Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino dalinai bei parodė, kad 2012-03-20 jis, E. L., R. G., G. B., G. M., K. K., E. K. ir Paulius buvo prie Čečėnijos aikštės. Kažkuriuo metu kaltinamasis su E. L. trumpam parėjo pas kaltinamąjį į namus, o draugus paliko ten pat. Neužilgo jam paskambinęs R. G. pranešė, kad sumuštas K. K. – jam sulaužytas žandikaulis bei pakvietė juos greičiau sugrįžti. R. G. su tuo pačiu kvietimu jam skambino ir dar kartą. Grįžus į Čečėnijos aikštę, juos pasitiko R. G., G. B., G. M. bei kiti, kurie, kaltinamojo nuomone, buvo prie K. K. laiptinės. Nuėję prie laiptinės, pamatė K. K. su nepilnai užčiaupta burna, jis sakė, kad jam neišeina normaliai užsičiaupti. Užlipus iki K. K. buto durų, išėjusi pastarojo sesuo pasakė, kad brolį sužalojo K. K. kaimyno draugas. Kaltinamasis su draugais, nuėję prie 35-os vidurinės, matė, kad atvažiavęs K. K. tėvas nuvežė pastarąjį į ligoninę. Kaltinamasis su draugais laukė, kol K. K. sugrįš į namus, sužinoti, ar jam viskas gerai. Kaltinamasis pats neturėjo tikslo kam nors ką nors padaryti. Belaukdami nusprendė nueiti pas L. V. pasikalbėti. Kaltinamasis skambino į L. V. buto duris apie 20 min., bet niekas durų neatidarė. Išėję į lauką, jie stovėjo prie pačios pirmos laiptinės. Belaukiant atvažiavo L. V. mama, su kuria jie truputį pasišnekučiavo, pajuokavo. B. K. K., išbėgo L. V. ir jo trys draugai, iš kurių vienas buvo L. V. pusbrolis, pastarieji buvo su maikutėmis, kaltinamasis su draugais buvo su žieminėmis striukėmis, nes buvo dar kovo galas, buvo šaltoka. Tuo metu kaltinamasis su draugais stovėjo trise ar keturiese, nes merginos buvo išėjusios. Prie kaltinamojo kompanijos pribėgus L. V. kompanijai, kaltinamasis staiga pastebėjo, kad krenta R. G., kai šiam kažkas trenkė į veido sritį, paskui pamatė, kad kažkas trenkia E. K., rodos, taip pat į veido sritį. Tuo metu kaltinamajam taip pat lyg L. V. pusbrolis trenkė į skruostą. Tada kaltinamasis atsitraukęs klausė, ką jie čia daro, tačiau matė, kad priešinga kompanija vis tiek agresyviai nusiteikę. Tada kaltinamasis pradėjo eiti link L. V. pusbrolio. Šis pradėjo atsitraukinėti ir bėgti. Tada kaltinamasis, teigdamas galimai būdamas šoko būsenoje, atsisukęs į dešinę pusę ir pamatęs prie laiptinės durų stovint rankas iškėlusį L. V., pribėgo prie pastarojo, trenkė jam dešine ranka į žandikaulio sritį, griebė jam už maikutės ir metė jį į dešinę pusę link krūmų. Pamatęs, kad L. V. gali krist į minėtus krūmus, kurie buvo spygliuoti, kaltinamasis pastarąjį greit nuo tų krūmų numetė į šalį, kad šis nesusibadytų. Po to, pats to nesuprasdamas, gal būdamas šoko ar afekto būsenoje, pradėjo trypti L. V. galvą. Mano, kad sudavė 3-4 smūgius į dešinę veido pusę. Mano, kad tuo metu kaltinamasis prie L. V. buvo vienas. Paskui pamatė, kad iš L. V. laiptinės išbėgo pagyvenęs kaimynas su žmona, kuris kaltinamąjį pagriebė už striukės kapišono. Kaltinamojo teigimu, jis tam žmogui netrenkė, kažkaip muistydamasis išsivadavo, pasitraukė į šoną ir nubėgo namo. Prisimena, kad prie laiptinės suklupęs, paėmė ir metė į išėjusį kaimyną prie pačios pirmos laiptinės gulėjusį plastmasinį butelį nuo alaus. Nepamena, kuriuo tiksliai metu kaltinamasis tą butelį paėmė. Kaltinamasis nurodė iš įvykio vietos pabėgęs prieš pabėgant R. G.. G. M. ir G. B. buvo atsisukusios, ir galėjo matyti, kai kaltinamasis bandė ištrūkti iš kaimyno rankų, bei gulintį L. V. ir R. G.. Tą dieną dienos metu vartojo alkoholio, bet nestiprų ir nedaug: alkoholinį alų „Delight“, vieną 0,33 ml buteliuką, kuris yra gal 2-2,5 laipsnių. Nesijautė nuo jo labai apsvaigęs. Matė, kad kiti jo draugai prieš pirmą įvykį, būdami Čečėnijos aikštėje, vartojo alkoholį – gėrė alų „Fortas“, kuris buvo 1 l talpos plastmasiniuose buteliuose, buvo išgerti gal 4 buteliai, gėrė ir merginos, bet kaltinamojo teigimu, jis pats alkoholio tuo metu nevartojęs. Būnant prie mokyklos bei prie laiptinės, niekas alkoholio negėrė. Liudytojų – kartu su jais buvusių merginų parodymai, kad jie visi vartojo alų, neteisingi. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nenurodė visų L. V. mušimo aplinkybių, nes tuo metu pasakojo greitai ir be smulkmenų. Bet iki duodamas parodymus nurodė permąstęs įvykį ir prisiminęs visas detales. Nukentėjusiojo daugiau niekas nemušė, tik R. G. kažkaip prabėgdamas bandė peršokti ir su koja per petį užkliuvo už nukentėjusiojo. L. V. gulėjo kažkaip ant pilvo, jo galva gulėjo lyg ant kairio žando. Nurodė matęs tą momentą, kai R. G. bandė peršokti ir su koja per petį perbraukė link kaklo, o kaltinamąjį tuo metu kaimynas pagriebė už striukės kapišono. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nėra užfiksuota, kad jam taip pat buvo suduotas smūgis. Nurodė, kad kažkokias smulkmenas labiau prisimena dabar, bet yra tokių niuansų, kurių šiuo metu nelabai prisimena, jau yra primiršęs. