- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-2935-345/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič, Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- UAB „Real Trade LT“
- Atsakovas
- I. S.
- Kategorijos
- 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Real Trade LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimo ir atsakovo I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Real Trade LT“ ieškinį atsakovui I. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Real Trade LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo I. S. 13 074,89 Lt materialinės žalos atlyginimą ir 1 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, viso – 14 074,89 Lt, taip pat – bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2013 m. vasario 11 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu atsakovas dirbo pas ieškovą teisininko pareigose. Dalis darbuotojui keliamų reikalavimų atsakovui buvo žinoma prieš sudarant sutartį iš darbuotojo paieškos skelbimo. Pagal skelbimą atsakovo pareigas sudarė darbas su Lietuvos finansų įstaigomis, sutarčių ruošimas, ir bendrovės bendrų juridinių klausimų sprendimas, darbuotojų priėmimo ir atleidimo dokumentų įforminimas, pareiginių instrukcijų parengimas ir pan. UAB „Real Trade LT“ akcininkai A. S. ir L. K. 2013 m. vasario 29 d. informavo atsakovą apie jo darbo laiką – 5 darbo dienos per savaitę nuo 10.00 val. iki 19.00 val., darbo vietą – atsakovo biure, esančiame Konstitucijos pr. 12, Vilniuje. Akcininkai supažindino atsakovą su jo darbo užduočių sąrašu, tarp kurių – pareiginių instrukcijų rengimas bendrovės darbuotojams ir darbuotojų supažindinimas su pareiginėmis instrukcijomis, darbuotojų darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo įforminimas, aktualaus darbo sutarties pavyzdžio įvertinimas ir kt. Atsakovas pilnai neįvykdė nei vienos jam pavestos užduoties, nebuvo darbo vietoje vidutiniškai 5-6 valandas per dieną, o kartais – ir visą darbo dieną. Atsižvelgdama į sistemingus atsakovo darbo drausmės pažeidimus – nebuvimą darbo vietoje darbo metu, pavestų užduočių nevykdymą, ieškovo vadovybė priėmė sprendimą nutraukti darbo santykius su atsakovu. Direktoriaus sprendimą atsakovui 2013 m. balandžio 9 d. raštu pranešė bendrovės akcininkas L. K. per Skype programą. Į pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo atsakovas atsiliepė tokiu būdu, kad darbdavys nusprendė, jog jo veiksmai yra teisingi ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovas siekė praturtėti ieškovo sąskaita, suklaidindamas atsakovą savo atsakymu į pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Būdamas teisininku, atsakovas nesiėmė veiksmų dėl darbo sutarties nutraukimo įforminimo. Ieškovas, suvokęs, kad atsakovas yra atleistas neteisėtai, bandė su atsakovu sudaryti taikos sutartį ir pervedė jam kompensaciją (vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2013-04-09 iki 2013-04-24). Atsakovas priėmė kompensaciją, tačiau atsisakė pasirašyti taikos sutartį. Atsakovas 2013 m. gegužės 3 d. pateikė teismui ieškinį UAB „Real Trade LT“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir kompensacijos priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismo sprendimas yra formaliai teisingas, nes atsakovas, suklaidinęs ieškovą, neparuošęs darbo sutarties nutraukimo dokumentų, iš anksto sudarė sąlygas tokio sprendimo priėmimui. Ieškovas, pagal teismo sprendimą išmokėjęs atsakovui 5 455,49 Lt išeitinę išmoką ir vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją, sumokėjęs 3 960,98 Lt mokesčių, 109,32 Lt išlaidas už teisines paslaugas, 2 255,53 Lt darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (įskaitant vidutinio darbo užmokesčio 427,3 Lt dydžio kompensaciją už laikotarpį nuo 2013-04-09 iki 2013-04-24) ir su išmokomis susijusius 1 293,57 Lt mokesčius, patyrė 13 074,89 Lt turtinę žalą. Dėl nurodytų ieškovo veiksmų atsakovas patyrė ir neturtinę žalą, pasireiškusią tuo, jog buvo palaužtas ieškovo pasitikėjimas Lietuvos teisininkais, informacija apie ieškovo dalyvavimą byloje turėjo neigiamos įtakos jo įvaizdžiui. Patirtą neturtinę žalą ieškovas vertina 1 000 Lt suma.