Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V.P. K. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarimo A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-02-10 nutarimu A. R. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str., ir nubaustas 1300 Eur bauda su automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. P. K., konfiskavimu. A. R. nubaustas už tai, kad 2016-01-23, apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini) kai 2014-05-08 jau buvo paskirta ir tebegalioja administracinė nuobauda pagal ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d., neturėdamas specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones, vairavo V. P. K. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iki vidutinio, 1,83 promilių, girtumo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde V. P. K. nesutinka su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu dėl jam priklausančios transporto priemonės – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Savo nesutikimą apeliantas grindžia tuo, kad, jo manymu, šiuo atveju buvo padarytas nusikaltimas ir A. R. turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, o automobilis grąžintas jam.

Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad A. R. nubaustas už tai, kad esant tebegaliojančiai administracinei nuobaudai už ATPK 124¹ str. 7 d., 126 str. 4 d. numatytus pažeidimus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo V. P. K. priklausantį automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,83 promilės girtumas). Tokie A. R. veiksmai kvalifikuoti kaip atitinkantys ATPK 130² str. numatyto pažeidimo sudėtį. Aukštesnysis teismas, dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, skundžiamo nutarimo motyvus ir argumentus sprendžia, kad A. R. veiksmai kvalifikuoti teisingai. Nors V. P. K. tvirtina, kad A. R. veiksmai – išvažiavo automobiliu be automobilio savininko leidimo – vertintini kaip nusikaltimas, su tokiais skundo samprotavimais nesutiktina. A. R. veiksmai, kaip nusikalstami, galėtų būti vertinami tik tokiu atveju, jei jo veiksmuose būtų nustatyta bent vieno iš BK specialiojoje dalyje nurodytų nusikaltimų sudėtis: objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Nagrinėjamu atveju duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti dėl nusikaltimo sudėties požymių buvimo A. R. veiksmuose, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje nėra. Tokių duomenų skunde nenurodė ir V. P. K.. Aplinkybė, kad A. R. V. P. K. automobiliu išvažiavo be leidimo, pati savaime nėra pagrindas jo veiksmus vertinti, kaip nusikalstamus ir užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad automobilio savininkas V. P. K. nei savo paaiškinimuose pažeidimo tyrimo metu, nei apklausiamas nagrinėjant bylą apylinkės teisme, jokių pretenzijų dėl automobilio vagystės neturėjo, neprašė A. R. patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat nepranešė teisėsaugos institucijoms apie tai, kad iš jo buvo pagrobtas jam priklausantis turtas – automobilis. Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad A. R. veiksmai atitinka ne administracinio teisės pažeidimo, dėl kurio buvo perduota nagrinėti administracinio teisės pažeidimo byla, o nusikaltimo sudėtį. Skundą nagrinėjančiam teismui taip pat nekyla abejonių dėl A. R. veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 130² str.

Skunde taip pat reiškiamas prašymas grąžinti apylinkės teismo konfiskuotą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tenkinti šį prašymą nėra teisinio pagrindo.

ATPK 130² str. sankcijoje nurodyta, kad už šio pažeidimo padarymą teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Apylinkės teismas A. R. už šio pažeidimo padarymą skyrė 1300 Eur baudą ir konfiskavo pažeidimo padarymo įrankį – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. P. K..

Aukštesnysis teismas, dar kartą įvertinęs byloje esančius duomenis, skunde nurodytus motyvus ir argumentus, skundžiamo nutarimo motyvus, sprendžia, kad apylinkės teismas šioje konkrečioje byloje analizuojamų faktinių aplinkybių kontekste pagrįstai konfiskavo pažeidimo padarymo įrankį, priklausantį kitam, ne pažeidimą padariusiam, asmeniui. ATPK 26 str. 1 d. nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu ATPK straipsniuose, tarp kurių nurodytas ir ATPK 130² str., numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, taikant pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, kad savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-36-2014, 2AT-60/2014, 2AT-13-2015 ir kt.). Transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti netaikomas, o ATPK 30¹ str. (mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas) 1 d. nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2012, 2AT-21-2012, 2AT-31-2013 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje nebuvo nustatyta, jog automobilio savininkas V. P. K. būtų ėmęsis atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto jo pasinaudojimo, o automobilis būtų buvęs paimtas akivaizdžiai prieš savininko valią, kas leistų skiriant nuobaudą A. R. svarstyti ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo galimumą ir spręsti apie susiklosčiusios situacijos išskirtinumą. Priešingai, administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad V. P. K., kaip automobilio savininkas, nebuvo atidus ir rūpestingas, neužtikrino, kad jam priklausantis automobilis nebūtų panaudotas pažeidimui daryti. Apklausiamas teismo posėdyje A. R. paaiškino, kad gyvena kartu su automobilio savininku, kartu vartojo alkoholį. Automobilio rakteliai buvo padėti ant stalo. Raktelius pasiėmė ir pasakė, kad važiuos iki parduotuvės. V. P. K., duodamas paaiškinimus teisme, A. R. nurodytas aplinkybes patvirtino ir paaiškino, kad buvo kalba apie tai, kad A. R. važiuos į parduotuvę. Jis sakė A. R. nevažiuoti. Buvo išgėręs. Paslėpti raktelius nesusiprato. Ar gali paimti automobilį, A. R. neklausė. Teismo posėdyje duoti A. R. ir V. P. K. parodymai neprieštarauja aplinkybėms, nurodytoms jų paaiškinimuose, rašytuose iš karto po pažeidimo, kuriuose, be kita ko, V. P. K. nurodė žinojęs, kad A. R. yra praradęs vairuotojo pažymėjimą dėl girtumo. Įvertinus paminėta, akivaizdu, kad V. P. K., nors ir žinodamas, kad A. R. neturi teisės vairuoti transporto priemones, taip pat žinodamas, kad A. R., būdamas neblaivus, ketina važiuoti į parduotuvę, nesiėmė jokių veiksmų, kad A. R. sukliudytų pasinaudoti savo transporto priemone. Nagrinėjamoje situacijoje nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, kad automobilis pažeidimui daryti buvo panaudotas prieš savininko valią, kas leistų pagrįstai svarstyti ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo galimybę ir nekonfiskuoti pažeidimo padarymo įrankio. V. P. K. skunde nurodyta aplinkybė, kad jam nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, nepateisina jo, kaip transporto priemonės savininko, nerūpestingumo, neatsakingo elgesio, dėl kurio transporto priemonė buvo panaudota itin pavojingam pažeidimui daryti ir nesudaro pagrindo netaikyti transporto priemonės konfiskavimo. Pažymėtina, kad transporto priemonės savininkas, manydamas, kad, konfiskuojant jam priklausančią transporto priemonę buvo pažeistos jo teisės, gali jas ginti civilinio proceso tvarka ir kreiptis į teismą prašydamas išieškoti iš kalto asmens jam padarytą žalą.

Atsižvelgiant į paminėtas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. R. kaltės padarius ATPK 130² str. numatytą pažeidimą, klausimą, individualizuodamas A. R. skirtiną nuobaudą, teisės normas aiškino ir taikė tinkamai. Nutarimas išsamiai argumentuotas, pagrįstas, atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Keisti apylinkės teismo nutarimą ar jį naikinti apygardos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 302¹³ str.,

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. P. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.