Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Zukienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės L. Z. ieškinį atsakovui R. Z., institucijai teikiančiai išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto išlaikymo pakeitimo ir ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. Z. ieškinio ir priedų kopijos įteiktos, teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį įteiktas ir pranešta telefonu. Atsakovas R. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Institucijos teikiančios išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė duotą išvadą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nurodė, kad tikslinga nepilnametės mergaitės gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina L. Z., nes vaikas ir gyvena su motina, kuri ja rūpinasi ir prižiūri. Iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, nes pareiga teikti vaikams išlaikymą yra sudedamoji tėvų valdžios dalis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas .

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė Anykščių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Santuokoje su atsakovu susilaukė dukters – P. Z., gimusios (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). Santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą pasidalino (b.l.48-59). Šalys kartu negyvena jau septynis metus.

Teismas mano, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširo ir nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti (LR CK 3.64 straipsnis).

Kaip nustatyta, sutuoktiniai negyvena sutuoktinių gyvenimo ir bendro ūkio nebeveda. Ieškovė nurodė, jog jų santuoka yra nutrūkusi ir turi būti nutraukta, kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažįstant atsakovą, nes atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas – vedė netinkamą gyvenimo būdą, prieš septynis metus paliko šeimą ir į šeimą negrįžo. Atsakovas, gavęs procesinius dokumentus, ieškinio neginčijo. Pagal CK trečios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 - 3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio supratimo ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Kaip nustatyta jau septyni metai kaip sutuoktiniai kartu negyvena, bendro ūkio neveda, bendro gyvenimo metu atsakovas netinkamai vykdė sutuoktinio pareigas. Antra sąlyga, kuri turi būti nustatyta, kad pripažinti sutuoktinį kaltu dėl šeimos iširimo yra ta, kad kaltas sutuoktinio elgesys, iš esmės pažeidžiantis jo kaip sutuoktinio pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Kaip nustatyta atsakovas konfliktavo, girtavo..

Pagal LR CK 3.69 straipsnio nuostatas sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę, išskyrus jei santuoka nutrauktina dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam asmeniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi ieškovė, po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti santuokinę pavardę – Z., jos prašymas tenkintinas.

Ieškovė prašė nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja, motina, t.y. ieškove. Atsakovas gavęs ieškinį, tai neginčijo. Institucijos duodančios išvadą- vaiko teisių skyriaus atstovė paaiškino, jog nėra jokių įrodymų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina, kaip nors prieštarautų vaiko ar kitų asmenų interesams, šis ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas pilnai ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.59 str. ).

Pagal ieškovės paaiškinimą nustatytą, kad ieškovė nedraudžia dukros tėvui bendrauti su ja ir dukra su skyrium gyvenančiu tėvu bendraus bendru šalių sutarimu.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui periodines išmokas po 100 eurų kas iki vaiko pilnametystės. Šis reikalavimas tenkintinas. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). CK 3.192 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti išlaikymo dydį, įtvirtina proporcingumo principą. Tai reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

Bylos duomenimis nepilnametę dukrą išlaiko ir ja rūpinasi motina. Atsakovas dirba, turi nekilnojamojo turto. Atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo, kitų išlaikytinių neturi.

Teismas, išanalizavęs duomenis apie šalių turtinę padėtį, kiekvieno iš buvusių sutuoktinių sveikatos būklę ir amžių, mano, kad atsakovas galėtų, mokėti išlaikymą po 100 eurų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ( CK 3.208 str.). Ši periodinė išmoka nėra didelė, atitinka tėvo ( atsakovo ) materialinę padėtį, minimalius vaiko poreikius. Tėvas yra pajėgus priteistą sumą mokėti, byloje nėra duomenų, jog pastarasis turėtų kitų išlaikytinių, kuriuos pagal įstatymą turėtų išlaikyti.

Teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad ateityje priteisto išlaikymo dydis gali būti pakeistas. Išlaikymo dydžio pakeitimui nustačius pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. skolininko turtinės padėties esminiai pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas (CK 3.201 str.).

Civilinio proceso kodekso 282 str. nustato, kad sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai, dar neįsiteisėjus. Atsižvelgiant į tai sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. nuo 2015 m. gruodžio 8 d.( CK 3.200 str. ).

Ieškovei L. Z. iš atsakovo priteistinos turėtos ieškovės bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ir teisinės pagalbos išlaidos (b.l.8,62-63)(LR CPK 93,98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CK 3.60, LR CPK 185, 268, 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nutraukti L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą Anykščių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltu dėl santuokos iširimo pripažinti atsakovą R. Z..

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes „Z.“ ir „Z.“.

Nepilnamečio vaiko P. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. Z..

Priteisti iš atsakovo R. Z. nepilnametės dukros P. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), atstovaujamos motinos L. Z., išlaikymui, kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 100 (vieną šimtą) eurų nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki jos pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai.

Priteisti ieškovei L. Z. iš atsakovo R. Z. 191(vieną šimtą devyniasdešimt vieną) eurą bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.