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė tyrėjai nemelavęs, gal tik nepasakęs tyrėjai, kad R. G. buvo užkliuvęs už L. V., kai norėjo peršokti, nes tyrėja jam uždavinėjo daug klausimų, ir kaltinamasis netyčia pamiršęs galėjo praleisti. Po pacitavimo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų: „Ar dar kas iš mano draugų būtų sudavęs ar įspyręs L. muštynių metu, aš nemačiau, to pasakyti negaliu. Tačiau po muštynių iš draugų, t. y. iš Ernesto, pravarde „beždžionė“, girdėjau, kad L. yra įspyręs ir Rokas“ (2 t., b. l. 9) kaltinamasis parodė, kad nepamena, ar tuo metu ką nors iš ko nors girdėjo. Paaiškino, kad R. G. bėgo link L. V. iš tos pusės, kur stovėjo kaltinamojo ir jo draugų draugės – nuo Čečėnijos aikštės pusės link antros laiptinės. Kaltinamasis nepamena, ar L. V. gulėjo ant žemės apsirengęs ar nuogas, mano, kad gal buvo jam ant galvos užtempta maikutė. Kas ją užtempė, kaltinamasis nematė. Negali atsakyti, kodėl specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo suduoti 7 smūgiai, nes jis, kiek prisimena, koja sudavė ne daugiau kaip 3-4 smūgius. Neįsivaizduoja, kas galėjo suduoti kitus smūgius. Mano, kad civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos yra per dideli. Mano, kad L. V. tėvo ieškinys galėtų būti 10 000 Lt, o L. V. – 20 000-30 000 Lt. Ligonių kasų ieškinį pripažįsta.

Kaltinamasis R. G. kaltu neprisipažino bei parodė, kad 2012-03-30 su A. G., E. L., E. K., P. C., G. M., K. K. ir G. B. buvo parke. Vienu metu A. G. su E. L. nuėjo pas A. G. į namus, o kaltinamasis su keliais draugais namo palydėjo K. K.. Laiptinėje įvyko muštynės su K. K. kaimynu L. V. ir pastarojo draugais. Po muštynių einant link Čečėnijos aikštės, kaltinamasis, paskambinęs A. G., pasakė, kad sumuštas K. K., kad nukentėjo ir jis pats (R. G.). Nežino, kodėl skambino A. G., mano, kad buvo pasimetęs, nežinojo, ką daryti. Grįžus A. G. su E. L., kadangi K. K. spaudėsi kraujais, jam neišėjo sučiaupti burnos, jautėsi blogai, kaltinamasis su draugais K. K. palydėjo namo, o patys nuėjo prie mokyklos laukti iš K. K. žinių, kurį tėvas išvežė į ligoninę. Pradėjus snigti, jie toliau nuėjo laukti prie kitos, nei gyveno K. K., laiptinės. Vienu metu kaltinamasis su E. K. buvo nuėję į parduotuvę „Šiaurinė“. Grįžus kaltinamasis nuėjo prie pirmos laiptinės ir telefonu kalbėjo su savo drauge. Kalbėdamas vaikštinėjo pirmyn-atgal. Vienu momentu pamatė, kad A. G. su E. L. kalbėjosi su L. V. mama. Kažkuriuo metu, toliau bekalbant telefonu, išgirdo šauksmus, keiksmažodžius, todėl, baigęs kalbėti, pradėjo bėgti link draugų. Pamatė, kad keturi vaikinai, apsirengę su trumpom rankovėm marškinėliais, išsidėstę linija, nugara į kaltinamąjį, ėjo link kaltinamojo draugų. Bėgdamas link draugų, kaltinamasis pamatė, kaip buvo trenkta E. K., kuris nuo smūgio nukrito. Tada, atsisukęs į kaltinamąjį, link jo pradėjo eiti vaikinas, apsirengęs tamsiai mėlyna maike ant šleikučių. Kaltinamajam bandant trauktis, šis vaikinas kaltinamajam trenkė, nuo ko kaltinamasis susvirduliavęs atsirėmė į mašiną, o vaikinas toliau ėmė mušti kaltinamąjį. Kaltinamasis prisimena, kad jam pasidarė blogai, jis parkrito, tačiau kaltinamąjį apgynė E. L.. Atsistojęs pamatė, kad lyg kažkas muša A. G. (prie kurios laiptinės mušė, nepamena), todėl kaltinamasis bėgo link pastarojo. Kaltinamasis bėgo link A. G., norėdamas jį apginti, nes R. G. atrodė, kad A. G. kažkas muša ar tąso – A. G. lyg buvo su kažkuo susikabinęs, muistėsi. Tačiau jo bėgimo kryptimi kažkas gulėjo ant takelio, jis kaltinamajam tiesiog išdygo ant akių. Kaltinamasis bandė kliūtį peršokti, bet užkliudė. Atsisukęs pažiūrėti, matė tik pakaušį ir nuogą šoną. Tik vėliau sužinojo, kad ten buvo L. V.. Kaltinamasis nežino, per kurią gulinčiojo vietą jis užkliuvo, tačiau mano, kad turbūt nesudavė L. V. į galvos ar veido sritį. Kai užkliuvo už gulinčio asmens, tada jau bėgo į kitą pusę. Paskui kaltinamąjį kažkas pastvėrė už apykaklės, kelis kartus apsuko ir paleido. Nurodo, kad jį kažkoks vyras pastvėrė už apykaklės, jau nubėgus nuo tos vietos, netoli laiptinių. Patikslina, kad jį, užkliuvus už gulinčiojo, iš karto pagavo. Todėl mano, kad gal tada ir nenubėgo nuo tos vietos, kur užkliuvo, gal buvo ten per kelis žingsnius. Tada pamatęs, kad bėga E. L., kaltinamasis nubėgo paskui jį pas A. G. į namus. Negirdėjo, kas apie įvykį buvo šnekama A. G. namuose. Pripažįsta, kad L. V. įspyrė, bet aš ne iš piktos valios, o tik norėdamas peršokti, bet šokdamas su koja užkabino ir gavosi tai kaip spyris. Nurodė iš pradžių negalvojęs, kad taip gavosi, todėl ir neprisipažino, tik, išgirdęs liudytojų parodymus, „viską sudėliojo“. Tą dieną alkoholio nurodė nevartojęs, nes tą dieną jis po ligos tik pirmą kartą buvo išėjęs į lauką. Mano, kad civilinis ieškinys per didelis, nes jis neturi jokio turto. Be to, nežino, ar pagrįstai reikalaujama iš jo pinigų.

