- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- 1S-377-898/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-00269-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Nuteistasis
- A. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. B. (A. B.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties, kuria A. B. prašymas dėl teistumo panaikinimo buvo netenkintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 21 d., Vilniaus apygardos teismui atmetus apeliacinį skundą) A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis atidėtas 3 (trejiems) metams. A. B. įpareigotas pradėti dirbti ar mokytis, tęsto darbą ar mokslą.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 5 d. nutartimi netenkino A. B. prašymo panaikinti teistumą. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 363 straipsnio taikymas ir teistumo panaikinimo ar termino sutrumpinimo klausimo sprendimas galimas tik asmeniui jau atlikus bausmę, teistumo panaikinimas negalimas asmeniui taikant bausmės vykdymo atidėjimą. Panaikinus A. B. teistumą, būtų panaikintas ir nuosprendžiu paskirtos bausmės įgyvendinimas. Teismas taip pat nurodė, jog Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas) numato galimybę nutraukti probacijos vykdymą prieš terminą, taigi A. B. prašymas galėtų būti sprendžiamas prašant nutraukti probuojamojo priežiūros vykdymą prieš terminą.
II. Skundo argumentai ir prašymai
3. Skundu A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti prašymą dėl teistumo panaikinimo. Nurodo, kad teismas prašymą dėl teistumo panaikinimo išnagrinėjo pažeisdamas BPK 363 straipsnio 2 dalies reikalavimus – nors šioje nuostatoje numatyta, kad prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje, dalyvaujant prašymą pateikusiam asmeniui, A. B. prašymas buvo išnagrinėtas žodinio proceso tvarka, jam nedalyvaujant. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 puntą turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, šios straipsnio 7 dalyje numatyta galimybė sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. BK 97 straipsnis nenumato jokių išlygų, taikant šio straipsnio nuostatas asmenims, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas. Todėl teismas neturėjo teisės savo nuožiūra interpretuoti šio straipsnio nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išaiškinimai
Skundas tenkinamas.
4. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, A. B. prašymas dėl teistumo panaikinimo buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.
5. Visų pirma, kaip teisingai pažymėta skunde apygardos teismui, BPK 363 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pašymą dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo teismas nagrinėja teismo posėdyje, išreikalavęs nuosprendžio nuorašą arba teismo bylą, taip pat kitus reikiamus dokumentus, apibūdinančius atlikusį bausmę asmenį, jo darbinę veiklą ir elgesį; teismo posėdyje turi dalyvauti pateikęs prašymą atlikęs bausmę asmuo. Motyvai, kodėl šių nuostatų nagrinėjamu atveju neturėjo būti laikomasi, teismo nutartyje nepateikti. Taigi teismas, išnagrinėjęs prašymą rašytinio proceso tvarka, pažeidė tokios kategorijos bylų nagrinėjimo procesinę tvarką, t.y. neskyrė teismo posėdžio, neišklausė prašymą pateikusio asmens (BPK 363 str. 3 d.), neišreikalavo teismo bylos.
6. Antra, net ir nutaręs nerengti posėdžio dėl nuteistojo prašymo, apie prašymo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka teismas privalėjo informuoti suinteresuotus asmenis. BPK 362 straipsnis reglamentuoja su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarką. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai teismo posėdis nerengiamas, teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo teikimo ar prašymo gavimo teisme dienos suinteresuotiems asmenims praneša apie gauto teikimo, prašymo ar teismo iniciatyva nagrinėjamo klausimo nagrinėjimo laiką ir apie teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Šiuo atveju apie numatomą rašytinį klausimo nagrinėjimą nebuvo informuotas nei A. B., nei jo priežiūrą vykdanti probacijos tarnyba, nei prokuroras.
7. Teismas nesivadovavo nei atitinkamomis BPK 362 straipsnio nuostatomis, nei BPK 363 straipsniu. Aukštesniojo teismo vertinimu, dėl nurodytų priežasčių procesas buvo netinkamai organizuotas, padaryti esminiai BPK pažeidimai – nesilaikyta BPK 7 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo bei BPK 10 straipsnyje įtvirtinto nuteistojo teisės į gynybą užtikrinimo principo. Todėl skundžiama nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – byla su prašymu grąžinama Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į priimamo sprendimo pobūdį, aukštesnės instancijos teismas nevertina skundo argumentų, susijusių su BK 97 straipsnio nuostatų taikymu, kadangi šis klausimas bus nagrinėjamas apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. B. (A. B.) skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartį, bylą su nuteistojo prašymu grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.