Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys; V. K., VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, antstolis A. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0041/17/00809. Nurodė, kad ji dirba Lygumų žemės ūkio bendrovėje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalimi, 294,65 Eur ribose (77,11 Eur skolos ir 217,54 Eur vykdymo išlaidų) antstolis areštuoja 50 procentų nuo G. K., kaip skolininko V. K. sutuoktinės, iš Lygumų žemės ūkio bendrovės gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Antstolis įpareigoja sustabdyti dalies lėšų išmokėjimą iki atskiro antstolio A. B. patvarkymo. Taip pat antstolis prašė nedelsiant, per 5 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti pažymą apie jos iš Lygumų žemės ūkio bendrovės per paskutinius 12 mėnesių gautas pajamas. Su tokiu antstolio patvarkymu pareiškėja nesutinka, nes su V. K. faktinėje santuokoje negyvena nuo 2006 metų, todėl minėtas turtinis įsipareigojimas yra asmeninis V. K. turtinis įsipareigojimas, Šiaulių apylinkės teismui yra ruošiamas ieškinys dėl santuokos nutraukimo su atsakovu V. K..

Motyvuojamoji dalis

Antstolis 2019-04-01 patvarkymu skundą atsisakė tenkinti, motyvuodamas, kad santuoka tarp sutuoktinių nėra nutraukta, todėl pareiškėjos iš darbinės veiklos gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Skundas atmestinas.

Antstolių įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumen-tus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Pagal LR CK 3.112 str. 1 d. asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. CPK 667 str. 1 d. numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams, pasiūlo per 20 dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per 30 dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip 30 dienų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Vykdant išieškojimą antstolis nustatė, kad skolininkas V. K. vedęs, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Skolininko sutuoktinė G. K. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Vedybų sutartis tarp skolininko ir sutuoktinės nesudaryta. Gavus duomenis, kad skolininko sutuoktinė - pareiškėja gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš (duomenys neskelbtini), antstolio 2019-03-08 patvarkymu, buvo areštuota skolininko sutuoktinei G. K. priklausanti darbo užmokesčio dalis, viršijanti Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesio algą (MMA), esanti (būsianti) (duomenys neskelbtini)bei dėl informacijos pateikimo. Vadovaujantis LR CPK 667 str. 1 d., pareiškėjai ir skolininkui išsiųstas sutikimas, dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, išsiuntimo skolininkui, informacijos pateikimo“ Nr. S-18-168-22008, kartu su priedais. Skolininkui nustatytas 20 dienų terminas, pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Pareiškėja skunde nurodo, kad ji ir skolininkas nuo 2006 metų kartu negyvena, todėl iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, be to, ji ruošiasi kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (LAT 2010 05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

LR CK 3.100 str. numato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia šiais pagrindais: mirus vienam iš sutuoktinių; vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; pripažinus santuoką negaliojančia; nutraukus santuoką; sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjos ir V. K. santuoka nutraukta, padalytas sutuoktinių turtas, sudaryta vedybinė (ikivedybinė, povedybinė) sutartis ar kiti CK 3.100 str. išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.), taip pat ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).

CPK 664 str. nustato išieškojimo iš skolininko – fizinio asmens – eiliškumą. CPK 664 str. 2 d. nurodoma, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, o trečiąja eile – iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto (išskyrus žemės ūkio paskirties žemę, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, ir skolininkui priklausantį gyvenamąjį būstą, kuriame jis gyvena) (CPK 664 str. 3 d.). Taigi pirmiausia skolos išieškojimas turi būti nukreiptas į skolininko pinigus, darbo užmokestį ar kitas pajamas. Teismas pažymi, kad nukreipiant išieškojimą į skolininkui priklausančią nuosavybės dalį sutuoktinės darbo užmokestyje, laikoma, jog išieškojimas vykdomas iš skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto.

Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat ir iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.). Bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte, taip apsaugant kito sutuoktinio turtinius interesus (LAT 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šių interesų apsaugai užtikrinti vykdymo procese būtent ir taikomos CPK 667 str. nuostatos.

Taip pat pažymėtina, kad LR CPK 667 str. reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimus. Taigi aptariama LR CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla būtinybė areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas išimties nenumato, kadangi ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio iš darbinės veiklos gaunamos pajamos, gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė. Vadovaujantis teismų praktika, iki skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja sutuoktinių pajamas, gautas iš darbinės veiklos (LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p.), išskyrus tą pajamų dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas (LR CPK 668 str. 1 d.). Šiuo atveju antstolis gali aprašyti ir areštuoti daugiau sutuoktinių pajamų, gautų iš darbinės veiklos, negu yra išieškoma suma (LR CPK 675 str. 2 d., 677 str. 2 d.), nes nustačius skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iš nustatytosios dalies gali būti padengiama ne tik išieškotina suma, bet ir vykdymo išlaidos. Aprašant ir areštuojant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, taigi ir pajamas, kurios gautos iš darbinės veiklos, antstoliui nėra pagrindo vadovautis LR CK nuostatomis dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo. Skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas yra ne antstolio, o teismo prerogatyva, kuri įgyvendinama teismo nutartimi (LR CPK 667 str. 2 d.).

Patikrinus duomenis LITEKO sistemoje, nėra duomenų, kad pareiškėja yra pateikusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo su sutuoktiniu V. K..

Esant šioms aplinkybėms teismas laiko, kad antstolis A. B. pagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos G. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąją bylą grąžinti antstoliui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.