- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- 1-1211-817/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06681-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- M. J.
- Advokatai
- Teresa Rotdeker
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 12 kartų, paskutinį kartą 2018 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį (2 epizodai), skirta 30 parų arešto bausmė, paleistas (duomenys neskelbtini) atlikus bausmę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. J. atvirai pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent jis 2021 m. vasario 17 d. apie 10.10 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas UAB „R.“ priklausančiame kioske „N.“ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), matant pardavėjai N. E., paėmęs nuo prekystalio pasikėsino pagrobti 20 pakelių cigarečių „LD Blue 100“, vieno pakelio vertė 3.60 eurų, bendros 72.00 vertės, 10 pakelių cigarečių „LD Club Comp. Blue“, vieno pakelio vertė 3.45 eurų, bendros 34.50 eurų vertės, iš sandėliuko pasikėsino pagrobti 10 pakelių cigarečių „Chesterfield Silver“, vieno pakelio vertė 3.55 eurų, bendros 35.50 eurų vertės, 10 pakelių cigarečių „Chesterfield blue 100“, vieno pakelio vertė 3.60 eurų, bendros 36.00 eurų vertės, iš viso turto už 178.00 eurų, tačiau savo nusikalstamo veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi pardavėja prekes atėmė.
Kaltinamasis M. J. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir jam buvo reikalingi pinigai narkotikams, todėl jis iš anksto suplanavo, jog užeis į kioską, užsisakys du blokus cigarečių ir, kai jam juos paduos, jis neatsiskaitęs tiesiog pabėgs. Daugiau žmonių kioske nebuvo. Tačiau išėjo taip, kad du blokus cigarečių pardavėja nusinešė už prekystalio, paprašė atsiskaityti banko kortele, nes banko kortelę kaltinamasis laikę rankose. Kaltinamasis, suprato, kad jam neišeis du blokai, matė, kad pardavėja iš sandėliuko paėmė cigaretes, tada kaltinamasis pagalvojo, jog jis spės pagriebti tuos tris blokus cigarečių ir pabėgs. Kaltinamasis nurodė, kad jis iš sandėliuko paėmė tris blokus cigarečių, tačiau pardavėja išplėšė cigaretes, jos pabiro, tuomet jis bandė du blokus cigarečių paimti nuo prekystalio. Tačiau pardavėja puolė jį stabdyti, sulaikė, įvyko apsistumdymas, bet fizinio skausmo sukelta nebuvo, kaltinamasis nepabaigė savo nusikalstamos veikos, nes pardavėja išplėšė cigaretes jam iš rankų ir jis pabėgo. Kaltinamasis paaiškino, kad įvykio vietoje pametė savo daiktus, tarp jų ir pasą. Kaltinamasis nurodė, kad jis augo (duomenys neskelbtini), nusikaltimus darė nuo vaikystės, pirmą bausmę atlikinėjo, kai jam buvo 17 metų, tuo metu narkotikų nevartojo, tačiau Alytaus pataisos namuose pradėjo vartoti narkotikus. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos, vis vartodavo narkotikus ir vogdavo, todėl sugrįždavo po mėnesio ar kelių. Kaltinamasis pabrėžė, kad jis blogai vertina savo padarytą veiką, buvo gyvenime viskas susitvarkę, gyveno normalų gyvenimą, padėjo kitiems žmonėms, bet atkrito ir grįžo prie seno gyvenimo būdo. Kaltinamasis pažymėjo, kad jis norėtų kitaip gyventi, jis pats prašė, kad jį suimtų, nes vienas negali ištverti abstinencijos būsenos. Dabar lyg yra atsigavęs, jei butų tokia galimybė, eitų atgal į reabilitacijos centrą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu M. J. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad psichinėmis ligomis jis neserga, vartoja narkotines medžiagas-heroiną, yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Dėl įtarime nurodytų aplinkybių nori paaiškinti, kad tikslios datos jis neprisimena, tačiau tai buvo 2021 metų vasario mėnesį. Apie 10.00 val., jis užėjo į kioską "N.", adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Užėjus į kioską, kioske buvo pardavėja, daugiau žmonių nebuvo. Jis paprašė, kad pardavėja jam duotų du blokus (bloke po 10 pakelių), cigarečių "LD". Jis žinojo, kad, kai pardavėja jam paduos cigaretes, jis už jas nemokės, kadangi neturėjo pinigų, o cigaretes pavogs. Pardavėja prie prekystalio neturėjo "LD" cigarečių, todėl nuėjo į kioske esantį sandėliuką, iš kur atnešė