- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- 1S-746-290/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00586-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Valdas Vitunskas, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- R. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Valdo Vitunsko, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo R. A. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 6 d. nutarimą Nr. 357-149 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2011 m. rugpjūčio 16 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 30 parų arešto. Pritaikius BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį ir subendrinus bausmes pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis ir 5 dalies 2 punktą – paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Ši bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalies taisykles su 2011 m. kovo 15 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 metų 8 mėnesių ir 9 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metai 10 mėnesių ir 9 dienos terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. 2015 m. kovo 23 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi R. A. atleistas nuo bausmės, paskirtos pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, tačiau kitos 2011 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės nešvelnintos ir galutinė bausmė nepakeista.
Bausmės pradžia 2010 m. lapkričio 16 d., o pabaiga – 2018 m. rugsėjo 13 d. Neatlikta bausmės dalis – 2 metai 5 mėnesiai 7 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2016 m. balandžio 6 d., dieną).
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2016 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 357-149 nutarė taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnį.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė ir nuo praeito vertinimo pasikeitė tik nežymiai. Taip pat atsižvelgė, į tai, kad nors nuteistasis turėjo darbą, tačiau dėl narkotinių medžiagų vartojimo jį prarado. Pataisos įstaigoje nuteistasis ne kartą baustas, nesistengė atlyginti nukentėjusiesiems priteistos žalos. Apylinkės teismo manymu, akivaizdžių R. A. pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nenustatyta.
Nuteistasis R. A. skundžia šią Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis sutinka, kad pradinis jo elgesys įkalinimo įstaigoje nebuvo pavyzdingas, dėl ko jis ir buvo izoliuotas nuo visuomenės – tam, kad pataisos namuose jo požiūris pasikeistų ir suprastų, kad vedė neteisingą gyvenimo būdą. Nurodo, kad aiškiai matyti, kaip bausmės atlikimo metu jo elgesys keitėsi į pozityvią pusę – pradžioje jis turėjo nuobaudas už narkotinių medžiagų vartojimą bei kitus pažeidimus, jo nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip aukšta, bet pataisos namuose nuteistasis suprato savo klaidingai pasirinktą gyvenimo būdą, pradėjo ieškoti prasmingos ir naudingos veiklos. Dalyvavo programoje labdaros ir paramos fondo „Garstyčios grūdas“ reabilitacijos-adaptacijos į visuomenę centre, siekia visam laikui atsikartyti potraukio narkotinių medžiagų vartojimui. Teigia, kad šiuo metu visos nuobaudos negalioja, nuteistasis už gerą elgesį bei aktyvų dalyvavimą buvo tris kartus paskatintas, įgijo suvirintojo specialybę. Nusikalstamo elgesio rizika nuo pirmojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio žymiai sumažėjo, nurodo, kad pirmojo svarstymo metu rizika buvo įvertinta 71 balu, vėliau – 66, o dabar – 61 balu.
Šalies argumentai
Nuteistasis skunde nurodo, kad laisvėje turės nuolatinę gyvenamąją vietą, o pataisos įstaigoje įgyta specialybė palengvins darbo vietos suradimą bei su laiku išmokės ir priteistus civilinius ieškinius. Jo manymu, atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, galima daryti išvadą, kad jis laikosi drausmės, kad pakeitė požiūrį į darbą ir mokymąsi, kad turi norą savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Teigia, kad apylinkės teismas rėmėsi tik jo praeitimi, bet nevertino to, kad jis kardinaliai pakeitė savo požiūrį į gyvenimo būdą, turi ateities planų, susijusių tiek su darbine veikla, tiek su asmeniniu gyvenimu.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. A. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ir nors įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, matyti, jog ši rizika nuo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarime nurodyto atlikto vertinimo yra sumažėjusi 5 (penkiais) balais, tačiau vis dar išlieka vidutinė – 61 balas. Įstatymų leidėjas BVK 157 str. 1 d. yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju su skundu apygardos teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu net 5 kartus pažeidė įstaigoje nustatytos tvarkos taisykles, už ką buvo nubaudžiamas drausminėmis nuobaudomis ir 3 kartus buvo skatintas. Visa tai rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, kas leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sulyginusi šioje Socialinio tyrimo išvadoje nustatytus kriminogeninius veiksnius su nurodytais ankstesniame vertinime (pagal Alytaus apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį byloje Nr. TS-82-543/2015), konstatuoja, kad visi kriminogeniniai veiksniai išlieka tokie patys – ankstesni nusikalstami veiksmai, įsidarbinimo, darbo išlaikymo problema, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas, mąstymas ir elgesys.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas sumažėjo 5 balais, kadangi pagerėjo emocinė nuteistojo gerovė. Pokytis priklausė nuo to, kad R. A. yra anksčiau save žalojęs, tačiau dabar teigia, kad taip nesielgtų, kadangi dalyvavo reabilitacijos programoje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, to nepakanka, kadangi Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nors ir savęs vertinimas R. A. yra adekvatus, tačiau jis kartais stokoja pasitikėjimo savimi, yra kiek egocentriškas. Be to, R. A. elgesys buvo vertinamas ir pagal PCL-SV metodiką, kuri skirta psichopatijos išreikštumui matuoti nuteistųjų tarpe, R. A. rizika įvertinta kaip vidutinė (11 balų).