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad šalių sudarytoje darbo sutartyje atsakovui buvo nustatytas trijų mėnesių bandomasis laikotarpis. 2013 m. balandžio 9 d. ieškovo direktoriaus įsakymu darbo sutartis tarp šalių buvo nutraukta DK 127 str. 1 d. pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-22385-852/2013 ir patenkino atsakovo ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Ieškovo prašomas priteisti turtinės žalos dydis yra tiesiogiai kildinamas iš minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimo. Atsakovas pasinaudojo teise ginčyti atleidimo iš darbo teisėtumą. Teismas sprendimu atleidimą pripažino neteisėtu, priteisdamas iš ieškovo – darbdavio su darbo sutarties neteisėtu nutraukimu susijusias išmokas, kurių suma lygi ieškovo reikalavimui šioje byloje. Aplinkybė, kad asmuo pasinaudojo jam įstatyme suteikta teise ginti pažeistus interesus negali būti traktuojama kaip sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti. Pasinaudojimas darbo įstatyme numatyta teise ginti savo pažeistus interesus bei palankus teismo sprendimas negali būti vertinama kaip priešingi teisei veiksmai, sąlygojantys patirtų nuostolių kompensavimą. Sudarant darbo sutartį, atsakovui buvo pavesta parengti reikiamus dokumentus ir spręsti iškilusius klausimus išimtinai su licencijos verstis ūkine komercine veikla, susijusia su elektroniniais pinigais, gavimu. Papildomos užduotys atsakovui nebuvo pavestos ir jis niekada nebuvo gavęs pretenzijų dėl netinkamai atliekamų darbo funkcijų, todėl ieškovo teiginiai dėl neįvykdytų užduočių nepagrįsti. Ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl jo prašymas kompensuoti patirtą turtinę ir neturtinę žalą nepagrįstas ir negali būti patenkintas.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog ieškovo nurodomos aplinkybės apie tai, kad atsakovas neatliko savo darbo funkcijų – neįvykdė užduoties gauti įmonei licenciją verstis ūkine veikla, susijusią su elektroniniais pinigais, nebūdavo darbo vietoje, buvo įvertintos įsiteisėjusiame teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-22385-852/2013. Teismas, konstatavęs, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo netinkamai atliktą darbą ar kitokias aplinkybes, rodančias, kad ieškovas netinka eiti pavestas darbo funkcijas, laikė neįrodyta, kad atsakovas netinkamai vykdė darbo funkcijas. Atsakovo nebuvimas darbo vietoje buvo vertinamas išnagrinėtoje byloje, teismas tokiuose atsakovo veiksmuose darbo drausmės pažeidimo nenustatė. Šioje byloje tiek šalių paaiškinimai, tiek liudytojos parodymai patvirtina, kad atsakovui buvo pavestos funkcijos, susijusios su ieškovo atstovavimu bankuose, atsakovui teko eiti į banko įstaigas dėl įmonės sąskaitų. Ieškovo darbuotojos surašytas aktas, kuriame ji nurodo, kad atsakovas neįformino pareiginių instrukcijų darbuotojams ir nesudarė nei vieno ieškovo vidaus dokumento, nenustačius, kad šalys susitarė dėl tokios darbo funkcijos ir nesant objektyvių duomenų apie vidaus dokumentų sudarymo poreikį, netinkamą tokių dokumentų parengimą ar pan., neleidžia konstatuoti, jog atsakovas nevykdė funkcijos rengti įmonės vidaus dokumentus. Ieškovo argumentai apie tai, kad tinkamas darbo sutarties nutraukimo įforminimas buvo