Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-06-10 · Civilinė byla Nr. e2YT-1865-666/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-10
Bylos Nr.
e2YT-1865-666/2020
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00424-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erikas Jurgutis
Pareiškėjas
D. K.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Linas Kontrimas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1865-666/2020Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00424-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 2.5.5.; 3.2.3.8. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 10 d.Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K., atstovaujamos advokato padėjėjo Lino Kontrimo, pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja D. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama D. A. M., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio (pareiškėjos tėvo) G. M. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiniu valdymu. Nurodė, kad pareiškėjos tėvai D. A. M. ir G. M. susituokė 1958-10-25. D. A. M. ir G. M. turėjo sūnų G. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje jie įgijo 1/12 dalį pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Mirus pareiškėjos tėvui G. M. pareiškėjos mama dėl nežinojimo į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. To nepadarė ir mirusiojo vaikai. Nors pareiškėjos mama nežinojo paveldėjimo procedūrų, tačiau atsiradusį palikimą ji priėmė faktiniu valdymu, t. y. rūpinosi turtu kaip savu ir laikė save to turto savininke. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos mamai D. A. M., po jos mirties pareiškėja kreipėsi į notarą dėl motinos D. A. M. palikimo priėmimo. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo kaip įpėdinės teises į paveldimą turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepimu dėl pareiškimo palieka spręsti teismo nuožiūra, prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio atsiliepimu prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo nepareiškė, prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai.

D. A. M. ir G. M. susituokė 1958-10-25. Santuokoje jiems gimė 2 vaikai: G. M. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir D. M. Sutuoktiniai santuokos metu įgijo 1/12 dalį pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). G. M. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje. Po G. M. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. D. A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono trečiojo notaro biuro 2020 m. balandžio 20 d. pareiškime apie palikimo priėmimą Nr. 1793 nurodyta, kad D. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė deklaruojamoji vieta (duomenys neskelbtini), kurios palikimą priėmė pareiškėja D. K.. Kretingos rajono trečiojo notaro biuro 2020 m. balandžio 21 d. pažymoje Nr. S-45 nurodyta, kad palikėjo G. M. palikimas nėra priimtas, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo G. M. palikimo priėmimo faktų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) priėmimo faktą. Šiuo atveju teismas turi vadovautis 1964 m. CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. A. M. ir G. M. nekilnojamąjį turtą, adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), įgijo būdami santuokoje. Nuosavybės teisės VĮ Registrų centre minėtas nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise įregistruotas D. A. M. vardu. Sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LTRS Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). D. A. M. po sutuoktinio G. M. mirties toliau liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute, naudojosi likusiu turtu. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti Kretingos sodininkų bendrijos „Draugystė“ pažyma bei Kretingos rajono trečiojo notaro biuro 2020 m. balandžio 21 d. pažyma Nr. S-45. D. A. M. veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save to turto savininke.

Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. A. M. po savo sutuoktinio G. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė po sutuoktinio G. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas Erikas Jurgutis