du blokus cigarečių "LD". Pastebėjo, kad pardavėja neuždarė sandariai sandėliuko durų, jos liko praviros. Tada paprašė, kad pardavėja du blokus cigarečių sudėtų į maišelį. Kai pardavėja dėjo blokus į maišelį, jis sugalvojo iš sandėliuko pavogti dar cigarečių, kadangi suprato, kad ten jų bus daug. Jis labai greitai įbėgo į sandėliuką ir pačiupo tris blokus cigarečių, kokių neprisimena, galimai "Chesterfield". Jam iš paskos atbėgo pardavėja. Pardavėja jam bandė sutrukdyti pavogti cigaretes, todėl jie susistumdė, ji bandė iš jo atimti cigaretes, jis nenorėjo jų atiduoti. Taip besistumdami iš sandėliuko išėjo į kioską, jis nuo prekystalio dar pačiupo į maišelį sudėtus du blokus cigarečių "LD", pardavėja toliau iš jo bandė atimti cigaretes, jie vis stumdėsi. Besistumdant jam pradėjo byrėti cigarečių blokai, jis suprato, kad jam nepavyks pavogti, todėl jis pabėgo iš kiosko. Viso norėjo pavogti 5 blokus cigarečių, jam nepavyko. Išbėgęs iš kiosko pastebėjo, kad pametė savo kepurę, savo pasą, dar kažkokias smulkmenas. Suprato, kad minėtus daiktus jis pametė matomai kioske, kai stumdėsi su pardavėja. Gailisi, kad taip pasielgė, tačiau jam reikalingi pinigai narkotikams, maistui, pragyvenimui, o jis niekur nedirba. Kadangi jis toliau vykdys nusikaltimus, nes yra priklausoma nuo narkotikų, jam reikalingi pinigai narkotikams , o jis nedirba ir pinigų neturi, nori kad jį suimtų (b. l. 63-64).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. E. parodė, kad UAB "R." dirba apie 9 metus pardavėjos pareigose. Apie 3 metus dirba pardavėja įmonės kioske Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Pagal nustatytą grafiką 2021 m. vasario 17 d. turėjo dirbti nuo 06:00 val. iki 15:00 val. Apie 06:00 val. atėjo į nurodytą kioską ir pradėjo dirbti. Apie 10:00 val. į kioską užėjo vyriškis. Vyriškis buvo smulkaus kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, buvo su burną ir nosį dengiančia kauke bei su kepure ant galvos. Vyriškis norėjo nusipirkti du blokus (20 pakelių) cigarečių "LD". Kadangi prie kasos nurodytų cigarečių neturėjo, nuėjo į sandėliuką iš kurio pasiėmė du blokus (20 pakelių) nurodytų cigarečių. Asmuo visą laiką stovėjo kiosko salėje. Paėmusi du blokus, grįžo prie kasos. Išeidama iš sandėliuko jo neužrakino ir durų neuždarė, tik truputį pristūmė. Atėjusi prie kasos, nuskanavo du blokus nurodytų cigarečių. Nuskanavus cigaretes asmuo paprašė, kad jas įdėtų į maišelį, ką ji ir padarė. Jai dedant 20 pakelių nurodytų cigarečių į maišelį asmuo apsisuko ir įbėgo į sandėliuką. Vyriškiui įbėgus į sandėliuką, ji iškarto pribėgo prie jo. Asmuo spėjo iš sandėliuko pagriebti 30 pakelių cigarečių "Chesterfield" (3 blokus). Jai pribėgus prie asmens tarp jos ir vyriškio įvyko susistumdymas, bandė atimti jo pagriebtus 30 pakelių cigarečių. Susistumdymo su vyriškiu metu jis pribėgo prie kasos ir pagriebė maišelį, kuriame buvo įdėjus ankščiau nurodytus 20 pakelių cigarečių "LD". Bandė atimti iš vyriškio maišelį ir kitas cigaretes, todėl vyriškiui iš rankų nuolat krito cigaretės. Išbyrėjus visiems cigarečių pakeliams, asmuo išbėgo iš kiosko. Liudytoja apsidairė ir kiosko salėje pamatė, kad asmuo pametė savo daiktus, t. y. pasą, kepurę, dvi "Telia" korteles" bei čekį. Paėmė asmens išmestą pasą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas M. J., ir pažiūrėjo asmens nuotrauką. Apžiūrėjusi nuotrauką pamatė, kad tai tas pats asmuo, kuris pasikėsino pagrobti 50 pakelių cigarečių (20 pakelių cigarečių "LD" ir 30 pakelių cigarečių "Chesterfield"). Kiosko salėje vyriškio pamestus daiktus surinko ir įdėjo į pirkinių krepšį, kurį paliko nurodytame kioske adresu (duomenys neskelbtini). Apie įvykį iškarto pranešė įmonės vadybininkei ir iškvietė policiją, tačiau policija informavo, kad neatvažiuos, nes niekas nepavogta ir įmonei nepadaryta jokia turtinė žala. Patvirtina, kad visos nurodytos cigaretės grąžintos kioskui į apyvartą ir jokia turtinė žala padaryta nebuvo. Kiosko viduje yra įrengtos 3 vaizdo stebėjimo kameros ir 1 vaizdo stebėjimo kamera lauke, todėl įvykis turėjo būti užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 25-27).