Be kaltinamųjų parodymų jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis L. V. parodė, kad 2013-03-30 po pamokų su draugais L. G., M. V., E. G., L. K., R. P. pas jį namuose kepė pyragą. Nukentėjusiajam su M. V. išėjus į laiptinę parūkyti, pro juos praeinant R. G., K. K. ir E. K., kažkuris iš jų paprašė susukti cigaretę. Susukus vieną, K. K. parašė dar vienos. Nukentėjusysis atsisakė daugiau daryti. Su draugais bežiūrint filmą, prasidėjo bildenimas, daužymas, spardymas į nukentėjusiojo duris. Nukentėjusysis su M. V. ir L. G. išėjo į laiptinės salelę išsiaiškinti. Trumpai pasikalbėjus su laiptinėje buvusiais K. K. ir kitais kartu su juo buvusiais asmenimis, tarp jų įvyko konfliktas, muštynės, po kurių nukentėjusysis su draugais įbėgo į butą. Nuo sutiktų vaikinų jautė sklindantį alkoholio kvapą. Neužilgo atėjo nukentėjusiojo mama, kuri juos dėl konflikto barė. Neužilgo jis paskambino savo pusbroliui R. K. bei pakvietė jį atvažiuoti. Nukentėjusiojo mamai jau išvažiavus, jie, vaikinai, visi išėjo į lauką pasižvalgyti, ar viskas tvarkoje, ar nieko nenutiks, kai jie išeis, nes nenorėjo, kad kas atsitiktų merginoms. Apie tai, kas atsitiko, išėjus į lauką, nukentėjusysis nurodė žinąs tik iš draugų pasakojimo, nes jis pats daugiau nieko neatsimena. Po įvykio jam yra sutrikusi koordinacija. Mokyklos šokių būrelyje negali šokti, nes negali greitai apsisukti. Po traumos ligoninėje gulėjo tris savaites, negalėjo vaikščioti, nes nebuvo pajėgus, nelaikė lygsvaros. Ligoninėje jam darė masažus, nes dėl užspausto nervo nejautė kairės kūno pusės. Dabar jau po truputį pradeda jausti. Grįžus iš ligoninės namo, vaikščioti pradėjo tik po dviejų dienų, iki tol po namus visą laiką šliaužiojo, ėjo vos ne keturiomis. Sanatorijoje jam buvo atliekama daug procedūrų: elektrostimuliacija, veido masažai. Abromiškių vaikų sanatorijoje prabuvo 52 dienas. Sanatorija padėjo tuo, kad po truputį jau galėjo lipti laiptais. Bėgioti sunku iki dabar, nes nevienodai dedasi kojos. Dabar jau beveik nepastebimai, bet dar šlubčioja. Kartais būna, kad bevaikščiojant, kairė koja atsipalaiduoja, atsijungia, dėl ko net buvo keletą kartų parkritęs. Kairės pusės jautrumas po truputį atsigauna, bet vis tiek dar išlikę, kad nejaučia visos kairės pusės. Sunku yra visur, kur reikia laikyti lygsvarą – sunku važiuoti dviračiu – svyra tai į vieną, tai į kitą šoną. Vaistus vartojo ilgą laiką. Anksčiau žaidė krepšinį, dabar negali, nes ne taip pašoka, ne taip bėga. Dabar negali užsiimti ir turėtu hobiu – radijo bangomis valdomomis mašinomis, nes ten reikia tikslumo. Anksčiau ilgai grojo gitara, dabar – nebegali, nes dar labai sunku dėlioti pirštus, aptirpsta galūnės. Dėl koordinacijos sutrikimo sudėtinga praustis duše. Po įvykio miegodavo kas dvi-tris valandas po pusę valandos -valandą, nes nemiegant labai greitai prarasdavo energiją, būdavo silpna. Dar ir dabar, grįžus iš mokyklos, kartai reikia pamiegoti. Išėjus iš ligoninės, pirmą, antrą savaitę buvo labai baisu, nes nieko negalėjo atsiminti, kas buvo ligoninėje. Antra savaitė po įvykio ligoninėje buvo baisiausia, nes, vis bandant išlipti iš lovos, iš karto krisdavo. Mamai gydytojai minėjo, kad jis galbūt turėtų atsistatyti poros metų bėgyje, tai yra pradėti normaliai jausti kairę kūno pusę, nebebūti rankų tirpimo. Po gydymosi tęsiant mokslus, buvo labai sutrikęs dėmesys, lape mirgėdavo raidės ir buvo sunku skaityti. Ir dabar pasitaiko, kad daugiau paskaičius, reikia daryti pertrauką, ko nebūdavo anksčiau. Mano, kad jo sveikata po truputį gerėja. Dar pervargsta nuo įtampos, mąstymo. Mokslai dabar pablogėjo, nors 11 klasėje sunkesni ir mokslai, be to, ir kitas miestas. Mano nesantis toks žmogus, kad veltųsi į konfliktus. Nurodo, kad, nors tėvai kartu negyvena, jie abudu juo rūpinasi. Gulint ligoninėje, taip pat rūpinosi abu: tėtis – naktim, mama - dienom.

