- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-28
- Bylos Nr.
- 2A-978-640/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13020-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė
- Atsakovas
- S. D., V. S.
- Ieškovas
- V. S.
- Kategorijos
- 34.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. (mirusio R. D. teisių perėmėjos) ieškinį atsakovei (įstatyminei nepilnametės atstovei) D. D. dėl priteisto išlaikymo sumažinimo, o taip pat atsakovės S. D. priešieškinį atsakovei V. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje D. D. dėl priteisto išlaikymo iš mirusio tėvo padidinimo bei išlaikymo sulaukus pilnametystės iš testamentinės įpėdinės priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
1995-05-21 gimė S. D., kurios tėvas R. D., o motina D. D. (b.l. 36, 1 tomas). Vilniaus apygardos teismo 2006-10-24 nutartimi civilinėje byloje 2A-934/2006 padidintas priteistas iš tėvo R. D. išlaikymas nepilnametei dukrai S. D. iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b.l. 9-13, 1 tomas).
Šalies argumentai
Ieškovas R. D. pareiškė ieškinį, kuriame nurodė, kad neteko dalies darbingumo, gauna 315 Lt dydžio pašalpą, dėl silpnos sveikatos negali susirasti darbo, jokio turto ir santaupų neturi. Dėl pablogėjusios turtinės padėties ieškovas neišgali mokėti priteisto 400 Lt išlaikymo ir prašė teismo pakeisti priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai Silvijai dydį, mažinant jį iki 250 Lt per mėnesį (b.l. 41-42, 1 tomas). Bylos nagrinėjimo metu 2012-07-30 R. D. mirė (b.l. 39, 2 tomas). Mirusiojo testamentinė įpėdinė V. S. įvykdė skolininko R. D. išlaikymo prievolę, sumokėdama Silvijai iki pilnametystės Vilniaus apygardos teismo 2006-10-24 nutartimi priteistą išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, R. D. pareikšto ieškinio atsisakė (b.l. 184, 2 tomas).
Atsiliepimas
Atsakovė (įstatyminė nepilnametės dukros atstovė) D. D. pareiškė priešieškinį, kuriame nurodė, kad po teismo sprendimo padidinti išlaikymą iki 400 Lt dukros poreikiai padidėjo, ieškovas, perleisdamas paveldėjimo teises į 3/8 dalis buto Architektų g. 98-7 Vilniuje, pablogino savo turtinę padėtį ir tokiu būdu siekė išvengti pareigos išlaikyti dukrą. Ieškovas visiškai nesirūpino dukra, nedalyvavo jos auklėjime ir nevykdė savo, kaip tėvo, pareigų dukros atžvilgiu. Atsakovė prašė teismo pakeisti priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai Silvijai dydį, didinant jį iki 500 Lt per mėnesį bei neterminuotai apriboti tėvo R. D. valdžią dukros Silvijos atžvilgiu (b.l. 144-149, 1 tomas). Mirus R. D. atsakovė D. D. atsisakė reikalavimo riboti tėvo valdžią (b.l. 190, 2 tomas), o reikalavimų išlaikymo dalyje D. D. pakeitė sulaukusi pilnametystės S. D..
Šalies argumentai
Atsakovė S. D. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė padidinti teiktino išlaikymo dydį iki 600 Lt per mėnesį. Kadangi R. D. teisių perėmėja atsako tik už ½ dalį mirusiojo įsipareigojimų, tai S. D. prašo priteisti iš V. S. 2600 Lt sumą, susidarančią padidinus išlaikymą už laikotarpį nuo priešieškinio padavimo dienos, t.y. 2011-03-10, iki jos pilnametystės, t.y. 2013-05-21. Vidurinę mokyklą ji baigs tik 2014-07-01, todėl S. D. taip pat prašė priteisti iš V. S. išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo pilnametystės, t.y. 2013-05-21, iki mokyklos baigimo, t.y. 2014-07-01 (b.l. 18-21, 2 tomas).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-04 sprendimu priėmė ieškovės V. S. (mirusio R. D. teisių perėmėjos) atsisakymą ieškinio atsakovei D. D. dėl priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai sumažinimo ir bylą šioje dalyje nutraukė bei
