- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-05-27
- Bylos Nr.
- 1-98-743/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-72-1-00121-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje
E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Kauno apygardos teismo 2004-12-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu 2 metams; 2) Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-01-26 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 100 valandų visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. Ž. 2014 m. balandžio 18 d. apie 15 val., (duomenys neskelbtini), name, kuriame gyvena, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo artimoje aplinkoje prieš šeimos narį – tėvą (duomenys neskelbtini), kuriam gulinčiam lovoje ranka sudavė smūgį į galvos sritį bei koja spyrė į kairį skruostą, tuo nukentėjusiajam P. Ž. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kairio skruosto sumušimo, poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje.
Kaltinamojo E. Ž. parodymais (b. l. 29-30, 34-35), kuriuose savo kaltę jis pripažino visiškai. Paaiškino, kad kartu su tėvu P. Ž. ir motina J. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini). 2014-04-18 apie 15 val. grįžo namo girtas. Tėvas gulėjo lovoje ir pradėjo jam priekaištauti, vadino veltėdžiu. Jis supykęs sudavė tėvui, gulinčiam lovoje, vieną smūgį ranka į galvą bei spyrė vieną kartą į veidą. Dėl to, kad sumušė tėvą, labai gailisi, tai padarė būdamas neblaivus, girtumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 2-3), iš kurio matyti, kad 2014-04-18 18.12 val. į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių pristatytas P. Ž., kuriam sumušta kairės pusės veido sritis. Jis teigė, kad jį sumušė sūnus. P. Ž. kairiame skruoste matėsi kraujosruva.
Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 5-11), iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, kuriame yra P. Ž. butas.
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14), iš kurios matyti, kad P. Ž. nustatyta kairio skruosto sumušimas, poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasekmėje; tiek suduodant smūgius kumščiais, tiek ir spardant kojomis. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.
N. P. Ž. parodymais (b. l. 16-18), iš kurių matyti, kad 2014-04-18 būdamas girtas namuose miegojo. Apie 15 val. sūnus E. Ž. sudavė jam miegančiam smūgį į galvą, jis iš skausmo prabudo, tada sūnus dar kartą spyrė jam į veidą ir pabėgo iš namų. Po to jam pasidarė nesveika, todėl išsikvietė greitąją, kuri jį pristatė į Lazdijų ligoninę. Dėl padaryto sužalojimo jis sūnui E. Ž. atleidžia, civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytojos J. Ž. parodymais (b. l. 20-21), iš kurių matyti, kad ji kartu su vyru P. Ž. ir sūnum E. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini). Ir vyras, ir sūnus dažnai girtauja, būdami neblaivūs konfliktuoja. 2014-04-18 po pietų ji buvo išėjusi šerti gyvulių. Grįžusi į namus, rado sumuštą vyrą, jam buvo paraudęs kairys skruostas. Vyras sakė, kad jam gulinčiam lovoje sūnus spyrė į galvą ar tai veidą.
Asmens blaivumo testu (b. l. 22), iš kurio matyti, kad 2014 m. balandžio 18 d. 21.26 val. E. Ž. buvo nustatytas 2,76 promilių girtumas.
Asmens duomenų pažyma (b. l. 45), iš kurios matyti, kad P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) yra E. Ž., gim. 1981-05-17, tėvas.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad E. Ž. kaltė padarius savo tėvui P. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlus jai fizinį skausmą yra įrodyta. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam 60 parų arešto bausmę. Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 40 parų arešto. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 72).
Parenkant bausmę, būtina atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 41 straipsnyje nustatytą bausmės paskirtį. E. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau susijusį su smurtu ir tyčinį. Kaltinamasis praeityje du kartus teistas už tyčinius smurtinius nusikaltimus prieš šeimos narius, teistumai neišnykę ir nepanaikinti (b. l. 47-50), todėl jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis baustas administracine tvarka (b. l. 55-64), psichiatrinio–priklausomybių kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 65), bedarbis (b. l. 67), gyvenamosios vietos seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad pavyzdingu elgesiu nepasižymi, dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, išgėręs tampa agresyvus, neprognozuojamas (b. l. 68).
Išvardintos aplinkybės patvirtina kaltinamojo polinkį sistemingai pažeidinėti teisės normas. Už paskutinę nusikalstamą veiką kaltinamajam paskirta viešųjų darbų bausmė poveikio jo elgesiui nepadarė, todėl pripažintina, kad paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ji būtų nepakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41, 61 straipsniai), todėl jam skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areštas. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą. Įvertinus šias aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina didesnio nei vidurkio dydžio arešto bausmė (BK 61 straipsnio 2 dalis).
Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-04-18 iki 2014-04-20 (dvi paros) (b. l. 23-24).
Siekiant užtikrinti nekliudomą nuosprendžio įvykdymą kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (b. l. 38-39) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 41) – panaikintinos pradėjus vykdyti įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja
nusprendžia:
E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 60 (šešiasdešimties) parų areštu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti E. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-04-18 iki 2014-04-20 (dvi paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir nustatyti galutinę bausmę – 38 (trisdešimt aštuonias) paras arešto.
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą.
Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.