Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 357–83 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. J. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities Polocko rajono ir miesto teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 328 straipsnio 3 dalį, galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 8 metams su turto konfiskavimu (įsiteisėjo 2014 m. spalio 31 d.); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi bausmės suderintos su BK (atitinka 260 straipsnio 3 dalį), galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 8 metams (įsiteisėjo 2015 m. liepos 30 d.); Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 258 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 2 punktą, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, 72 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, galutinė bausmė – 9 metai 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo su pinigų (5213 Eur) konfiskacija (įsiteisėjo 2017 m. spalio 25 d.).

Bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 2 d., bausmės pabaiga – 2023 m. spalio 2 d.

Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2018 m. vasario 6 d.

Komisijos 2019 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 357–83 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu asmuo vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam E. J. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šiuo metu E. J. atlieka 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimų, iš kurių vienas sunkus – disponavimas dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti, padarymą. Praeityje E. J. taip pat teistas 1 kartą, 1 teistumas išnykęs. Dabartinis nusikaltimas yra sunkesnis už prieš tai buvusius. Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei padarytų tokią įtaką jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

E. J. nusikalstamo elgesio rizika atitinka 31 balą, kas prilyginama žemai rizikos grupei, iš jų 20 balų sudaro statiniai veiksniai, o 11 balų sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo elgesiu dar gali sumažinti. Pirmojo vertinimo metu, Kybartų pataisos namuose, 2016 m. lapkričio 17 d. E. J. nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 26 balais. 2017 m. lapkričio 14 d. atvykęs į Alytaus pusiaukelės namus nuteistasis buvo įvertintas 37 balais. Pervertinus 2018 m. kovo 28 d. buvo įvertintas 34 balais, 2018 m. gruodžio 12 d. – 31 balu, o 2019 m. gegužės 29 d. – taip pat 31 balu. Darytina išvada, kad reali nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nestebima – nusikalstamo elgesio rizika žemėjo nenuosekliai, pastebėtina, kad iš pradžių ji pakilo, po to nors ir sistemingai mažėjo, tačiau neženkliai, o per paskutinį pusmetį nesumažėjo nei vienu balu.

Vertinant E. J. mąstymą ir elgesį, teigiamai vertinama tai, jog nuteistojo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra agresijos panaudojimo pavyzdžių, už smurtinius nusikaltimus neteistas, turi gerus savireguliacijos įgūdžius, savitvardos praradimo atvejus neigia. E. J. turi išsikėlęs ateities tikslus, žino žingsnius, kurių reikės jiems pasiekti, tolimesnius ateities planus sieja su užsieniu. Turi tvirtą nuomonę, nebijo jos išsakyti, sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį. Tačiau neigiamai vertinama tai, kad nuteistasis vis dar susiduria su sunkumais atpažindamas problemines sritis, apie nusikaltimus kalbėti ir juos analizuoti nelinkęs. Apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, daugiau optimistiškai jas vertina. Tai, kad E. J. nėra linkęs analizuoti savo padarytų nusikaltimų, suponuoja pagrindą spręsti, jog nuteistasis nesmerkia savo nusikalstamų veiksmų, bei nepakankamai kritiškai vertina pasekmes, kurias savo kaltais veiksmais sukėlė, kas leidžia abejoti pakankama jo elgesio korekcija.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog E. J. nuostatose taip pat nestebimas ryškus teigiamas pokytis. Teigiamai vertinama tai, jog nuteistasis neišsako diskriminacinių ar užgauliojančių nuostatų. Tačiau nuteistasis iš dalies palaiko kriminalinę subkultūrą, kas vertinama neigiamai. Savo elgesį E. J. minimalizuoja, pateisina lygindamas jį su kitų asmenų nusikaltimais, o tais rodo, jog E. J. vis dar negali visiškai suvokti savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, ignoruoja savo nusikalstamo elgesio pasekmes platesne prasme, t. y. neanalizuoja savo veiksmų žalos ir pavojingumo visuomenei, o tiesiog menkina savo padaryto nusikaltimo sunkumą lygindamas jį su kitų asmenų padarytais nusikaltimais, tokiu būdu save teisindamas, kas leidžia abejoti pakankama nuteistojo elgesio korekcija. Šią išvadą sustiprina ir tai, jog E. J. linkęs pateisinti ir netinkamą savo elgesį įkalinimo įstaigoje, nurodydamas, kad alkoholį įkalinimo įstaigoje vartojo, nes šventė savo gimtadienį.

Kiekvienu atveju vertinant situaciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką jis privalo elgtis nepriekaištingai. Šiuo atveju, laikyti, kad nuteistasis elgėsi nepriekaištingai, negalima. Bausmės atlikimo metu E. J. buvo 9 kartus skatintas, tačiau 1 kartą baustas už alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimą Alytaus pusiaukelės namuose, pareikštas papeikimas. Nuobauda šiuo metu negaliojanti, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, minėtą pažeidimą E. J. padarė 2018 m. liepos 3 d., taigi praėjus daugiau nei 4 metams nuo jam paskirtos bausmės pradžios, todėl nuteistajam neabejotinai buvo žinomi reikalavimai keliami asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad E. J. nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, jog nuteistasis E. J. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam dar negali būti taikomas. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, galima teigti, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant ją su jau atlikta bausmės dalimi, yra labai didelė – daugiau kaip 4 metai 3 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu, teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmes atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2019 m. birželio 26 d. Komisijos nutarimą Nr. 357–83 dėl nuteistojo E. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2019 m. birželio 26 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357–83 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. J..

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.