atsakovo pareiga, nepagrįsti, kadangi darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo darbdavys. Ieškovo vadovas, negalėdamas pats laiku ir tinkamai įforminti darbo sutarties nutraukimo, turėjo galimybę pavesti šią funkciją kitam ieškovo darbuotojui. Teismas išnagrinėtoje byloje nenustatęs, kad atsakovas netinkamai vykdė savo darbo funkcijas, pripažino šalių sudarytos darbo sutarties nutraukimą neteisėtu. Šiuo atveju ieškovas, grįsdamas ieškinį iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, taip pat neįrodė, kad atsakovas nevykdė darbo funkcijų. Ieškovui nepasinaudojus teise ginčyti teismo sprendimą dalyje dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo, sprendimas įsiteisėjo ir būtent teismo sprendimas, o ne atsakovo veiksmai, yra tas juridinis faktas, kurio pagrindu ieškovui atsirado prievolė atsiskaityti su atsakovu. Ginčą pralaimėjusiai šaliai patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl į žalos sumą ieškovas nepagrįstai įskaičiavo išnagrinėtoje byloje patirtas išlaidas. Byloje nenustatyta, kad atsakovas, dirbdamas ieškovo įmonėje, savo veiksmais ar neveikimu padarė ieškovui žalos. Žala yra esminė materialinės atsakomybės darbo santykiuose sąlyga. Būtent žalos padarymas lemia darbuotojo materialinę atsakomybę. Ieškovas neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo, vykdant jam pavestą darbą, ir žalos, atsiradusios dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 31 d. papildomu sprendimu atmetė atsakovo I. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nurodė, jog atsakovas pateikė pinigų priėmimo kvitą, tačiau nei kartu su atsiliepimu, nei su nagrinėjamu prašymu nepateikė atstovavimo sutarties, patvirtinančios advokato padėjėjos teises ir pareigas bei jų mastą nagrinėjamoje byloje. Nesant tokios sutarties, teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad už dokumento surašymą atsakovo sumokėti 1 000 Lt yra susiję su išnagrinėtoje byloje patirtomis išlaidomis. Atsakovas yra teisininkas, bylą vedė pats asmeniškai, jokie įrodymai nepatvirtina, kad jis būtų naudojęsis advokato ar advokato padėjėjo teisine pagalba šioje byloje.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai.
Ieškovas UAB „Real Trade LT“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimo, kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo, neatsižvelgė į tą faktą, kad atsakovas neprieštaravo dėl darbo santykių nutraukimo su ieškovu ir tokiu būdu sąmoningai suklaidino ieškovą, sutikdamas nutraukti darbo sutartį, nuo pat pradžių nepareiškęs nei vieno prieštaravimo arba neigiamos nuomonės šiuo klausimu. Kadangi ieškovo akcininkai nemoka lietuvių kalbos, dėl to nežino Lietuvos Respublikos įstatymų niuansų, remdamiesi atsakovo sąžiningumu, nepatikrino, ar yra sudaryti ir tinkamai parengti visi reikalingi dokumentai, susiję su įdarbinimu ir darbo santykių nutraukimu. Ieškovas nepateikė teismui dokumentų, kuriuose aprašytos atsakovo pareigos, nes negalėjo jų pateikti, kadangi atsakovas jų neparengė, nors darbo paieškos skelbime ir darbo pokalbio metu tai buvo pasakyta ir atsakovas davė sutikimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas buvo priimtas dirbti teisininku su atitinkama patirtimi bei žiniomis, ir buvo įpareigotas sutvarkyti visus dokumentinius formalumus, susijusius su darbo santykiais ir darbo santykių nutraukimu, nes jis buvo vienintelis darbuotojas, turintis pakankamai žinių ir remiantis kuriomis jis buvo įdarbintas teisininku. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas išmokėjo kompensaciją, o atsakovas ją priėmė, tačiau taikos sutartį pasirašyti atsisakė. Tokie atsakovo veiksmai patvirtina, kad jo tikslas buvo praturtėti ieškovo sąskaita.
