Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Giedrė Kairienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkė G. L., skolininkės sutuoktinis V. L., išieškojimą vykdantis antstolis A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 133 str. 3 d.). Suinteresuoti asmenys G. L. ir V. L. paaiškinimų ir papildomų įrodymų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas netenkintinas.

3. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

4. Nagrinėjamu atveju dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, kreipėsi išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vedybų sutarčių registro ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad G. L. ir V. L. santuoka nėra nutraukta, pareiškimas ar ieškinys dėl santuokos nutraukimo teisme nėra paduotas; sutuoktinių turtas nepadalintas, nėra sudaryta vedybinė (ikivedybinė, povedybinė) sutartis, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), taip pat ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Be to, nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai.

5. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas), todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis A. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 405,91 Eur skolos ir 370,86 Eur palūkanų Eur išieškojimo iš skolininkės G. L. (išieškojimo pagrindas – 2020 m. balandžio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini)) išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka skolininkui pasiūlius pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, skolininkas tokio susitarimo nepateikė. Antstolis A. B. nustatė, kad skolininkė pajamų negauna, registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, o jos sutuoktinis V. L. dirba ir gauna pajamas iš (duomenys neskelbtini), UAB. 2021 m. gruodžio 9 d. antstolis A. B. areštavo skolininkės sutuoktinio pajamas – 50 procentų nuo V. L. gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA, ir 2022 m. vasario 4 d. pasiūlė išieškotojai kreiptis prašymu į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

7. Nagrinėjamu atveju, remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, teismas nustatė, kad skolininkė G. L. nuo 2021 m. balandžio 7 d. d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna darbo užmokestį, į kurį antstolis gali nukreipti skolos išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą. Duomenų apie tai, kad skolininkė neturi jokio asmeninio turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, teismui su prašymu nepateikta. Todėl, neturint žinių, kad skolininkės asmeninio turto nepakanka kreditorės reikalavimams patenkinti, išieškojimas pagal skolininkės G. L. prievoles išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ negali būti nukreipiamas į dalį jos sutuoktinio V. L. turto.

8. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes ir nustačius, kad skolininkė G. L. dirba ir gauna pastovias pajamas, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą, neturint duomenų, kad skolininkės asmeninio turto nepakanka kreditorės reikalavimams patenkinti, spręstina, jog nustatyti, kad skolininkei G. L. priklauso ½ jo sutuoktinio V. L. turto, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą atmesti.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstoliui vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.