priėmė atsakovės D. D. atsisakymą priešieškinio ieškovei V. S. (mirusio R. D. teisių perėmėjai) dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir bylą šioje dalyje nutraukė. Atsakovės S. D. priešieškinį V. S. (mirusio R. D. teisių perėmėjai) dėl priteisto išlaikymo iš mirusio tėvo padidinimo bei išlaikymo sulaukus pilnametystės iš testamentinės įpėdinės priteisimo atmetė. Teismas nurodė, jog tėvų turtinę prievolę išlaikyti savo vaikus negalima perkelti kitiems asmenims, nes tai yra asmeninės turtinės prievolės. Todėl įstatymas nenumato pareigos V. S. mokėti didesnį nei buvo priteistas išlaikymą ar mokėti išlaikymą jau pilnametystės sulaukusiai Silvijai. Teismas nurodė, jog naujai reiškiami reikalavimai ne tam asmeniui, kuris turi išlaikymo pareigą, todėl nei Silvijos poreikių padidėjimas, nei tas faktas, kad ji, būdama pilnamete, dar mokosi vidurinėje mokykloje, neturi reikšmės. V. S. palikėjo R. D. turtinę prievolę įvykdė, priteistą išlaikymą S. D. iki pilnametystės sumokėjo. Naujai reiškiami reikalavimai neįtraukti į palikimo masę, už juos neatsako testamentinė įpėdinė V. S..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantė S. D. apeliaciniu skundu (b.l. 200-203, 2 tomas) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovės S. D. patikslintas priešieškinis atmestas, bei patikslintą priešieškinį patenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo argumentas, jog V. S. nėra tinkamas subjektas, kuris po R. D. mirties turi pareigą teikti išlaikymą S. D., yra nepagrįstas ir prieštaraujantis CK 3.194 str. 5 d. nuostatoms bei kitų teismų priimtiems sprendimams bei nutartims. Išlaikymo pareiga V. S. atsirado pagal įstatymą. Nurodo, jog turtinė reikalavimo teisė, kylanti iš teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo, buvo įtraukta į paveldimo turto apyrašą. V. S. atsako ne tik apyraše nurodyta palikėjo mirties dienai buvusia įsiskolinimo apimtimi. Tai patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-06 nutartis priimta c.b. Nr.2-41277-129/2013. Be to, nurodo, jog ieškovės priimto palikimo vertė leidžia teikti priešieškiniu prašomą priteisti išlaikymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 208-212, 2 tomas) ieškovė V. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad išlaikymo dydis negali būti modifikuotas po privalančio teikti išlaikymą asmens mirties. Nurodo, jog išlaikymo pareiga gali pereiti tik nepriėmusiam pakankama išlaikymui apimtimi privalomosios palikimo dalies įpėdiniui ir tik jau buvusio priteisto mirties momentui išlaikymo ribose (šiuo atveju iki pilnametystės). Nurodo, jog pilnametis asmuo, nebeturintis tėvo pilnametystės dienai, neturi teisinio pagrindo reikalauti išlaikymo iš mirusio įpėdinių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas dalyje ir byla dalyje perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Kolegija konstatuoja, kad yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. sąlygos panaikinti priimtą teismo sprendimą dalyje ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog prievolė išlaikyti paveldima tik esant teismo sprendimui dėl išlaikymo ir teismo sprendimo ribose. Kolegija nurodo, jog įpėdinis paveldėjimo, t. y. universaliu teisių perėmimo, būdu perimdamas palikėjo turtines teises, prisiima ir pareigas pagal palikėjo turtines, inter alia išlaikymo, prievoles, nepriklausomai nuo to, ar paveldėjo pagal įstatymą ar testamentą.
CK 3.194 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad išlaikymo pareiga pereina įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas. Ši norma nereiškia, kad prievolė išlaikyti nepaveldima, jeigu išlaikymas buvo teikiamas nesant teismo sprendimo. Jau minėta, kad išlaikymo prievolė atsiranda įstatymo pagrindu, o teismo sprendimas ar susitarimas tik patvirtina šią prievolę ir nustato jos dydį. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog mirusio R. D. įpėdinė – V. S. atsakovei S. D. atsako tik priteisto teismo sprendimu išlaikymo ribose.
Atsižvelgiant į tai, kad CK 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, įpėdiniai, kurie paveldi asmens, turinčio nepilnamečių vaikų, turtą, visada paveldi ir tų vaikų išlaikymo pareigą.
Jeigu asmuo iki mirties savo prievolės išlaikyti vaikus nevykdė, tokiu atveju vaiko atstovai mirusiojo įpėdiniams gali pareikšti kreditoriaus reikalavimą vaiko vardu. Kai visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto teikia vienas iš tėvų už abu tėvus, tai jis pats tampa kreditoriumi ir įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui (už praeitį) yra laikoma tinkamai įvykdyta. Vaikas tokiu atveju turi teisę pareikšti reikalavimą dėl išlaikymo į ateitį, iki jam sukaks 18 metų, jei pagal įstatymus jis šios teisės neišsaugos ilgesniam laikui.