Atsiliepimas
Atsakovas I. S. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas raštu nepateikė pasiūlymo nutraukti darbo sutartį abiejų šalių suderinta valia, todėl nepagrįstai teigia, kad darbo sutarties nutraukimą laikė abipusiu susitarimu. Visą laiką, kol atsakovas dirbo ieškovo įmonėje, ieškovas jokių pretenzijų, komentarų ar nepasitenkinimo jo atliekamu darbu nereiškė. Ieškovas nepateikė detalaus teisininko pareigybės aprašymo, kuriame būtų nurodyta, kad atsakovas buvo įpareigotas sutvarkyti visus dokumentinius formalumus, susijusius su darbo santykiais ir darbo santykių nutraukimu bei darbuotojų pareigų aprašymu, ir su kuriuo atsakovas būtų buvęs supažindintas pasirašytinai. Konstitucijoje įtvirtina, kad įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, todėl ieškovo argumentai dėl to, kad atsakovas pasinaudojo prastomis ieškovo vadovybės Lietuvos Respublikos įstatymų niuansų ir lietuvių kalbos žiniomis, nepagrįsti.
Šalies argumentai
Atsakovas I. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. papildomo sprendimo, kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują papildomą sprendimą – atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkinti. Nurodo, kad nors bylą vedė pats ir posėdžio metu advokato padėjėja jam neatstovavo, tačiau jis kreipėsi pas advokato padėjėją L. V. konsultacijos ir procesinius dokumentus parengė L. V.. Nepaisant to, kad apeliantas nebuvo fiziškai atstovaujamas teisme, jam buvo suteikta pagalba rengiant ieškinį, dėl ko jis patyrė išlaidų. Atsakovo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas buvo pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, apeliantas jau atsiliepime į ieškinį prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi posėdžio metu advokato padėjėja jam neatstovavo, apeliantas manė, jog jis pilnai įgyvendino CPK 98 str. 1 d. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, jog jis yra teisininkas ir bylą vedė pats asmeniškai, tad advokato ar advokato padėjėjo pagalba jam yra nereikalinga. Nepriklausomai nuo besikreipiančio į teismą asmens profesijos, CPK kiekvienam suteikia teisę pasinaudoti advokato ar advokato padėjėjo pagalba. Apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2013 m. gegužės 1 d. teisinių paslaugų sutarties išrašas patvirtina, kad advokato padėjėjai L. V. įgaliojimai suteikti nuo 2013 m. gegužės 1 d. Atsakovas patirtas išlaidas už advokato padėjėjos paslaugas vertina kaip dėl ieškovo neteisėtų veiksmų - nepagrįsto civilinės bylos iškėlimo - patirtą žalą, kurią ieškovas ir privalėtų atlyginti pagal apelianto pareikštą reikalavimą. Šiuo atveju atsakingas už apelianto patirtas išlaidas yra ieškovas ir jam turėtų būti taikomos civilinė atsakomybės nuostatos, nes tik dėl ieškovo kaltės apeliantas buvo priverstas prašyti advokato padėjėjos pagalbos ir bylinėtis bei patirti nuostolių.
Ieškovas UAB „Real Trade LT“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pateikė tik pinigų priėmimo kvitą, o atstovavimo sutartis, patvirtinanti advokato padėjėjos teises ir pareigas, nebuvo pateikta nagrinėjamoje byloje nei kartu su atsiliepimu, nei su prašymu, kyla abejonės, ar ši sutartis egzistavo tuo metu, o taip pat ar atsakovas kreipėsi į advokato padėjėją L. V. teisinės pagalbos dėl šio konkretaus atvejo. Be to jei atsakovas būtų kreipęsis į advokato padėjėją L. V. teisinės pagalbos, ji, žinodama Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 48 str. 1 d., neabejotinai informuotų atsakovą, kad į teismą yra būtina pateikti teisinės pagalbos teikimo sutartį, kaip įrodymą, kad paslauga buvo teikiama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atsakovui atmestas, taip pat pirmosios instancijos papildomas sprendimas, kuriuo atmestas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra teisėti ir pagrįsti, priimti laikantis procesinės teisės normų, todėl keisti ar naikinti jų apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo.