Nukentėjusysis – civilinis ieškovas G. V. parodė, kad apie įvykį sužinojo, kai jam paskambino brolis D. V., pranešęs, kad Laurynas išvežtas į reanimaciją. Teko bendrauti su žmonėmis, kurie matė patį įvykį. Kiek suprato iš jų pasakojimų, Laurynas su draugais išėjo apsižvalgyti dėl to, kad su jais buvusioms mergaitėms reikėjo eiti namo. Išėjimas apsižvalgyti baigėsi tuo, kad susitiko su prie kitos laiptinės buvusia kompanija. Pasak pasakotojų, Laurynas agresyviai nesielgė, buvo iškėlęs rankas į viršų ir bandė kažką paaiškinti. Apie tai greičiausiai pasakojo kitas sūnus, matęs įvykį, bei pirmame aukšte gyvenusi kaimynė. Kaimynė iš jo laiptinės pirmo aukšto pamatė tą vaizdą, kai be sąmonės gulintis Laurynas buvo trypiamas. Tada ji pakvietė savo vyrą, kad apgintų gulintį G. V. sūnų. Kaimynės vyras, atbėgęs, nustūmė A. G.. Tada, pasak kaimyno A. M. iš pirmo aukšto ir sūnaus K. V., pribėgęs dar vienas vaikinas dar vieną kartą spyrė į galvą G. V. sūnui. Nuvykus į nusikaltimo vietą, kaimynas iš kitos laiptinės sakė, kad prieš tą įvykį išvarė girtaujančią kompaniją, kurioje buvo ir A. G., kuri nueidama pasiėmė dėžę alkoholinių gėrimų, ir A. G. dar vieną butelį paleido į kaimyną, kuris apgynė Lauryną. Po įvykio sūnus apie keturias paras buvo visiškoje komoje, prie jo buvo prijungti kvėpavimo aparatai, deguonis. Pirmą vakarą buvo prognozė, kad sūnus laikinai praras atmintį. Antrą parą buvo atjungti kvėpavimo aparatai, kiti prietaisai, palaikę gyvybę, lyg viskas buvo pradėjo gerėti. O trečią parą vėl viskas pablogėjo. Buvo didelė rizika dėl gyvybės, kai prapjovė kaukolę ir išleido susidariusius kraujo krešulius, paskui kažkokiu būdu ištraukė orą, nes rado oro burbuliukų. Paskui vėl staiga pagerėjo ir pradėjo gerėti toliau. Kad sūnus nemirs, paaiškėjo galbūt tik kažkur po 10 dienų. Tas 10 dienų buvo neaišku, ar sūnui pagerės, ar nepagerės. Gydytojai rekomendavo išvengti peršalimų, maudynių atviruose telkiniuose, buvimo vėjyje, kadangi komplikacijos su peršalimais yra pavojingos, kad du metus išvengti tų komplikacijų dėl galvos smegenų uždegimo ir t. t. Gydytojai pasakė, kad pas sūnų dabar galvos smegenų dangalai kaip 3 metų vaiko, jas reikia saugoti. Taip pasidarė dėl sumušimo, operacijų. Visam gyvenimui reikia pasisaugoti, nes gali būti liekamųjų smegenų veiklos sutrikimų. Gydytojai minėjo 2 m. terminą, per kurį statistiškai daugiausiai pasireiškia grįžtamųjų veiksnių, komplikacijų, įvairiausių negerumų. Būnant ligoninėje, Lauryno mama prie sūnaus budėdavo dienom, G. V. – naktimis. Sūnus buvo visiškai arba dalinai fiksuotas prie lovos, kadangi galvoje žaizda, buvo ir visokie tvarsčiai, o jis draskydavosi, keldavosi. G. V. nurodė iš pradžių dar važinėjęs į darbą, bet, kadangi jis yra UAB „Agro Neveronys“ vadovas, po nemiegotų naktų negalėjo dirbti, todėl, kad prižiūrėti vaiką, teko pasiimti visas priklausančias atostogas. Per tą laikotarpį, kol iki sanatorijos sūnus buvo Kaune, juo rūpindamasis nukentėjusysis „atostogavo“. Palaiko pareikštą ieškinį: prašo jam priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Neturtinę žalą sudaro emocijos, sielvartas, kurį patyrė, nepatogumai, netikslingai panaudotos atostogos, patirta depresija, darbingumo sumažėjimas tuo metu. Taip pat palaiko ir sūnaus vardu pareikštą civilinį ieškinį 100 000 Lt. Pirmą kartą savo sūnaus K. V. pasakojimą apie įvykį nurodė išgirdęs tą patį vakarą, kai buvo pakviesti į Kauno Žaliakalnio PN duoti parodymus. Jis kartu dalyvavo savo sūnaus apklausoje.

Liudytoja D. V. parodė, kad 2012-03-30 grįžtant iš darbo apie 17 val., įeidama į laiptinę, išgirdo šurmulį, bėgančių žmonių dundesį. Tarp pirmo ir antro aukšto pamatė 4-5 vaikinų būrelį, pirmas bėgo R. K., kaimynas iš ketvirto aukšto, pravira kraujuota burna. Namie buvę vaikai papasakojo apie įvykusį incidentą. Apibarusi vaikus, išėjo savo reikalais. Gal po valandos grįžusi, prie pirmos laiptinės pamatė stovint A. G. ir dar tris iš matymo pažįstamus vaikinus (du iš jų buvo Ernestai). Nuo vaikinų jautėsi alkoholio tvaikas. Paklausus jų, ar jie išgėrę, patvirtinę pasakė, kad jie atsigėrė. Kad A. G. buvo išgėręs, jai pasirodė iš kvapo. Apie 15-20 min. su vaikinais (A. G.) ji draugiškai aptarė įvykį. Supratusi kilusią grėsmę pas ją namuose buvusiems vaikams, nes A. G. kompanija grasino, kad dabar atsilygins Lauryno draugams, kurie buvo tuo metu, grįžusi namo, liepė pastariesiems į lauką neiti, pasiskambinti tėvams, kad šie atvažiuotų jų pasiimti, ir išvažiavo į parduotuvę. Būnant parduotuvėje, paskambinęs jaunesnis sūnus K. pranešė, kad vyksta muštynės. Grįžusi namo, jau rado policiją, matė vyresnįjį sūnų keliamą į greitąją pagalbą. Jai atvažiavus, buvo susirinkę daug žmonių. Kaimynas iš pirmo aukšto, M. A., sakė, kad, jei ne jis, būtų jos sūnų Lauryną užmušę, sakė, kad iš pradžių mušė, spardė stambaus sudėjimo vaikinas, paskui, jau kaimynui beginant Lauryną, pribėgęs R. G. sudavė paskutinį smūgį. Sūnus K. V. papasakojo, kad Laurynas išėjo į kiemą pasižiūrėti, ar dar yra tie vaikinai, pasiaiškinti, jis buvo iškėlęs rankas. Kažkas pribėgo iš nugaros, užmovė jam marškinius ant galvos, parvertė ir jį spardė A. G., o paskutinis sudavė R. G.. Šiuos vaikinus jai konkrečiai įvardijo sūnus K. V.. Dar apie tai pasakojo ir Lauryno mergaitė Evelina, kuri viską matė iš viršaus.