Iš Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad parodymo atpažinti metu N. E. atpažino M. J. kaip asmenį, kuris pasikėsino pagrobti UAB "R." priklausančias prekes (b. l. 38-47).
Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad liudytoja N. E. pateikė M. J. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kepurę, dvi "Telia" korteles ir čekį (b. l. 28-29), kurie apžiūrėti, surašant daiktų apžiūros protokolą (b. l. 32-35).
Iš bandomų pavogti prekių sąrašo nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog buvo bandoma pavogti šias prekes: 20 pakelių cigarečių „LD Blue 100“, vieno pakelio vertė 3,60 eurų, bendra vertė 72,00 eurai, 10 pakelių cigarečių „LD Club Comp. Blue“, vieno pakelio vertė 3,45 eurų, bendra vertė 34,50 eurai, 10 pakelių cigarečių „Chesterfield Silver“, vieno pakelio vertė 3,55 eurų, bendra vertė 35,50 eurų, 10 pakelių cigarečių „Chesterfield blue 100“, vieno pakelio vertė 3,60 eurų, bendra vertė 36 eurai (b. l. 15).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Veika laikoma pasikėsinimu padaryti nusikaltimą (ar baudžiamąjį nusižengimą) tada, kai asmuo pradeda realizuoti objektyviuosius nusikaltimo (baudžiamojo nusižengimo) sudėties požymius.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. J. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamasis apklausiamas teisiamojo posėdyje, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad įėjęs į kioską, matant pardavėjai, paėmė cigarečių blokus ir neatsiskaitęs už juos norėjo pabėgti, bet to nepadarė, nes pardavėja aktyviai priešinosi, bandė prekes atimti, o vėliau jis, supratęs, kad cigarečių pavogti nepavyks, pabėgo iš įvykio vietos. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojos N. E. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 25-27), asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas (b. l. 38-47), Savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 32-35), kiti byloje surinkti duomenys.
Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad M. J. pasikėsino padaryti atvirą vagystę, t. y. atvirai pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių. M. J. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu.
Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas M. J. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į M. J. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes (padaryta viena apysunkė tyčinė nusikalstama veika nuosavybei, turtas nepagrobtas, žala nepadaryta), į M. J. kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia), į padarytos nusikalstamos veikos tikslą (padaryta iš savanaudiškų tikslų), į nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimas nebaigtas, nutrūkęs pasikėsinimo stadijoje), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltinamasis prisipažino dėl padarytų veikų ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini)), nevedęs, vaikų neturi, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Per pastaruosius 1 metus baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 97-104), teisiamas jau keturioliktą kartą, anksčiau daugiausiai teistas taip pat už nusikalstamas veikas nuosavybei (vagystes bei plėšimus), už nusikalstamas veikas jam jau buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, vieną kartą jos vykdymas buvo atidėtas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir M. J. pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę (b. l. 105-122).
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, aplinkybę, kad M. J. išvadų dėl savo netinkamo elgesio iš ankstesnių teistumų nepadarė, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Šios bausmės terminas, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes, paskirtinas mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, pagal M. J. ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Teismo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėja prašė bausmės vykdymą atidėti ir įpareigoti kaltinamąjį gydytis. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Tačiau, teismo vertinimu, kaltinamojo padarytos veikos pobūdis, ankstesni teistumai, jų skaičius, kaltinamojo daromi administraciniai nusižengimai rodo, kad šioje byloje nagrinėjamas kaltinamojo priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, kaltinamasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir elgesio reikalavimų, Sudėtinga finansinė padėtis, narkotinių medžiagų vartojimo įtaka nepateisina kaltinamojo veiksmų ir jo padaryto nusikaltimo. Taigi, nors teismas teigiamai vertina kaltinamojo ryžtą ir norą gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, tačiau iš byloje surinktų duomenų nėra pagrindo konstatuoti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas M. J. negali būti atidėtas.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu M. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje (du nusikaltimai), jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendis priimant šį nuosprendį nėra įsiteisėjęs, todėl M. J. paskirtos bausmės nebendrintinos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 14 d. 17.16 val. (b. l. 59), taip pat kaltinamajam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2021 m. kovo 14 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. (b. l. 79-81). Laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).
Kaltinamajam M. J. skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad jam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš kaltinamojo M. J. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma – 48,06 eurai.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra suimtas, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu pripažino, kad M. J. gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra būtinas (M. J. gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė T. Rotdeker). Taigi, bylos nagrinėjimo teisme metu, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. J. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti M. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 14 d. 17.16 val. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti ir M. J. nukreipti atlikti bausmę.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš M. J. netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.