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. papildomo sprendimo
Apeliantas (ieškovas) skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo, neatsižvelgė į tą faktą, kad atsakovas neprieštaravo dėl darbo santykių nutraukimo su ieškovu ir tokiu būdu sąmoningai suklaidino ieškovą, nepareiškęs prieštaravimo. Pažymėtina, jog pagal DK 125 str. 1 d. viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovas ar atsakovas pateikė raštu pasiūlymą kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog šalys siekė nutraukti darbo sutartį abipusiu susitarimu. Atsakovas, negavęs tokio raštiško pasiūlymo iš ieškovo, neturėjo pagrindo reikšti kokių nors prieštaravimų ieškovui dėl darbo sutarties nutraukimo. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, jog atsakovas savo veiksmais suklaidino ieškovą dėl darbo sutarties nutraukimo abiejų šalių suderinta valia.
Apeliantas šiuo atveju nepagrįstai teigia, kad atsakovas tokiais veiksmais pasinaudojo ieškovo vadovybės Lietuvos Respublikos įstatymų ir kalbos žiniomis. Pažymėtina, jog Konstitucijos 7 straipsnyje yra įtvirtina, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Be to įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimo nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 str.). Todėl tokius apelianto argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.
Apelianto teiginiai, jog jis, remdamasis atsakovo sąžiningumu, nepatikrino, ar yra sudaryti ir tinkamai parengti visi reikalingi dokumentai, susiję su įdarbinimu ir darbo santykių nutraukimu, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumą. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo darbdavys. Ieškovo vadovas, negalėdamas pats laiku ir tinkamai įforminti darbo sutarties nutraukimo, turėjo galimybę pavesti šią funkciją kitam ieškovo darbuotojui. Nors, ieškovo teigimu, atsakovas turėjo pareigą tinkamai įforminti šalių sudarytos darbo sutarties nutraukimą, tai buvo nurodyta darbuotojo paieškos skelbime ir darbo pokalbio metu, o darbuotojo pareiginėse instrukcijose tai nebuvo nurodyta, nes atsakovas pats jų neparengė. Tačiau pažymėtina, jog DK 119 str. numato, kad darbdavys neturi teisės reikalauti, išskyrus DK nustatytus atvejus, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi. Dėl papildomo darbo ar pareigų turi būti sutarta ir tai turi būti aptarta darbo sutartyje. Iš į bylą pateiktos šalių sudarytos darbo sutarties (b.l. 62-65) matyti, kad šalys nesusitarė, jog atsakovas turi parengti darbuotojų pareigines instrukcijas, taip pat parengti dokumentus, susijus su įdarbinimu ir darbo santykių nutraukimu. Darbo sutartyje nurodyta, kad atsakovas priimamas dirbti teisininku, tačiau jo pareigos ir funkcijos nėra detalizuotas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl minėtų atsakovo funkcijų šalys susitarė, taip pat, kad atsakovas su jomis nebuvo pasirašytinai supažindintas. Be to Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-22385-852/2013 konstatavo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo netinkamai atliktą darbą ar kitokias aplinkybes, rodančias, kad ieškovas netinka eiti pavestas darbo funkcijas ir laikė neįrodyta, kad I. S. netinkamai vykdė darbo funkcijas. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl šiuo atveju nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 str. 2 d.). Byloje neesant duomenų apie tai, kad atsakovas netinkamai vykdė darbo funkcijas ir neparengė dokumentų, susijusių su šalių darbo santykių nutraukimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas išmokėjo kompensaciją, o atsakovas ją priėmė, tačiau taikos sutartį pasirašyti atsisakė. Tokie atsakovo veiksmai, pasak apelianto, patvirtina, kad jo tikslas buvo praturtėti ieškovo sąskaita. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-22385-852/2013 pripažino, kad 2013 vasario 11 d. šalių sudarytos darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir laikė, kad ši darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisė I. S. su neteisėtu darbo sutarties nutraukimu susijusias išmokas. Aplinkybė, kad ieškovas šias išmokas sumokėjo, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl to ieškovas patyrė žalą. Šiuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai nėra konstatuoti, minėtos išmokos yra priteistos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl ieškovas turėjo prievolę jas sumokėti atsakovui ir jos negali būti laikomos ieškovo patirtais nuostoliais.
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jam atsirado pareiga atlyginti atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Prie tokių išlaidų atsakovas priskiria 1 000 Lt, sumokėtus B. M. firmai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tačiau CPK 98 straipsnis nustato išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą, todėl priskirti prie tokių išlaidų B. M. firmos atsakovui suteiktas paslaugas nėra pagrindo.