Ligoninėje sūnui L. V. buvo diagnozuotas didelis krešulys po kaukole, kurį skubiai reikėjo operuoti ir kurį operavo. Po to buvo diagnozuotas kaukolės bazės, žandikaulio ir kairio skruostikaulio lūžis, kairės ausies ir akies sumušimai, kraujosruvos ant aklo ir viršutinėje nugaros dalyje. Po operacijos Laurynas tris paras buvo komoje, po to reanimacijoje dar palaikė porą dienų, kol atsistatė visos gyvybines funkcijos. Po trijų su puse parų prabudęs Laurynas nesuvokė, kas vyksta, kur jis yra, kalbėjo sunkiai, kažką atpažino, kažką iš kažkur prisiminė. Tik po penkių dienų paaiškėjo, kad smegenys nebetins. Paskui prasidėjo meningito grėsmė, prasidėjo komplikacijos. Ligoninėje sūnus prabuvo apie mėnesį laiko. Ji sūnų slaugė dienomis, vyras – naktimis. Po ligoninės sūnui L. 2-3 dienas pabuvus namuose, dar apie pusantro mėnesio buvo reabilitacinis laikotarpis Abromiškių reabilitacijos įstaigoje. Reabilitacijos laikotarpiu sūnus sunkiai valdė kairę pusę – ji buvo kaip po insulto, visa susmukusi. Tai buvo dėl smegenų pažeidimo. Buvo sutrikę visi pojūčiai: alkio, tuštinimosi, skausmo. Sunkiai galėjo vaikščioti, ir dabar nelabai gali bėgioti. Iš viso neturėjo alkio jausmo, nesuprato, kad reikia pavalgyti, gerdamas springo, nes buvo kažkiek paralyžuotas gomurys. Sūnaus tėvas G. V. naktį su sūnumi Karoliu dalyvavo jo apklausoje.

Liudytojas K. V. parodė, kad įvykis, kurio metu nukentėjo brolis, buvo pavasarį, apie balandžio mėn. Kai pas brolį atvažiavo draugai, jis su klasioku išėjo į lauką pažaisti krepšinį. Kai grįžo namo, vienas konfliktas jau buvo įvykęs. Bebūnant savo kambaryje, į namus trumpam buvo grįžusi mama. Dar po kokių 10 min. atvažiavo pusbrolis Rokas. Pasisveikinęs liudytojas vėl nuėjo į savo kambarį. Išgirdęs vėl sucypsint duris, pagalvojęs, kad išeina brolio draugai, išėjo iš savo kambario su jais atsisveikinti, bet brolio ir jo draugų nebuvo, tik merginos pasakė, kad jie išėjo pasižiūrėti į lauką, ar lauke ramu, nes joms reikės važiuoti namo. Nuėjęs į virtuvę atsigerti, pažiūrėjęs per langą, pamatė brolį su draugais einančius iki kitos laiptinės, todėl pradėjo juos stebėti. Priėjęs prie kito lango, pamatė, kad penki vaikinai stovi kitoje laiptinėje ir vos nesimosikuoja kumščiais, dar lyg kažką užrėkė ant brolio draugų kompanijos. Laurynas su draugais pradėjo atsitraukinėti, o tie penki vaikinai pradėjo eiti, net bėgti link pastarųjų. Neprisimena kaip, bet brolis atsiskyrė nuo draugų, jį pradėjo supti kiti vaikinai, o brolio draugai ėjo atbulom tolyn nuo tos vietos. Brolis iškėlė rankas parodyti, kad nieko nedaro. Tuo metu vienas vaikinas užsimojo suduoti broliui. Šiuo metu liudytojas, kad geriau matytų, perėjo prie virtuvės lango. Kai pro jį pažiūrėjo, brolis jau gulėjo ant žemės, jo draugai atsitraukinėjo. Kažkuris vaikinas užmovė brolio maikę jam ant galvos. Tas pats vaikinas, kuris prieš tai buvo užsimojęs, pradėjo trypti brolio galvą, trypė kokius šešis kartus. Liudytojas puolė skambinti policijai. Kol skambino policijai ir šnekėjo telefonu, nuo lango buvo nuėjęs toliau. Kaip paskambinęs grįžo, pamatė, kad visi vaikinai išsisklaidę, išsibėgioję. Po to dar vienas vaikinas – R. G., grįždamas nuo užsivytų brolio draugų, suklupo taip, kad peršokti brolį, jį peršoko iš dešinės pusės ir, spyręs į galvą, nubėgo. Nelabai prisimena, į kurią galvos vietą pastarasis įspyrė. Viską stebėjusios merginos išėjo į lauką. Kaimynai atėjo, kai brolis jau gulėjo ir, visi buvo išsisklaidę. Liudytojas liko laukti namie. Buvo atėjęs kaimynas iš jų laiptinės, taip pat kaimynė iš kitos laiptinės pirmo aukšto. Neatsimena, ar langas buvo atidarytas, ar uždarytas. Kas vyko lauke, viską suprato iš vaizdo. Nė vieno asmens iš kitos kompanijos nepažinojo, išskyrus tą vieną, kuris spyrė paskutinis, nes jis mokėsi liudytojo mokykloje, gyveno netoli nuo liudytojo namų. Be to, liudytojas R. G. dažnai matydavo būnant liudytojo kieme su draugais laiptinėse, kur jie rūkydavo ar šiaip kažką veikdavo. Šis vaikinas buvo smulkaus sudėjimo ir šviesių plaukų, jis visada vaikščiojo su ta pačia apranga. K. V. nurodė, kad jis pats kartais nešioja akinius – kai reikia kažką pamatyti toli, užsideda. Akiniai -0,5 dioptrijos. Paprastai akinių jis nenešioja. Šį įvykį jis stebėjo iš trečio aukšto. Buvo be akinių. Matė, kas vyksta apačioje, iš tokio atstumo veidus įžiūri. Matė, kad pats pirmas link brolio ir jo draugų ėjo R. G.. Šį asmenį įsidėmėjęs iš apsirengimo (striukė juodai žalia), kitų vaikinų, apsirengusių taip pat, nebuvo (kiti vaikinai buvo apsirengę juodai). Liudytojas nurodė neįsidėmėjęs, kas vyko daugiau, nes stebėjo, kas vyko prie brolio, todėl matė jo spardymą bei prabėgančio asmens spyrį. Iš karto po įvykio nepasakojo tėvams, ką matė, nes iš karto važiavo į komisariatą ir ten viską papasakojo. Tai girdėjo ir tėtis. Teisingai pasakojo tai, ką atsiminė, pareigūnui, teisėjui.

