- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-27
- Bylos Nr.
- 2S-289-524/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Audrius Saulėnas
- Trečiasis asmuo
- F.E., notarei Vandai Kasiulynienei
- Ieškovas
- D.P.
- Atsakovas
- M.J., V.J.
- Kategorijos
- 119.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Audriaus Saulėno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens F.E. (F.E.) atstovės advokatės S.Baracevičienės atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D.P. ieškinį atsakovams M.J., V.J., tretiesiems asmenims F.E., notarei Vandai Kasiulynienei dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir tikrojo sandorio taisyklių taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D.P. ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo 2003-12-05 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį tarp atsakovų ir ieškovės pripažinti apsimestiniu sandoriu ir nustatyti, kad pagal 2003-12-05 sudarytą ir notarės V.Kasiulynienės patvirtintą sutartį atsakovai padovanojo ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitinkamas dalis gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 1-3).
Trečiojo asmens F.E. atstovė advokatė S.Baracevičienė pateikė ieškinį kuriuo prašo pripažinti, kad pagal 2003-12-05 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį tarp atsakovų ir ieškovės įgyti dalis gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato ir kiemo statinių, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei ir F.E. kaip bendroji jungtinė nuosavybė ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 102-103).
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2008-01-18 nutartimi (b.l. 132) trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais F.E. ieškinį paliko nenagrinėtą. Pažymėjo, kad F.E. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Tauragės filialą dėl ginčo turto įregistravimo bendrąja jungtine nuosavybe, o šiam atsisakius, priimtą sprendimą galėjo skųsti centriniam registratoriui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nurodė, jog trečiasis asmuo nesilaikė nagrinėjamos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir dar gali ja pasinaudoti, todėl teisme jau priimtą ieškinį paliko nenagrinėtu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 137-138) trečiojo asmens F.E. atstovė advokatė S.Baracevičienė prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-01-18 nutartį ir ieškinį nagrinėti iš esmės. Nurodo, kad turto registravimas yra administracinis veiksmas ir nagrinėjamas administracine tvarka, o trečiasis asmuo pareiškė reikalavimą dėl nuosavybės teisinių santykių, kuris nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį dėl administracinio ginčo su VĮ „Registrų centras“.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Konstitucijos 30 straipsnis bei CPK 4 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Šiuose straipsniuose įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas. Pažymėtina, jog pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, kuri remiantis CPK 22 straipsnio 1 dalimi nustatoma tik įstatymais. Tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme.
Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškinys paliekamas nenagrinėtas, jeigu ieškovas ar pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti. Palikti ieškinį nenagrinėtą šiuo pagrindu galima tik tuo atveju, kai pagal įstatymą išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka yra laikoma teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą motyvuodamas tuo, kad trečiasis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Tauragės filialą dėl ginčo turto įregistravimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o šiam atsisakius, priimtą sprendimą galėjo skųsti centriniam registratoriui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, ir šią aplinkybę laikė CPK 296 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu palikti ieškinį nenagrinėtu. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nėra teisinga.
Pažymėtina, jog F.E. kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimu, materialiaisiais teisiniais santykiais yra susijęs su ieškove, nes ieškovės ir jo interesai tiesiogiai susiję su ginčo objektu, todėl asmuo turi teisę pareikšti savarankišką reikalavimą dėl ginčo objekto. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka suprantama kaip įstatymo reglamentuota specialių institucijų veikla tam tikriems ginčams spręsti. Spręsdamas, ar galima šiuo pagrindu ieškinį palikti nenagrinėtą, teismas pirmiausia privalo išsiaiškinti, ar pareikštam reikalavimui ir jo pagrindu iškeltai bylai galiojančiuose įstatymuose iš tikrųjų yra nustatyta privaloma išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, jog šis įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų (toliau – nekilnojamieji daiktai), daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro (toliau – nekilnojamojo turto registras) statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Šio įstatymo 19 straipsnyje reglamentuotas bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą registravimas. Jame nustatyta, jog dokumente, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre registruojama bendrosios jungtinės nuosavybės teisė, nenurodyta, kad nekilnojamasis daiktas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į tą daiktą gali būti registruojama abiejų sutuoktinių rašytiniu prašymu. Iš byloje esančio 2007 m. gruodžio 27 d. VĮ Registrų centro Tauragės filialo sprendimo (b.l. 106) konstatuotina, jog pareiškėjui F.E. nepateikus abiejų sutuoktinių prašymo, buvo atsisakyta registruoti ginčo turtą kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę bei nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, jog trečiasis asmuo F.E. šioje civilinėje byloje pareiškė savarankišką reikalavimą dėl dalies ginčo turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šis reikalavimas kyla iš nuosavybės ir sutuoktinių turto teisinių santykių, todėl turi būti nagrinėjamas teisme ginčo teisenos tvarka, šioje civilinėje byloje, nes yra neatsiejamai susijęs su ieškovės pareikštu reikalavimu. Atkreiptinas dėmesys, jog nekilnojamojo turto registre yra registruojamas nekilnojamojo turto daiktinės teisės statusas, t.y. nekilnojamojo turto registras tik užfiksuoja daiktinę teisę į nekilnojamąjį turtą ar jos pasikeitimą pagal pareiškėjų pateiktus dokumentus, tačiau nesprendžia tarp šalių dėl nekilnojamojo turto kilusių ginčų. Be to, F.E. kreipimasis į VĮ Registrų centras dėl ginčo turto įregistravimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe negali būti laikomas ikiteismine ginčo nagrinėjimu, nes tai nėra nustatyta įstatymu. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad trečiasis asmuo nesilaikė išankstinio neteisminio bylos sprendimo tvarkos, tokios išvados nepagrindė konkrečiu įstatymo straipsniu ar jo dalimi. Nekilnojamojo turto registravimo tvarka negali būti vertinama kaip privaloma ginčų dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės išankstinė neteisminė sprendimo tvarka, todėl teismas, padaręs tokią išvadą, pažeidė trečiojo asmens F.E. teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.
Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindus, ir nepagrįstai paliko F.E. ieškinį nenagrinėtu.
Remiantis LR CPK 337 straipsnio 3 punktu, Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. nutartis naikintina ir ieškinys perduotinas nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir ieškinį perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.