Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „E“ pagalbiniu darbininku, teistas (teistumas neišnykęs), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. G. 2022 m. kovo 10 d. apie 14.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,87 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, užėjęs į nukentėjusiojo R. B. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia sudavė iš kumščio tris smūgius R. B. į nosį, tokiais veiksmais sukėlė šiam fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis P. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. kovo 10 d. apie 14 val. jo draugas R. B. pasikvietė pas save į svečius adresu (duomenys neskelbtini), kad jis R. B. grąžintų skolą, iš jo buvo pasiskolinęs 300 Eur. Jam atvykus jie išgėrinėjo alkoholinius gėrimus (viskį). R. B. jam pildavo alkoholio daug daugiau nei sau, todėl greitai apsvaigo ir nelabai prisimena detalių. Prisimena, jog konfliktas kilo dėl to, kad jis paprašė, jog galėtų skolą grąžinti iki penktadienio, tačiau R. B. reikalavo grąžinti iškart visą sumą. Ginčo metu jis R. B. sudavė iš kumščio tris smūgius į veido sritį, kur tiksliai negali pasakyti, bet mano, kad ne į nosį. Taip pat nori parodyti, kad tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu jam taip pat buvo suduoti smūgiai, kiek jų buvo, negali pasakyti, tačiau po dešine akimi yra susidariusi kraujosruva, taip pat skauda galvos ir veido sritį. R. B. nesmaugė. Po grumtynių atvyko policijos pareigūnai ir jis buvo sulaikytas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi ir pilnai pripažįsta, kad pradėjo muštynes ir sudavė tris smūgius R. B. Norėtų ir sutinka atlyginti padarytą žalą R. B.

Nukentėjusysis R. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad draugas P. G., įvykus konfliktui dėl to, kad neleido jo namuose vartoti alkoholinių gėrimų, sudavė (kumščiu ar delnu, negali pasakyti) vieną kartą į veido sritį, po ko dar vieną smūgį sudavė į nosį, dėl šių smūgių jautė fizinį skausmą. Taip pat tarp jų įvyko grumtynės, tuo metu ir jis P. G. buvo sudavęs kelis smūgius gindamasis, kiek, neprisimena. Daugiau jam smūgių suduota nebuvo, taip pat P. G. jo nesmaugė. Į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba, kurie jį apžiūrėjo vietoje ir matomų sužalojimų neužfiksavo. Policijos pareigūnai jam buvo davę užduotį atlikti objektų tyrimą, tačiau į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nenuvyko ir papildomai į medikus nesikreipė, kadangi ant veido sužalojimų nesimatė. Įvykio metu jis patyrė fizinį skausmą, tačiau nei turtinė, nei moralinė žala jam nepadaryta, todėl civilinio ieškinio nereikš nei šiuo metu, nei ateityje. P. G. dėl sukelto fizinio skausmo jo atsiprašė ir jis jam atleido, prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Iš 2022 m. kovo 10 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad kaip liudytojas apklaustas R. B. parodė, jog 2022 m. kovo 10 d. apie 14.20 val. pas jį namo adresu (duomenys neskelbtini), į svečius atėjo pažįstamas P. G. Iš pradžių jie su P. G. draugiškai bendravo, tačiau, po kurio laiko P. G. griebė alkoholį, kuris yra ne jo, ir pradėjo vartoti, vienas išgėrė daugiau nei pusę viskio „Mac Calllister“ 40 proc. stiprumo, kokia butelio talpa, negali pasakyti, ir pusę butelio kokteilio „Blue lagoon“ 4,7 proc. stiprumo, 0,33 l. talpos. Jis jam neleido vartoti alkoholio, dėl to kilo žodinis konfliktas, jis atėmė iš jo alkoholį, pamatė, kad P. G. tampa agresyvus. P. G. paėmė cigaretę ir norėjo rūkyti kambaryje, jis P. G. uždraudė ir šis pasakė, kad šoks pro langą, atidarė langą. Jis tai pamatęs griebė P. G. už gaubtuvo ir atitraukė nuo lango. Po to P. G. pradėjo ant jo rėkti ir pasakė, kad vis tiek šoks pro langą. Jis P. G. pastūmė ant lovos, kad apsiramintų, tačiau jis staiga pakilo nuo lovos ir kumščiu (kokia ranka, pasakyti negali, buvo staigus judesys) tris kartus sudavė jam į nosį, iš nosies jam pradėjo bėgti kraujas, pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 7-iais balais iš 10-ies. Supratęs, kad P. G. yra visiškai nevaldomas ir nesukalbamas, iškvietė pareigūnus. Taip pat iškvietė greitąją pagalbą, tam, kad P. apžiūrėtų, kadangi gindamasis delnu sudavė jam vieną kartą į veido sritį. Supratęs, kad pareigūnai jau iškviesti, P. G. pradėjo jo prašyti, kad jis atšauktų pareigūnus, nes nenori problemų, tačiau jis atsakė, kad pareigūnai jau vyksta. Jis paprašė P. G., kad gražiuoju išeitų iš jo namų, tačiau jis to daryti nenorėjo, todėl jis P. G. išstūmė iš savo buto, jie susigrūmė laiptinėje, po ko jis išėjo į lauką, P. G. liko stovėti laiptinėje iki pareigūnų atvykimo.

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2022 m. kovo 10 d. 17.29 val. P. G. buvo nustatytas 1,87 prom. girtumas.

Motyvuojamoji dalis

P. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo P. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Pirmiausia pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog iš tiesų kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo prieš nukentėjusįjį. Kaltinamojo teigimu, jis 2022 m. kovo 10 d. apie 14 val. užėjo į svečius pas R. B. adresu (duomenys neskelbtini), ten jiedu vartojo alkoholį, vėliau tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis sudavė tris smūgius R. B. į veido sritį. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse detalėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir nukentėjusiojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių turinio matyti, jog kaltinamasis iš tiesų kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kilus žodiniam konfliktui, sudavė nukentėjusiajam tris smūgius į nosį ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinime nurodytą aplinkybę, kad veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus, patvirtina alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių matyti, kad 2022 m. kovo 10 d. 17.29 val. P. G. buvo nustatytas 1,87 prom. girtumas.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo P. G. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis P. G. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

Nukentėjusiajam R. B. surašytas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis informuotas apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Skundų, prašymų negauta. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis jo atsiprašė, jis kaltinamajam atleido, civilinio ieškinio jis nereikš, nes žala jam nepadaryta.

Dėl P. G. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę P. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį P. G. – yra ganėtinai jauno amžiaus, pareiškimo duomenimis dirbantis, praeityje ne vieną kartą teistas, tarp jų ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, aptariamą nusikalstamą veiką padarė praėjus kiek daugiau nei pusmečiui po paleidimo iš pataisos įstaigos, turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą už smurtinės nusikalstamos veikos padarymą. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant didesnį už šios rūšies bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu P. G. taikytini BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas ir 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytas draudimas.

Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė, kartu taikomu įpareigojimu ir draudimu, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam P. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nuo 2022 m. kovo 10 d. 15.05 val. iki 2022 m. kovo 11 d. 13.04 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam P. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. G. vienerių metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti P. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 10 d. 15.05 val. iki 2022 m. kovo 11 d. 13.04 val. (t. y. vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.