Liudytoja E. G. parodė, kad 2012-03-30 ji, L. V., R. P., L. K., M. V., L. G. pas L. V. namuose kepė pyragą. Po kažkiek laiko į namus sugrįžo ir L. V. brolis K. V.. Kažkam pradėjus spardyti į duris, L. V., M. V. ir L. G. išėjo pasižiūrėti. Grįžę pasakė, kad spardė kaimynas, kad jie apsistumdė, jokių smulkmenų nepasakojo. Vienu momentu į namus buvo grįžusi L. V. mama. Prieš ruošiantis važiuoti namo, atvažiavo L. pusbrolis R.. Jis buvo atvažiavęs, kad drąsiau būtų išeiti į lauką. Vaikinai ir Lauryno pusbrolis išėjo pasižiūrėti, ar lauke nieko nėra, ar nepavojinga eiti namo. Ji su L., R. ir L. broliu liko namie. Jų draugams išėjus į kiemą, link jų pradėjo bėgti iš pradžių nuo kitos laiptinės pusės pora vaikinų, po to iš skirtingų pusių – labai daug, apie 10. Atrodė, kad tie vaikinai bėgo ne draugiškai. liudytojos draugai pradėjo eiti šiek tiek atbuli, tačiau atgal nebėgo. Kadangi gerai nesimatė, nubėgo prie kito lango ir tada pamatė, kad Laurynas guli, o jam spardo galvą, matė suduodamus 3-4 smūgius, smūgiai buvo suduodami iš viršaus. Liudytoja su draugėmis į kiemą žiūrėjo ir pro virtuvės, ir pro svetainės langą - pro vieną langą nesimatant, bandė pro kitą. Neatkreipė dėmesio, ar prie Lauryno buvo daugiau vaikinų. L. gulėjo ant šono, veidu į žemę, ant galvos jam buvo užtempta maikė. Nežiūrėjo iki galo, kuo baigėsi spardymas – nematė, nes ji, R., L. ir K. pradėjo panikuoti, K. V. bėgo skambinti mamai, o merginos – policijai ir greitajai. Neužilgo ėjo prie lango dar pažiūrėti – matė, kaip gulėjo L.. Kur kiti vaikinai buvo, nematė. Išėjus į lauką laukti greitosios, pamatė iš kažkur sugrįžtančius kitus savo draugus. L. V. iki įvykio savo malonumui grojo gitara, lankė architektūros būrelį, projektuodavo prie kompiuterio namus, užsiiminėjo su radijo bangom valdomom mašinėlėm, dalyvaudavo šios srities varžybose.

Liudytoja L. K. parodė, kad pirmą mokyklinių atostogų dieną ji, M., R., E., L. ir L. buvo Kalniečių-Eigulių rajone, pas L. namuose, kepė pyragą. Vienu metu vaikinai buvo išėję į laiptinę parūkyti. Žiūrint filmą, buvo spardomos jų buto durys, junginėjamas durų skambutis. Kažkuriuo momentu į namus buvo grįžusi L. mama. Ruošiantis eiti namo, jie susirūpino, ar bus saugu išeiti, grįžti namo. L. V. paskambinęs pasikvietė atvažiuoti savo pusbrolį, kad jis visus palydėtų, kad būtų drąsiau visiems eiti kartu, ir kad parvežtų namo, nes jau buvo pradėję temti. Atvažiavus pusbroliui, vaikinai išėjo į lauką pažiūrėti, ar ten ramu, ar nėra ten kitų vaikinų. Jie turėjo grįžti ir pasiimti merginas. Jiems išėjus, jos nuėjo prie lango pažiūrėti, ar vaikinams viskas gerai, ar jie apsižvalgo ir grįžta. Pamatė, kad vaikinai pasuko ir ėjo link kairės pusės, kur prie laiptinės pagrindinio įėjimo buvo būrelis vaikinų. Perėjus prie kito lango, kad geriau matytų, jos atminty išlikęs prisiminimas, kaip buvo pasiskirstę žmonės, kovinė jų būsena. Sutikti vaikinai buvo išsiskirstę, ne vienoje krūvoje. Prisimena, kad prie L. iš pradžių buvo vienas, po to keli vaikinai. Po to pamatė nuošaliau M., L.. Kiekvienas iš jų draugų turėjo po priešininką, po to buvo dar daugiau asmenų. Ji nesusikoncentravo, kiek ten buvo žmonių, bet buvo didelė grupė kitų jaunuolių. Suprato, kad vyks muštynės, nes kita vaikinų grupė neatrodė draugiškai nusiteikusi. Ji labai gerai įsiminė tą vaizdą, kai L. jau gulėjo, nebejudėjo, tačiau vis dar buvo spardomas. Jį spardė vienas žmogus. Tikrai atsimena mačiusi, kad L. spiriama tris kartus, daugiau neatsimena. Labai išsigandusios jos iš karto puolė skambinti greitajai pagalbai, policijai, L. mamai. Kartu šalia jos buvo R., E. ir L. brolis K.. Žiūrėdama pro langą, ji nežiūrėjo, kas stovi šalia jos, bet stebėjo vaizdą pro langą. Į lauką jos išėjo po to, kai iškvietė policiją. Laurynas buvo be sąmonės, bet matė, kad jis kvėpavo, atrodė - lyg miegotų. Laurynas išsiskyrė tuo, kad buvo su baltos spalvos marškinėliais ir buvo aukšto ūgio. Ji nešioja kontaktinius lęšius, įvykio metu buvo su jais ir gerai matė tą vaizdą. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 93-94), kuriuose nurodyta, kad, žiūrėdama pro virtuvės langą, pamatė tik ant asfalto gulintį Lauryną, tada ji skambino policijai, ir greitajai, nematė, kas Lauryną pargriovė ir kas sumušė, žiūrėjo pro langą, neturėdama akinių. Paaiškino, kad dėl patirto šoko ikiteisminio tyrimo metu galėjo neatsiminti kai kurių įvykio detalių, sakydama, kad nematė, kas Lauryną sumušė, gal turėjo omenyje, kad nepažinojo to žmogaus. Neatsimena, ar tyrėja uždavė jai klausimą, ar ji matė, kaip buvo spardomas L.. Iki įvykio L. lankė dailę, mašinų modeliavimo kursus, kurdavo dizainą kompiuteriu.

