- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-06
- Bylos Nr.
- 1-400-522/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Kaltinamasis
- D. M.
- Nukentėjusysis
- A. A.
- Kategorijos
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokurorui Dariui Šneideriui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas:
1. Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnį, paskirta galutinė bausmė viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 13 val. per mėnesį visuomenės labui,
2. Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 8 MGL (301,28 eurų) dydžio bauda, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
D. M. 2018 m. gruodžio 29 d., apie 22.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,13 promilių girtumas) viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą pasireiškusį tuo, kad Širvintose, Plento g. 60A, automobilių stovėjimo aikštelėje A. A., sėdint savo automobilyje AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėjo prie jo ir pro atidarytą automobilio langą tyčia rankos kumščiu sudavė vairuotojo vietoje sėdėjusiam A. A. į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.
Kaltinamasis D. M. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gruodžio 29 d., apie 22.20 val., buvo išgėręs. A. A. mašina stovėjo prie senos parduotuvės „Maxima“ aikštelės. Jis priėjo prie automobilio ir per pravirą automobilio langą be jokios priežasties vieną kartą trenkė A. A. į veido sritį. Dėl padarytos nusikalstomos veikos gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, ketina keisti savo elgesį. Po padarytos nusikalstamos veikos alkoholio nebevartoja, išklausė 4 val. privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Žalos atlyginimui jau pervedė 150 Eur.
Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Nukentėjusysis A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 29 d., apie 22.20 val., jam būnant Širvintose, Plento g. 60A, automobilių stovėjimo aikštelėje ir sėdint savo automobilyje AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išgirdo pro atidarytą automobilio vairuotojo langą smūgį į jo automobilį (pagal garsą iš stiklinio butelio). Kas trenkė, jis nematė. Jis automobilyje sėdėjo vienas, vairuotojo vietoje. Tuomet jis pamatė, kaip pro jo automobilio priekį praėjo D. M., kuris priėjo prie jo automobilio vairuotojo atidaryto lango ir kumščiu trenkė vieną kartą jam į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Jis išlipo iš savo automobilio ir nustūmęs D. M. šonan, pradėjo skambinti dirbantiems savo kolegoms (vyriausiajam patruliui L. J.) į nuosavą mobilųjį telefoną, kad greičiau atvyktų pagalba. Tuomet prie jo priėjo akivaizdžiai neblaivūs D. M. draugai J. L. ir T. V., kurie pradėjo jį žodžiais užgaulioti. Tuomet privažiavo policijos ekipažas, kuris sulaikė D. M. ir išvežė į policijos komisariatą. Vėliau jis sėdo į savo automobilį ir išvažiavo į policijos komisariatą rašyti pareiškimą (b.l. 24-30).
Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 29 d., apie 21 val., jis atvažiavo savo vairuojamu automobiliu VOLVO S60 prie buvusios parduotuvės „Maxima“. Su juo automobilyje buvo A. P. G. Tuo pačiu metu prie minėto pastato savo automobiliu „BMW 330D“ atvažiavo ir jų draugas M. M.. Automobilius jie pasistatė buvusios „Maximos“ automobilių stovėjimo aikštelėje priešais „Maximos“ pastatą. A. J. automobilis stovėjo galu į pastatą, o M. M. - priekiu į pastatą. Sėdėdami automobiliuose, kurie stovėjo vienas šalia kito, kalbėjosi, klausėsi muzikos. Apie 22 val. 20 min. jis pastebėjo pilkos spalvos automobilį AUDI A4 AVANT, kuris atbuline eiga išvažinėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės, išsitiesino išvažiavimui iš aikštelės galu į I. Šeiniaus gatvę. Tuo metu jis išgirdo dūžtančio stiklo garsą, pamatė, kad net iki jų automobilio atlėkė stiklo duženos, panašu, kad dužo butelis. Iš karto po stiklo dūžio garso jie pamatė, kaip link minėto AUDI A4 AVANT automobilio nuo I. Šeiniaus gatvės pusės pribėgo D. M. ir keikdamasis bei kažką šūkaudamas, staiga trenkė ranka pro atvirą vairuotojo pusės langą automobilyje sėdinčiam A. A.. A. A. atsidarė automobilio dureles ir išlipo iš automobilio. Kai A. A. išlipo iš automobilio, D. M. jį pastūmė. A. A. atstūmė D. M. ir iš karto ėmė skambinti. D. M. atsitraukė, paskui vėl bandė kažką šnekėti su A. A.. Greit atvažiavo policijos pareigūnų ekipažas, jie išsivežė D. M.. (b.l. 48-51).
Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 29 d., apie 21 val., jis susitiko su savo draugais Širvintų m. prie buvusios „Maximos“ parduotuvės, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis atvažiavo savo vairuojamu automobiliu „BMW 330D“ ir pasistatė jį priešais buvusios „Maximos“ pastatą priekiu į pastatą. Jo draugas A. J. atvažiavo savo automobiliu VOLVO S60 su juo kartu buvo ir jų draugas A. P. G.. Jie sustojo automobilio galu į pastatą. Jų automobiliai stovėjo vienas šalia kito, jie sėdėdami automobiliuose kalbėjosi pro atidarytus langus, klausėsi muzikos. Apie 22 val. 20 min. jis pastebėjo pilkos spalvos automobilį AUDI A4 AVANT, kuris atbuline eiga išvažinėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės, išsitiesino išvažiavimui iš aikštelės galu į I. Šeiniaus gatvę. Automobilyje už vairo sėdėjo A. A.. Minimu laiku jis išgirdo garsą, panašų į stiklo dužimą į automobilį, pamatė pažyrant kažkokias šukes. Tuo metu nuo „Camelijos“ vaistinės pusės D. M. greitu žingsniu priėjo prie A. A. automobilio, kažką pasakė. A. A. atidarė savo vairuotojo pusės langą ir tuo metu D. M. sudavė ranka pro pradarytą vairuotojo langą automobilyje sėdinčiam A. A.. Kur pataikė, jis nematė. A. A. išlipo iš automobilio, D. M. bandė dar kartą suduoti A. A., A. A. jį atstūmė. D. M. atsitraukė, o tuo metu A. A. ėmė kažkam skambinti. D. M. tuo metu ėjo aplink automobilį, apėjo aplink jį ir atsirėmė į pradarytas automobilio dureles. D. M. pradėjo kažką kalbėti su A. A., kalbėjo jau be agresijos, nors prieš tai jis šūkavo ir keikėsi. Jis apsidairė aplink, pastebėjo, kad buvo stiklo duženos, jos atlėkė net iki jų automobilių. Po to, kai A. A. kažkam paskambino, po kokių 5 minučių į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnų ekipažas, jie išsivežė D. M.. (b.l. 54-57).
Liudytojas L. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 29 d., apie 22 val., jam į mobilų telefoną paskambino A. A., tuo metu buvo L. J. budėjimas, jis dirbo pagal grafiką kartu su Vilniaus AVPK Širvintų PK pareigūne G. J.. Paskambinęs A. A. pasakė, kad jis atvažiuotų prie buvusios Maximos Plento g. 60, Širvintose, į aikštelę ir pasakė, kad prie jo prikibo D. M.. Jie buvo šalimais ir privažiavo prie A. A., aikštelėje prie A. A. automobilio Audi A4 AVANT stovėjo pats A. A. ir D. M., jie tarpusavyje kalbėjosi. Taip pat dešimt metrų atstumu matėsi, kad stovėjo du automobiliai. Jam privažiavus, A. A. paaiškino, kad jisai ruošėsi išvažiuoti iš aikštelės, kai pribėgo D. M. ir per pravirą langą jam kumščiu trenkė į veido sritį. Ant A. A. veido, kairiojo skruosto matėsi paraudimas. Tada A. A. pasakė, kad rašys pareiškimą, jie sulaikė D. M. ir išvežė į Širvintų rajono PK. Važiuojant D. M. sakė, kad jis A. A. netrenkė. Po to į Širvintų rajono PK A. A. atvažiavo ir parašė pareiškimą, o D. M. išvežė į areštinę (b.l. 60-62).
2018 m. gruodžio 29 d., 22.25 val., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ D. M. buvo nustatytas 2,13 promilių girtumas (b.l. 21).
2018 m. gruodžio 29 d., 22.36 val., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ A. A. buvo nustatyta 0 promilių (b.l. 20).
VšĮ „Širvintų ligoninės“ pateiktoje asmens sveikatos istorijoje užfiksuota, kad 2018 m. gruodžio 30 d., 0.10 val., A. A. nustatytas kairiojo skruosto – išorinio dalies kampo patinimas ir paraudimas, skausminga palpacija (b.l. 45).
Kaltinamojo D. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, nes jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. D. M. kaltė visiškai įrodyta jo prisipažinimu, nukentėjusiojo A. A. ir liudytojų A. J., M. M., L. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, alkotesterių parodymų duomenimis, sveikatos istorijoje užfiksuotais nukentėjusiojo sužalojimais.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis D. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, yra baigtas. Byloje yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bei dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę. D. M. anksčiau teistas 2 kartus, administracine tvarka baustas 7 kartus, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 101-105), dirba. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nukentėjusiojo A. A. atsiprašė, pastarasis jam atleido. Taip pat pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis atlygino dalį neturtinės žalos, sprendžia alkoholio vartojimo problemą, išklausė 4 val. privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą.
BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Teisiamojo posėdžio metu kaltimasis prašė skirti jam baudą, kadangi darbo reikalais jam dažnai tenka išvykti į Vokietiją, o laisvės apribojimo bausmė apsunkintų darbinę veiklą. Parinkdamas bausmės rūšį kaltinamajam teismas be to, kas jau išvardinta, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis yra du kartus teistas už viešosios tvarkos pažeidimus. Kiekvieną kartą jam buvo skiriamos atitinkamai griežtesnės bausmės, t. y. 2016 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirti viešieji darbai, o 2016 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu 8 MGL (301,28 eurų) dydžio bauda. Nagrinėjamos bylos atveju kaltinamasis vėl padarė analogišką nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamasis po priimtų teismo baudžiamųjų įsakymų ir paskirtų bausmių teigiamų išvadų nepadarė. Todėl teismas sprendžia, kad švelnesnės bausmės rūšys, tai yra viešieji darbai ar bauda, nebus efektyvios ir nepaveiks D. M. taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę 12 mėnesių terminui, įpareigojant per bausmės laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, D. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skiriama galutinė bausmė laisvės apribojimas 8 mėnesių terminui, įpareigojant per bausmės laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo jo naudai iš kaltinamojo priteisti 1500 Eur neturtinę žalą. Jis nurodė, kad patyrė fizinį skausmą, neigiamas emocijas. Po suduoto smūgio buvo patinęs jo veidas. Patinimas laikėsi apie 1,5 savaitės. Jam kaip pareigūnui reikėjo eiti į darbą, vykdant pareigas teko veidą slėpti, dėl to jis patyrė diskomfortą išeiti į viešumą.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios instancijos teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia rankos kumščiu sudavė vairuotojo vietoje sėdėjusiam A. A. į veidą taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Dėl patirto smūgio nukentėjusiajam nustatytas kairiojo skruosto – išorinio dalies kampo patinimas ir paraudimas, skausminga palpacija (b.l. 45).
Teismui nekyla abejonių, kad dėl sukelto fizinio skausmo nukentėjusysis patyrė neigiamas emocijas ir atitinkamus dvasinius išgyvenimus. Sužalojimai jam buvo padaryti viešoje vietoje, nakties metu, stebint kitiems žmonėms. Tačiau nėra objektyvių duomenų, kad tai turėjo neigiamos įtakos nukentėjusiojo asmeninio gyvenimo kokybei ir tarnybos pareigų vykdymui. Nukentėjusysis A. A. visiškai ir labai greitai pasveiko. Sveikatos sutrikimas pasireiškė tik patinimu ir trumpalaikiu, nežymiu skausmu. Kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė nukentėjusysis, jis gydėsi tik 1,5 savaitės, dėl patirto smūgio nedarbingumo neėmė, patyrė maždaug 10 Eur išlaidas gydomiesiems tepalams. Be to, nusikalstamos veikos metu buvo suduotas tik vienas smūgis, taigi smurtas tęsėsi itin trumpą laiką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į teismų praktiką analogiškose bylose bei protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašomos atlyginti jo patirtos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 300 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,
nusprendžia:
D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant per bausmės laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, bausmę mažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. M. paskirti laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-12-29 iki 2018-12-31.
Nukentėjusiojo A. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam A. A., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kaltinamojo D. M., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur neturtinės žalos, į neturtinės žalos dydį įskaitant atlygintą 150,00 Eur neturtinės žalos dalį.
D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.