Nuteistasis bendrauja su motina, su kuria sieja stiprus ryšys, kitų artimų giminaičių neturi. Nuteistasis teigia, kad teistų draugų turėjo, su jais bendravo, tačiau nemano, kad jie jam darė blogą įtaką, kadangi nusikaltimus darė vienas, tačiau pažymėtina, kad įkalinimo įstaigoje laikosi nuteistųjų tarpe vyraujančių taisyklių. Nors savo elgesį vertinti ir analizuoti sugeba, tačiau kai kurį netinkamą elgesį ir jo pasekmes linkęs minimizuoti, save pateisinti. Nors nuteistasis savo skunde nurodo, kad sieks tikslų, tačiau pažymima, kad siekiant tikslų R. A. kartais iškildavo problemų pasirenkant tam tinkamas strategijas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistasis išsako norą būti pilnaverčiu visuomenės nariu, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad R. A. sunkiai priima kitų nuomonę ar požiūrį.
Pažymėtina, kad nors nurodoma, kad vieną kartą R. A. jau buvo paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai ir lygtinio paleidimo sąlygų jis nepažeidė, tačiau taip pat nurodoma ir tai, kad dėl pasitaikančio minimizavimo, nuteistasis ne visada tinkami įvertina galimas savo elgesio pasekmes, gali pasirinkti netinkamas problemų sprendimo strategijas. Be to, pažymėtina ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad R. A. pataisos namuose pradėjo vartoti narkotines medžiagas, ko pasekmė buvo ta, kad du kartus buvo baustas drausmine tvarka ir prarado darbą. Tačiau anoniminių narkomanų užsiėmimų jis nelanko, kadangi mano, kad problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo neturi. Šiuo metu, įgyvendina savo socialinės reabilitacijos plane numatytą užduotį ir dalyvauja reabilitacijos programoje, kurioje siekia visam laikui atsikratyti potraukio narkotinėms medžiagoms. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis laisvėje turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, nusikaltimus padarė taip pat būdamas apsvaigęs. Laisvėje šią problemą bandę spręsti, tačiau po kažkiek laiko vėl pradėjo gerti. Duomenų, kad R. A. pataisos namuose dalyvauja reabilitacinėje programoje prieš alkoholį, nėra.
Nuteistasis baigęs 10 klasių, tarpininkaujant darbo biržai įgijo staklininko-medžio apdirbėjo specialybę. Pataisos namuose įgijo suvirintojo specialybę. Nors nuteistasis mano, kad įgyta specialybė padės jam surasti laisvėje darbą, tačiau pažymėtina, kad prieš papuldamas į įkalinimo įstaigą, R. A. nedirbo, arba dirbo nelegaliai, o kaip jau buvo minėta, įdarbintas pataisos namuose jis darbą prarado dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Šiuo metu pataisos namuose nesimoko ir nedirba, nors jo atžvilgiu pataisos namai yra gavę vykdomųjų dokumentų 1097,37 Eur sumai. Sunki finansinė padėtis galimai ir įtakojo R. A. laisvėje vykdyti nusikaltimus, susijusius su siekiu pasipelnyti.
Nuteistojo skunde ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, charakterizuojančios R. A. teigiamai, yra svarbios ir sveikintinos, tačiau aukščiau nustatytų aplinkybių, kurios rodo jo nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nepaneigia.
Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. A. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, kurios rodo nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apygardos teismas daro išvadą, kad Alytaus rajono apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. Atsižvelgiant į visą tai daroma išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, o ją naikinti nuteistojo R. A. skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas
nutarė:
atmesti nuteistojo R. A. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.