Liudytoja R. P. parodė, kad su L. K., M. V., L. V. ir E. G. būnant pas L. V. namuose, L. V. su M. V. išėjo parūkyti. Parūkius ir grįžus, nunešė cigaretę kaimynui su draugais. Po kiek laiko visi trys su jomis buvę vaikinai buvo išėję į laiptinę. To išėjimo metu laiptinėje įvyko konfliktas su kitais asmenimis. Vėliau, bežiūrint filmą, buvo spardymai į duris. Vienu metu buvo trumpam grįžusi L. V. mama, sakė neiti į lauką, pabūti ramiai namie. Prieš išeinant vaikinams į kiemą, L. V. kvietimu buvo atvažiavęs jo pusbrolis, kad juos visus parvežtų namo. Vaikinai ir L. pusbrolis išėjo į lauką pažiūrėti, ar nėra kieme tų vaikinų, kurie prieš tai buvo laiptinėje ir spardėsi bei trankėsi. Kieme matė savo draugus ir kitos kompanijos vaikinus. Po to atsimena, kad atėjo dar daugiau svetimų vaikinų, kaip suprato, tai konfliktavusių su jos draugais tų kitų vaikinų draugai. Matė lyg, kaip kitos kompanijos vaikinai pradėjo rankomis mosikuotis, tai yra kaip bandant pulti kitą žmogų, jos draugai pradėjo trauktis. Žiūrėdama su draugėmis ir Lauryno broliu įvykį, jie lakstė nuo vieno lango prie kito, kad geriau matytų. Prisimena, kad žiūrėdama į kiemą, L. V. atpažino iš šviesių marškinėlių. Matė, kad gulintį L. V. į galvą spardė tamsiu treningu apsirengęs stambesnio sudėjimo vaikinas. Jai atrodo, kad Laurynas gulėjo ar ant šono, ar veidu į žemę, o jam trankė į pakaušį. Tikrai matė, kad buvo suduoti trys smūgiai. Pamačiusi, kas vyksta, ragino kartu su ja buvusius asmenis kviesti greitąją pagalbą, policiją, K. V. klausė jų namų adreso. Iškvietę greitąją ir policiją, jie išėjo į kiemą, pamatė gulintį be sąmonės L. V., pastarojo marškinėliai buvo užtempti jam ant galvos. Tuo metu kieme jau nebuvo nei M. V., nei L., nei tų, kurie mušė jų draugus. Buvo išėję kaimynai. Žinojo, kad po įvykio L. V. sunkiai sveiksta, kad dar gali būti komplikacijų, kad jo sumušimas galėjo baigtis mirtimi. Jos žiniomis, dabar yra susilpnėjusi L. V. atmintis, nutirpsta lyg kairė pusė.

Liudytojas L. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. b. l. 73-75, 79-80) bei parodė, kad, kad 2012-03-13 su R. P., M. V., L. K., L. V. bei Evelina buvo pas L. V.. Namuose dar buvo ir jo brolis K.. Maždaug apie 17.20 val., kažkam įspyrus į buvo duris, L., pažiūrėjęs per durų akutę, pasakė, kad spyrė kaimynas iš viršaus. Liudytojui pasiūlius, jis su L. ir M. ėjo pasiaiškinti. Atidarius duris, už durų stovėjo Lauryno kaimynas K. K., du jo draugai, už jų dar dvi merginos – viena jo buvusi klasiokė G.. Išėjus į koridorių, prasidėjo konfliktas bei muštynės, po ko liudytojas su draugais grįžo pas L. į butą. Maždaug po 20 minučių vėl pasigirdo spardymai į duris bei be perstojo spaudžiamas durų skambutis. L., pasižiūrėjęs pro durų akutę, pasakė, kad atėjo tie patys asmenys, tik jų dar daugiau. Visa tai truko apie 20 minučių. Lauryno mama jiems buvo liepusi išsikviesti tėvus, kad šie saugiai visus išsivežtų į namus, tačiau jie to nepadarė, nes negalvojo, kad gali įvykti toks incidentas. L. V. pakvietus, pas Lauryną atvažiavo jo pusbrolis R.. Ruošiantis vykti namo, jis, L., M. ir L. pusbrolis R. išėjo iš L. namų į lauką tam, kad pamatytų, ar K. K. su draugais yra lauke, kad įsitikintų, jog jų nėra, ir kad galima būtų saugiai palydėti merginas namo. Tik išėjus iš laiptinės, prie kitos laiptinės pamatė 4 vaikinus – vienas iš jų buvo E., kuris prieš tai buvo pas Lauryną laiptinėje, kitas – A.. Minėti vaikinai, stovėdami prie kitos laiptinės, pašaukė juos ateiti prie jų pasikalbėti. Liudytojo nuomone, vaikinai buvo apsvaigę nuo alkoholio, kadangi vienas iš jų rankoje laikė vieno litro talpos alaus butelį, kuris buvo nugertas, alaus buvo likę labai nedaug nuo alaus butelio dugno, taip pat tai buvo matyti ir iš jų kalbėsenos ir stovėsenos, jų akių, sklindančio alkoholio kvapo. Pirmas pokalbį su vaikinais pradėjo L. pusbrolis R., po to prasidėjo žodinis konfliktas, tačiau jo atpasakoti negali, tačiau turėjo vykti kalba apie durų spardymą. Vykstant žodiniam konfliktui, link jo pradėjo eiti agresyviai nusiteikęs E., todėl liudytojas, bijodamas, kad