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimo
Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 3 d. sprendimu neišsprendė atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir paskirstymo klausimo, šis klausimas buvo išspręstas priimant papildomą sprendimą (CPK 277 str. 1 d. 3 p.). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 31 d. papildomu sprendimu atmetė atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, motyvuodamas tuo, kad nors atsakovas ir pateikė pinigų priėmimo kvitą, tačiau nei kartu su atsiliepimu, nei su nagrinėjamu prašymu nepateikė atstovavimo sutarties, patvirtinančios advokato padėjėjos teises ir pareigas bei jų mastą nagrinėjamoje byloje.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog nors bylą vedė pats ir posėdžio metu advokato padėjėja jam neatstovavo, tačiau jis kreipėsi pas advokato padėjėją L. V. konsultacijos ir procesinius dokumentus parengė L. V.. Bylos duomenimis, 2014 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio metu atsakovas pateikė į bylą pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, jog jis yra sumokėjęs advokato padėjėjai L. V. 1000 Lt už dokumento surašymą (b.l. 88). Nors apeliantas nurodo, jog teismo posėdžio metu advokato padėjėja jam neatstovavo, todėl, jo manymu, jis neprivalėjo pateikti ir teisinių paslaugų teikimo sutarties, tačiau remiantis CPK 57 str. 3 d., advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu. Todėl dėl advokato padėjėjos teikiamos teisinės pagalbos atsakovas turėjo sudaryti teisinių paslaugų teikimo sutartį ir sutarties sudarymą patvirtinančius įrodymus pateikti teismui.
Nagrinėjamu atveju nei rašytinės atstovavimo sutarties, nei jos išrašo, patvirtinančio, jog atsakovas buvo sudaręs sutartį su advokato padėjėja L. V. dėl procesinių dokumentų rengimo, atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos nepateikė. Nors atsakovas išrašą iš teisinių paslaugų sutarties pateikė kartu su apeliaciniu skundu, tačiau, remiantis CPK 314 str., apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju atsakovo teisinių paslaugų sutartis su advokato padėjėja L. V. sudaryta 2013 m. gegužės 1 d., taigi iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog šios sutarties negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šios sutarties priimti.
Apeliantas taip pat nurodo, kad nesutinka su teismo argumentais, jog jis yra teisininkas ir bylą vedė pats asmeniškai, tad advokato ar advokato padėjėjo pagalba jam yra nereikalinga. Tačiau kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. papildomo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas nurodė, jog atsakovas yra teisininkas, bylą vedė pats asmeniškai, jokie įrodymai nepatvirtina, kad jis būtų naudojęsis advokato ar advokato padėjėjo teisine pagalba šioje byloje. Teismas šiuo atveju nenurodė, jog advokato ar advokato padėjėjo pagalba atsakovui yra nereikalinga.
Apeliantas nurodo, jog už jo patirtas bylinėjimosi išlaidas yra atsakingas ieškovas ir jam turėtų būti taikomos civilinė atsakomybės nuostatos, nes tik dėl jo kaltės apeliantas buvo priverstas prašyti advokato padėjėjos pagalbos ir bylinėtis bei patirti nuostolių. Tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Šiuo atveju atsakovui į bylą nepateikus atstovavimo sutarties pateikus, tik pinigų priėmimo kvitą, ant kurio net nėra nurodyta už kokio procesinio dokumento ir kokioje byloje surašymą atsakovas sumokėjo advokato padėjėjai 1 000 Lt, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jokie įrodymai nepatvirtina, kad jis atsakovas advokato ar advokato padėjėjo teisine pagalba šioje byloje. Kaip teisingai nurodo ir pats apeliantas, nepriklausomai nuo besikreipiančio į teismą asmens profesijos, CPK kiekvienam suteikia teisę pasinaudoti advokato ar advokato padėjėjo pagalba. Nagrinėjamu atveju šios atsakovo teisės pirmosios instancijos teismas neapribojo.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atsakovui atmestas, taip pat pirmosios instancijos papildomas sprendimas, kuriuo atmestas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra teisėti ir pagrįsti, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.