiuose VTAT atstovas, kuris kartu buvo ir nukentėjusių globėjas ad hoc, davė paaiškinimus apie situaciją B. šeimoje ir žinomas bylos aplinkybes, ką teismas tinkamai įvertino visų įrodymų visumoje (b. l. 66-72, 77). Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad dėl VTAT nedalyvavimo byloje ir išvados nedavimo neturinės žalos dydis buvo nustatytas neteisingai. Be to, tokio asmens neįtraukimas į bylą neigiamai įtakotų ieškovų, o ne atsakovo, teisėtus interesus ir teises.

Kaip teisingai nurodo prokuroras, atsakovui V. B. 2007-11-05 garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.2)-SPI-01349 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba šioje civilinėje byloje tik pirmosios instancijos teisme (b. l. 95-96). Tačiau iš advokato V.Žilinsko, kuris pasirašė atsakovo apeliacinį skundą, pateiktos 2007-06-16 atstovavimo sutarties Nr. 038/07 matyti, kad advokatui pavesta atstovauti atsakovą šioje civilinėje byloje su visomis teisėmis, numatytomis CPK 56, 59 str., Anykščių rajono apylinkės teisme ir Panevėžio apygardos teisme (b. l. 98). Atsakovas su advokatu turėjo teisę susitarti dėl atstovavimo ir ne minėto garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo pagrindu. Susitarimas nenuginčytas. Todėl nutraukti apeliacinį procesą pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARIA:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija: Romualdas JanuškaRamunė ČeknienėBirutės Valiulienė