Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-02 · Civilinė byla Nr. 2S-561-153/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-02
Bylos Nr.
2S-561-153/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-23655-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Galina Blaževič
Ieškovas
J. B., G. G.
Atsakovas
A. A. T.
Trečiasis asmuo
notarė R
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-561-153/2016;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23655-2015-9;Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.; 3.5.1.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. B. ir G. G. atstovės advokatės G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų G. G. ir J. B. ieškinį atsakovui A. A. T. dėl sandorio modifikavimo (trečiasis asmuo: notarė R. K.) ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti 2012-11-07 paskolos sutartį ir 2013-05-09 susitarimą negaliojančiais, pripažinti, kad pagal 2012-11-07 paskolos sutartį ir 2013-05-09 susitarimą, buvo suteikta 100 000 Lt, tai atitinka 28 962 Eur, skola su sąlyga grąžinti skolą 2017-11-07 bei 5 proc. metinių palūkanos nuo sutarties sudarymo dienos, pripažinti, kad iki šios dienos skolos sudaro 18 906,39 Eur, atsižvelgiant į grąžintiną 10 055,61 Eur sumą. Taip pat prašė skubiai sustabdyti vykdomąją bylą Nr. Nr. 0015/15/15799 dėl įkeisto turto realizavimo iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškinyje nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad išieškojimo suma beveik dvigubai didesnė, negu faktiškai paskolinta, iš skolos neišskaičiuota grąžintini 10 055,61 Eur, vykdomosios bylos vykdymas, o būtent įkeisto turto realizavimas, gali sukelti neatstatomų ir neigiamų pasekmių šeimai, vaikams, nes butas yra vienintelė gyvenamoji vieta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas, susipažinęs su ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įvertinęs pateiktus byloje įrodymus, nurodė, kad šioje proceso stadijoje negali daryti išvados, jog ieškovai tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą, o sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Ieškovai nenurodė, kodėl dėl sandorio modifikavimo į teismą nesikreipė tuo metu, kai pasirašė 2012-11-07 sutartį ir 2013-05-09 susitarimą, kurie, jų manymu, neatitinka šalių valios. Teismas ieškovams išaiškino, kad CPK 626, 627 straipsniai numato privalomuosius ir kitus vykdomosios bylos pagrindus antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą, sustabdyti vykdymo veiksmus ar juos atidėti. Teismas nurodė, kad ieškovai prašyme nenurodė nei vieno pagrindo, kuriuo remiantis reikėtų sustabdyti vykdymo veiksmus ar juos atidėti ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių vykdymo veiksmų sustabdymo ar atidėjimo būtinumą (CPK 178, 185 str.), taip pat pažymėjo, jog ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovai kreipėsi į antstolį, vykdantį vykdomąją bylą, dėl vykdomosios bylos Nr. 0015/15/15799 sustabdymo, taip pat duomenų, jog antstolis šio ieškovų prašymo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovų J. B. ir G. G. atstovė advokatė G. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį ir tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

CPK 626 straipsnyje ir 627 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas, kada antstolis gali sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. CPK ir kituose įstatymuose yra numatyta ir daugiau pagrindų, kada vykdymo veiksmai negali būti atliekami. Tačiau šiais atvejais (CPK 145 straipsnis) teisę priimti sprendimą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ar atidėjimo įstatymas suteikia tik teismui, o ne antstoliui. CPK ir kiti įstatymai nesuteikia teisės antstoliui stabdyti vykdomosios bylos kitais pagrindais, negu yra numatyta CPK 626–627 straipsniuose. Šioje byloje vykdomasis raštas išduotas Kauno miesto 16-ojo notaro biure pagal sutartinę hipoteką, todėl sprendimas sustabdyti arba atidėti vykdymo veiksmus yra teismo kompetencija.

Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą išieškojimo sustabdymas galimas vykdymo procese. Akivaizdu, kad ieškovų prašymas laikinai sustabdyti minėtos vykdomosios bylos vykdymą tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimais, su ginčo dalyku. Šioje proceso stadijoje teismas iš anksto negali daryti išvados apie ieškinio pagrįstumą ir iš anksto vertinti bylos aplinkybes, nes tai gali būti pripažintina teismo šališkumu ir neobjektyvumu. Įkeisto turto realizavimas gali sukelti neatstatomų ir neigiamų pasekmių šeimai, vaikams, nes butas yra vienintelė gyvenamoji vieta.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Aptariamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

Šioje byloje ieškovai prašydami taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, nurodė, kad vykdomosios bylos vykdymas, o būtent įkeisto turto realizavimas, gali sukelti neatstatomų ir neigiamų pasekmių šeimai, vaikams, nes butas yra vienintelė gyvenamoji vieta.

Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei įvertinęs pateiktus byloje įrodymus, nurodė, kad šioje proceso stadijoje negali daryti išvados, jog ieškovai tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą, o sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Pagal teismų praktiką, teismo atliekamas preliminarus (lot. prima facie) ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte yra įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013 išaiškino, kad ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pvz., notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.), trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai ieškinyje prašo pripažinti 2012-11-07 paskolos sutartį ir 2013-05-09 susitarimą negaliojančiais, pripažinti, kad pagal 2012-11-07 paskolos sutartį ir 2013-05-09 susitarimą buvo suteikta 100 000 Lt (atitinka 28 962 Eur) skola su sąlyga grąžinti skolą 2017-11-07 bei 5 proc. metinių palūkanos nuo sutarties sudarymo dienos, pripažinti, kad iki šios dienos skola sudaro 18 906,39 Eur, atsižvelgiant į grąžintiną 10 055,61 Eur sumą. Iš bylos duomenų matyti, kad antstolė V. M., vykdo Kauno miesto 16-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. RK-2980 dėl 48 965,38 Eur skolos išieškojimo iš skolininkų J. B. ir G. G., išieškotojo A. A. S. naudai, pagal sutartinę hipoteką įkeistas turtas – butas su rūsiu. Taigi šiuo atveju ieškovai neginčija vykdomojo dokumento, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, ar sandorio, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantai nenurodė nei vieno pagrindo, kuriuo remiantis reikėtų sustabdyti vykdymo veiksmus ar juos atidėti ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių vykdymo veiksmų sustabdymo ar atidėjimo būtinumą, nes tokio (kaip pareikšti reikalavimai) teismo sprendimo įvykdymui apskritai nebus reikalingas priverstinis vykdymas.

Rungimosi bei proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 12, 17 straipsniai) principai, kuriais grindžiamas civilinis procesas, lemia teisinį reglamentavimą ir civilinio proceso ypatumą, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui

Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovai neįrodė, jog egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 178 straipsnis) ir šioje proceso stadijoje negalima daryti išvados dėl pakankamo ieškinio pagrįstumo tikėtinumo, todėl laikinosios apsaugos priemonės netaikytos pagrįstai (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus teismas mano, kad apeliacinės instancijos teismui naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Galina Blaževič