Taigi, nepilnamečio teisė į išlaikymą užtikrinama, kol tą leidžia palikimo dalis, kurią paveldi kiti įpėdiniai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog išlaikymo prievolės, kaip turtinės, yra grynai asmeninio pobūdžio, jos kitiems asmenims nepereina. Dėl to paveldėjimo atveju ši teisė saisto paveldėtą turtą, o ne įpėdinį (šis turi teikti išlaikymą iki pilnametystės tik iš paveldėto turto), t.y. mirusiojo įpėdiniai už išlaikymo prievolės vykdymą savo asmeniniu turtu neatsako, nesvarbu, kokiu būdu priimtas palikimas. Tai reiškia, kad šiuo atveju CK 5.52 straipsnis netaikomas.
Pažymėtina tai, jog išlaikymo pareiga (tik kaip palikėjo skola) įpėdiniams pereina nepriklausomai nuo to, ar asmuo paveldi pagal įstatymą, ar pagal testamentą, tačiau niekada negali viršyti paveldimo turto. Kita vertus, tai nereiškia, kad išlaikymo pareigos dydis tapatus paveldėto turto apimčiai. Ši prievolė pereina tokio dydžio, kokią nepilnamečiui privalėjo teikti palikėjas. Tokiu būdu kolegija konstatuoja, jog apeliantė turi teisę reikšti reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir pirmosios instancijos teismas turėjo tokį reikalavimą nagrinėti iš esmės.
Tuo atveju, kai vaikas, kuriam buvo teikiamas išlaikymas, visą turtą paveldi pagal testamentą pats, išlaikymo prievolė pasibaigia kreditoriaus ir skolininko sutapimu (CK 6.126 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju S. D. nepaveldėjo viso turto, o gavo tik privalomą palikimo dalį, todėl teisę reikšti reikalavimą dėl išlaikymo tiek už laikotarpį iki pilnametystės, tiek ir esant pilnametei už laikotarpį, kuomet įstatymas numato tėvų teisę išlaikyti savo vaikus (CK 194 str. 3 d.), R. D. teisių perėmėjai, t.y. įpėdinei V. S., apeliantė turi.
Tačiau pirmosios instancijos teismas atmesdamas atsakovės priešieškinį tik nurodė, jog ji neturi reikalavimo teisės į ieškovę ir ieškovė neturi atsakyti, o paties reikalavimo pagrįstumo, t.y. ar atsakovės reikalaujamas išlaikymas neviršija paveldėto turto, nevertino ir neanalizavo. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino atsakovės reikalavimo dėl priteisto išlaikymo teismo sprendimu pakeitimo, t.y. padidinimo už laikotarpį nuo 2011-03-10 iki pilnametystės, o tik nurodė, jog ieškovė išlaikymo įsiskolinimą sumokėjo. Kolegija nurodo, jog kaip minėta aukščiau, priėmęs palikimą įpėdinis atsako pagal palikėjo prievolę išlaikyti, kurią turėjo pareigą teikti nepilnamečio vaiko tėvas, o ne pagal konkrečiai priteisto sprendimo sumą, todėl esant reikalavimui pakeisti priteisto išlaikymo dydį, teismas turėjo nagrinėti ir pasisakyti dėl šio reikalavimo pagrįstumo, t.y. nurodyti, įvertinęs visus įrodymus, ar yra pagrindas padidinti teiktiną išlaikymą. Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir neanalizavo reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo už laikotarpį, kuomet apeliantė tapo pilnamete, pagrįstumo. Be to, vertinant apeliantės reikalavimų pagrįstumą turi būti analizuojama, ar reikalavimai neviršija paveldėto turto. Kadangi to pirmosios instancijos teismas nepadarė, aukščiau paminėtus klausimus išspręsti apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamu atveju nėra galimybės, kadangi byla šiuo aspektu būtų nagrinėjama iš naujo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas.
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimas naikintinas dalyje dėl apeliantės priešieškinio reikalavimų ir byla šioje dalyje perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.; 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti dalyje, kuria buvo atmestas atsakovės S. D. priešieškinis ieškovei V. S. dėl priteisto išlaikymo iš mirusio tėvo padidinimo bei išlaikymo sulaukus pilnametystės iš testamentinės įpėdinės priteisimo, ir bylą šioje dalyje perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.