Kauno apygardos teismo nutartis

2018-01-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-319/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-08
Bylos Nr.
1A-64-319/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30606-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
G. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-319/2018Proceso Nr. 1-01-1-30606-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,nuteistojo G. J. gynėjai advokatei Irenai Sabaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, už ką jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. nuteistas už tai, kad 2017 m. birželio 20 d. apie 2 val. 30 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, sukėlė fizinį skausmą šeimos narei - nukentėjusiajai sugyventinei G. S. bei nežymiai sutrikdė šeimos narės – nukentėjusiosios G. S. močiutės I. S. sveikatą, o būtent: vieną kartą įspyrė G. S. į kaklą ir vieną kartą kumščiu sudavė I. S. į veidą, padarydamas I. S. kraujosruvą dešinės akies vokuose, odos įdrėskimą dešinės akies viršutiniame voke, muštinę žaizdą dešinės akies apatiniame voke.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį padarė išvadą, kad G. J. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, jo ankstesnius teistumus, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas nuteistojo savybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam tik su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. J. prašo paskirti jam bausmę nesusijusią su realiu bausmės atėmimu. Teigia, kad jo padaryta nusikalstama veika yra priskirtina prie nesunkių nusikaltimų, todėl jo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo paskirtoji bausmė - aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo, yra aiškiai per griežta ir prieštarauja bendriesiems bausmių skyrimo tikslams bei LAT suformuotai praktikai analogiškose bylose. Nurodo, kad teismas neteisingai nurodė kai kurias jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Apylinkės teismas nurodė, kad jo teistumas neišnykęs, tačiau paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtą vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę jis atliko 2014 m. lapkričio 20 d., todėl apelianto vertinimu, teistumas jau yra išnykęs. Be to, teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad jis nedirbantis, nes jis dirba, vykdo individualią veiklą, verslo liudijimo pagrindu, ką teisme ir nurodė. Taip pat teismas neteisingai nurodė, kad jis registruotas Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre, nes pažyma iš šios įstaigos (b. l. 61) liudija priešingai – kad jis šioje gydymo įstaigoje nėra registruotas. Nuteistasis G. J. mano, kad esant išnykusiam teistumui, įvertinus tai, kad jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, kad jis administracine tvarka nebaustas bei kitas bylos aplinkybes, teismas nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, jog nusikalstama veika yra neatsitiktinio pobūdžio, o dėsningas nusikalstamas elgesys ir todėl nėra pagrindo tikėti, kad jis pasitaisys. Apelianto įsitikinimu, skiriant jam laisvės atėmimo bausmę, buvo pažeistas teisingumo principas. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad pačios nukentėjusios G. S. ir I. S., prašė teismo skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, bei į tai, kad ir valstybės kaltintojas siūlė skirti arešto bausmę. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.Nuteistojo G. J. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliaciniame skunde nuteistasis veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką.

6.1. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Kolegija konstatuoja, kad skirdamas nuteistajam G. J. bausmę, teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes. Vertindamas padarytą nusikalstamą veiką teismas atkreipė dėmesį į jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas nuteistojo savybes. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nusikaltimą, už kurį apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, šis padarė esant neišnykusiam teistumui ir šią išvadą argumentavo. Apeliantas Danijos Karalystės Koldingo teismo buvo nuteistas 2013 m. birželio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi šios užsienio valstybės teismo sprendimu paskirta bausmė buvo suderinta su BK 180 straipsnio 2 dalimi ir palikta ta pati paskirta bausmė – vieneri metai devyni mėnesiai. Pagal BK 97 straipsnio nuostatas, jei asmuo nuteistas už sunkų nusikaltimą, kaip šiuo atveju ir buvo nustatyta (BK 180 str. 2 d., BK 11 str. 5 d. – sunkus nusikaltimas), jis po bausmės atlikimo laikomas teistu penkerius metus (BK 97 str. 3 d. 3 p. b). p. p.). Kaip matyti iš bylos duomenų, tą nurodo ir pats apeliantas. Jis bausmę atliko 2014 m. lapkričio 20 d., o šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą padarė 2017 m. birželio 20 d., t. y. dar neišnykus jo teistumui.

6.2. Lietuvos Respublikoje G. J. teistas 4 kartus, pirmą kartą nuteistas dar būdamas nepilnametis, teismas jam taikė bausmės vykdymo atidėjimą, kurį vėliau panaikino. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę, jis iš vėl darė naujas tyčines nusikalstamas veikas, kaip minėta, nusikalto ir užsienio valstybėje. Taigi, apylinkės teismo šios aplinkybės buvo įvertinos teisingai ir aukštesnysis teismas sutinka su išvada, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys. Šių aplinkybių įvertinimas apylinkės teismui leido pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai G. J. gali būti pasiekti paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę. Kolegija be kita pažymi, jog abejonių dėl apelianto nusikalstamo gyvenimo būdo nekelia ir tai, kad apeliantas yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, tačiau nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Apeliantas teigia, kad dirba pagal verslo liudijimą, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui su skundu jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė, todėl nesant jokių apelianto teiginį dėl darbo patvirtinančių duomenų, teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančia informacija. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas įvertino ir padaryto nusikaltimo sunkumą, tačiau pažymėtina, kad nors G. J. įvykdyta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, tačiau sankcijoje be kitų bausmių rūšių, yra numatyta ir laisvės atėmimo bausmė, todėl teismas, parinkdamas šią bausmės rūšį, įstatymo nepažeidė.

6.3. Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgė į apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino jo asmenybę. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neteisingai nurodė duomenis dėl jo registracijos Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre. Iš tiesų, pagal byloje pateiktą informaciją matyti, kad Priklausomybės ligų centre G. J. neregistruotas (b. l. 61), tačiau nuosprendyje teismas, remdamasis šiais duomenimis, nurodė, kad jis Priklausomybės ligų centre užregistruotas. Kolegija laiko, kad teismas neteisingus duomenis įrašė per apsirikimą ir šie klaidingi duomenys nebuvo įvertinti sprendžiant dėl bausmės rūšies ar jos dydžio parinkimo. Šis rašymo apsirikimas taisytinas, nurodant, kad G. J. Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 61). Apylinkės teismas aptarė ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybes nuteistajam ir įvertinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendė, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, G. J. skirtina tik reali laisvės atėmimo bausmė, todėl BK 75 str. nuostatos negali būti taikomos. Su tokia išvada sutinka ir aukštesnysis teismas.

6.4. Aplinkybės, kad nukentėjusiosios ir valstybinis kaltintojas siūlė apeliantui skirti švelnesnę bausmę, taip pat neduoda pagrindo teismo nuosprendį laikyti neteisėtu. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

7. Aptartos aplinkybės rodo, kad švelnesnės bausmės paskyrimas nebūtų pakankamai efektyvi priemonė sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir jis nebūtų pakankamai nubaustas. Nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti jį G. J. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti nuosprendyje rašymo apsirikimą, nurodant, kad G. J. Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas