- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-28
- Bylos Nr.
- 2-3906-797/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- N. Z.
- Atsakovas
- K. G.
- Advokatai
- Eglė Gecevičė
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Eglei Gecevičei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Z. ieškinį atsakovei K. G. dėl pripažinimo asmeninės nuosavybės teisės į santuokoje įgytą turtą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotas N. G. vardu, yra N. G., asmeninė nuosavybė. ieškinyje nurodoma, jog 1958 m. liepos 7 d. susituokė ieškovės senelis N. G., (a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo data 1934-03-10, mirties data 2014-03-03) ir atsakovė K. G., gimusi 1939 m. Santuoka įregistruota Rygos miesto civilinės metrikacijos biure. Po santuokos sudarymo senelis ir atsakovė kartu gyveno Latvijoje tik pusmetį. Po to, senelis išvažiavo į Lietuvą ir po to niekada su atsakove negyveno, netvarkė bendro ūkio, vaikų nesusilaukė. Vėliau senelis sukūrė su kita moterimi susilaukė sūnaus O. D., t. y. ieškovės tėvo. Santuokos nebuvo sudaręs, nes nebuvo išsiskyręs su atsakove. Po senelio mirties tarp jo dokumentų buvo rastas atsakovės 1963 metais rašytas laiškas seneliui. Iš laiško turinio matyti, kad jie ketino skirtis, bet dėl nežinomų priežasčių neišsiskyrė. Apie atsakovę nei ieškovei, nei jos tėvui nieko nėra žinoma. 2014-03-03 N. G. mirė. 1996-08-26 Šiaulių miesto 1- ajame notarų biure N. G. buvo sudaręs testamentą ir savo turtą - butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), paliko ieškovei N. Z.. 2014-03-24 Šiaulių miesto 4-ajam notarų biurui ieškovė padavė pareiškimą priimti palikimą, tačiau notarė sustabdė turto paveldėjimo bylą, motyvuodama tuo, kad senelio butas yra įgytas santuokoje ir nepadalintas, nors teisiškai ir įregistruotas N. G. vardu. Ieškovė nurodo, jog senelis N. G. 1992 m. liepos 30 d. pagal Lietuvos Respublikos privatizavimo įstatymą, asmeniškai buvo sudaręs nekilnojamojo turto sutartį, pagal kurią įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jis visą gyvenimą dirbo ir šį nekilnojamąjį turtą įsigijo už savo asmenines lėšas.
Ieškovės atstovė ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Teismo posėdžio metu patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, jog faktą, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), N. G. įgijo ir valdė asmeninės nuosavybės teise, įrodo buto įsigijimo sutartis, išlikusios nuomos, komunalinių paslaugų sutartys. Nurodė, jog atsakovė Lietuvoje niekada negyveno. Nurodo, jog kreipėsi į Latvijos Respublikos ambasadą, pateikta užklausa Gyventojų registro tarnybai prie LR VRM, tačiau nustatyti atsakovės asmens kodo ir deklaruotos gyvenamosios vietos adreso ar duomenų apie mirtį, nepavyko, jokių duomenų negauta. Priežastys dėl ko ieškovės senelis N. G. ir atsakovė neišsiskyrė, nėra žinomos.
Kadangi nežinoma atsakovės gyvenamoji ir darbo vieta, byloje ieškovės prašymu teismas 2014-05-29 nutartimi paskyrė atsakovės K. G. kuratoriumi advokatą R. D.. Atsakovės kuratorius į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, prašymų negauta. Pateiktas atsiliepimas, kuriame prašo patenkinti ieškovės N. Z. ieškinį atsakovei K. G. ir pripažinti, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotą N. G. vardu, N. G. įgijo ir valdė asmeninės nuosavybės teise. Nurodo, jog atsižvelgiant į ieškovės pateiktus įrodymus, galima daryti išvadą, kad butas gali būti pripažįstamas asmenine N. G. nuosavybe, kadangi jis butą iš asmeninių lėšų įgijo ir valdė asmeninės nuosavybės teise, be to, atsakovė prie buto įsigijimo neprisidėjo ir jame niekada negyveno. Turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Be to, atsakovė su sutuoktiniu nepalaikė jokių ryšių nuo 1959 metų, gyveno Latvijoje, santuoką norėjo nutraukti ir į butą jokių pretenzijų niekada nereiškė. Nurodo, kad ieškinio patenkinimas atsakovės interesų nepažeis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ieškovė kreipėsi į teismą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinio režimo. Nors butas jos senelio N. G., mirusio 2014-03-03 (6 b. l.), įgytas 1992-07-30, tačiau Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.).
Iš pateikto 1996-08-26 testamento, 2014-03-24 Šiaulių miesto 4 – ojo notarų biuro notarės Neringos Matulionienės liudijimo matyti, kad N. G. 1996-08-26 Šiaulių miesto 1- ajame notarų biure buvo sudaręs testamentą ir savo turtą - butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), paliko ieškovei N. Z. - vaikaitei (11, 12, 37, 45, 59 b. l.). Ieškovė nurodo, jog butą, esantį (duomenys neskelbtini), senelis įsigijo iš savo asmeninių lėšų ir su atsakove kartu negyvenant, visada manė, kad turtas yra jo asmeninė nuosavybė, todėl butą po savo mirties paliko ieškovei, tačiau 2014-03-24 Šiaulių miesto 4 – ajam notarų biurui padavus pareiškimą priimti palikimą, paaiškėjo, jog butas yra įgytas santuokoje ir nepadalintas.
Civilinio kodekso 3.88 str. 2 d. numato, jog laikoma, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno asmeninė nuosavybė. Įstatymas numato atvejus, kada turtas gali būti pripažintas asmenine nuosavybe, t. y. sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (Civilinio kodekso 3.89 str. 1 d. 7 p.).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki Civilinio kodekso įsigaliojimo įgytas turtas atitinka Civilinio kodekso 3.89 str. nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teisinę praktiką, todėl vertinant, ar ginčo turtas atitinka 3.89 str. 1 d. 7 p. nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Santuokos ir šeimos kodekso 22 str. 1 d., palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė, nes sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama. Iš ieškinio matyti, jog ieškovės senelis visada manė, kad butas yra jo asmeninė nuosavybė, nes įgijo jį už asmenines lėšas, atsakovė prie įsigijimo neprisidėjo, N. G. registruotas turto savininku.
Civilinio kodekso 3.89 str. 2 d. numato, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai įrodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 1992-07-30 ieškovės senelio N. G. asmeninėn nuosavybėn, jis vienas dalyvavo sandorio sudaryme, jo vieno asmeninės lėšos buvo panaudotos butui pirkti, o byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovė prie to prisidėjo. Nors iš pateikto santuokos liudijimo matyti, jog ieškovės senelis N. G. 1958-07-21 buvo sudaręs santuoką su atsakove K. G. (9-10 b. l.), tačiau byloje esantis 1963 metų laiškas, atsakovės rašytas N. G. patvirtina, jog atsakovė ir ieškovės senelis siekė santuoką nutraukti (48 b. l.). Iš Gyventojų registro tarnybos 2014-03-31 pažymos apie asmens duomenis Nr. (29)3V-915, užklausų Latvijos Respublikos ambasadai matyti, jog atsakovė K. G. Lietuvoje negyveno, duomenų apie asmens kodą, deklaruotą gyvenamąją vietą ir mirtį gyventojų registre nėra, Latvijos Respublikos gyventojų registre apie atsakovę duomenų taip pat nerasta (38, 39, 40 b. l.). Faktą, jog butas buvo įgytas ieškovės senelio N. G. patvirtina 1992-07-30 sutartis, kurioje nurodoma, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), su priklausiniais įgytas už 11936 rublių (1936 rub. ir 10 000 valstybės vienkartinėmis išmokomis, 13 b. l.). Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 1973-02-19 gyvenamosios patalpos nuomojimo vietinės tarybos name sutartis, 1985-04-10 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartis, orderis Nr. 435 taip pat patvirtina, jog iki buto įsigijimo ieškovės senelis N. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini) nuomojosi iš valstybės, orderyje nurodyta kaip sugyventinė I. D. ir ieškovės tėvas O. D. buvo įregistruoti kaip gyvenantys tame gyvenamajame būste (21-23, 24, 27-28 b. l.). Iš pateiktų buto, esančio (duomenys neskelbtini) namų knygos, techninės apskaitos bylos, techninio paso, 1999-05-06 gamtinių dujų pardavimo ir pirkimo sutarties Nr. 00549202, 2005-10-06 šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 0239316 matyti, jog visos sutartys, kiti dokumentai buvo sudaryti N. G. vardu (16-20, 25, 26, 31-32, 33-36 b. l.). Liudytoja J. K. patvirtino, jog ji nuo 2007 metų yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrijos pirmininkė, tačiau atsakovės nėra mačiusi, ieškovės senelis N. G. visus mokesčius mokėdavo pats, atsakovė nurodytame bute niekada negyveno. Paaiškino, jog N. G. buvo prašęs jos padėti susitvarkyti socialinę paramą dėl buto renovacijos ir tada papasakojo, jog turėjo sutuoktinę, su kuria niekada negyveno. Liudytoja bandė padėti N. G., rašė į ambasadą, policiją, nes N. G. siekė santuoką nutraukti, tačiau atsakovės rasti nepavyko. Tai, kad turtas buvo įgytas ieškovės senelio N. G. asmeninės nuosavybės teise, įrodo ir atsakovės veiksmai, nes atsakovė N. G. jokių pretenzijų niekada nereiškė, į teismą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo nesikreipė. Butas su priklausiniu yra registruotas viešame registre N. G. vardu (14-15 b. l.).
Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji. Šiuo atveju ginčo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinio režimo nėra. Iš rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovės nepavyksta rasti nuo 2012 m. gruodžio 28 d. (39 b. l.), o byloje paskirtas kuratorius advokatas R. D. ieškovės N. Z. ieškinį prašo tenkinti (78-79 b. l.).
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas buto su priklausiniu įsigijimo aplinkybes, faktinius bylos duomenis, šalių paaiškinimus ir teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei jo aiškinimo ir taikymo praktiką sprendžia, kad šis turtas pripažintinas asmenine N. G., mirusio 2014-03-03, nuosavybe (Civilinio kodekso 3.88 str. 2 d., 3.89 str. 1 d. 7 p., Civilinio proceso kodekso 178, 185 str.).
Ieškovė už ieškinį sumokėjo dalį žyminio mokesčio, t. y. 108,00 Lt, 2014-05-16 nutartimi nuo likusio žyminio mokesčio sumokėjimo ieškovė atleista. Kadangi ieškovė neprašo bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jos nepriteistinos (CPK 42 str.). Valstybei bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovės, nes ieškovė buvo atleista nuo jų sumokėjimo, tačiau atsižvelgtina į Civilinio kodekso 1.5 str. numatytus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, į tai, kad nežinoma atsakovės gyvenamoji vieta bei į Civilinio proceso kodekso 96 str. 5 d., jos iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 307 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) yra N. G. asmeninė nuosavybė.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.