gaus nuo jo smūgį, smūgiavo jam pirmas – sudavė į veido sritį, nuo ko E. nukrito ant žemės, tačiau iš karto atsistojo. Po to liudytojas iškart smūgiavo kitam vaikinui, stovėjusiam šalia E. – pataikė į veido sritį. Tuo metu matė, kad Lauryno pusbrolis nubėgo už automobilių, kurie stovėjo prie namo. Martynas su Laurynu tuo metu stovėjo priešais A. G. ir dar vieną vaikiną. Sudavęs smūgius, pamatė atbėgantį R. G.. Girdėjo kaip L. V. visus ramino, matė, kaip Laurynas ėjo atgal, laikydamas iškėlęs į viršų rankas. Pamatęs atbėgantį R. G., liudytojas nubėgo link jo, kad jį sustabdytų. Pribėgęs sudavė pastarajam smūgius bei grįžinėjo prie laiptinės. Pamatė, kaip A. G. spardė L. V. į galvos sritį – įspyrė nemažiau kaip 4 kartus. A. G. spyriai buvo iš viršaus. Po pirmo A. G. spyrio L. V. prarado sąmonę. Prieš tai, kai A. suspardė gulintį ant asfalto Lauryną ir prieš pastarajam nukrentant ant asfalto, vienas iš vaikinų L. ant galvos užtempė palaidinę, kurią vilkėjo Laurynas. To momento, kai Laurynas krito ant asfalto ir kokiu būdu krito bei kas jį parvertė, liudytojas nematė. A. G. baigus spardyti, pamatė atbėgančius dar 5-6 vaikinus, tačiau negali pasakyti, ar tai tie patys, kurie dalyvavo muštynėse, ar kiti. Taip pat tuo metu iš laiptinės išėjo vyriškis, kuris kažką sakė, tačiau liudytojas negirdėjo, nes jis su Martynu pabėgo. Nematė, ar koks kitas vaikinas buvo pribėgęs prie L. V., nes jis jau buvo pabėgęs. Liudytojo teigimu, per visas apklausas policijos komisariate, buvo šoke, mano, kad greičiausiai antros apklausos metu geriau viską atsiminė. Tačiau teigė visada stengęsis sakyti tiesą, todėl teisingi jo ir pirmi, ir antri parodymai. Žino, kad iki įvykio L. V. sportavo, kurdavo dainas, grodavo su gitara. Lankantis sanatorijoje, L. V. skundėsi, kad gijimo procesas ilgas, sunkus, ir gali būti, kad koordinacija ir visa kita pilnai neatsistatys.

Liudytojas M. V. parodė, kad 2012-03-30 jis, L. G., trys merginos buvo svečiuose pas L. V., kuris gyvena Landsbergio-Žemkalnio g. Namie buvo ir Lauryno brolis Vienu metu jis ir L. V. išėjo į laiptinę parūkyti. Laiptinėje susitiko Lauryno kaimyną ir pastarojo draugus. Lauryno kaimynas sudrausmino L. dėl rūkymo laiptinėje. Baigus rūkyti, Laurynas pavaišino vieną iš kaimyno draugų cigarete. Uždarius buto duris, kažkas spyrė į duris. Liudytojui su draugais išėjus į laiptinę išsiaiškinti, pamatė tą patį L. kaimyną su dviem draugais. Tarp jų prasidėjo konfliktas, muštynės. Grįžus į butą, po kurio laiko, prasidėjo skambinėjimas ir spardymas į duris. Ruošiantis važiuoti namo, atvyko Lauryno pusbrolis R.. Išėjus į lauką, jie susitiko su lauke buvusiais vaikinais, iš kurių keli prieš tai buvo laiptinėje, ir visas aiškinimasis baigėsi muštynėmis. Geriausiai atsimena tai, kai A. G. spardė ant žemės gulinčio L. V. galvą. Šalia jo tuo metu matė buvus E. K.. Prieš spardymą kažkas L. iš nugaros užmovė maikę ir jį pastūmė. L. V. buvo netekęs sąmonės. Spardymo pabaigos nematė, nes su L. G. iš muštynių vietos pabėgo, išsigandę, šokiruoti matyto vaizdo. Be to, netoliese buvo ir kiti priešiškai nusiteikę vaikinai, todėl nenorėjo ir patys nukentėti. Kai A. G. smūgiavo L., tuo metu L. G. buvo šalia liudytojo. Kiek pamena, R. G. buvo netoliese A. G., ką darė, negali pasakyti. Nematė, kad L. G. būtų sudavęs Rokui. Paaiškino, kad geriau įvykio aplinkybes atsiminė apklausinėjamas ikiteisminio tyrimo metu, nes tuo metu buvo praėję mažiau laiko praėję nuo įvykio. Policijos pareigūnams tiek, kiek atsiminė, apie įvykį pasakojo teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 84-85, 88), kad tik išėjus iš laiptinės, prie kitos laiptinės pamatė keturis vaikinus. Liudytojo nuomone, jie buvo apsvaigę nuo alkoholio, nes vienas iš jų rankoje laikė vieno litro talpos alaus butelį, kuris buvo nugertas, alaus buvo likę tik ant dugno. Kad vaikinai buvo pasvaigę, liudytojas suprato ir iš jų kalbėsenos, kadangi kalba buvo nerišli, bei stovėsenos – šiek tiek lingavo į šonus, taip pat iš akių, nuo jų sklindančio kvapo. Priėjus pokalbis nebuvo draugiškas, vaikinai pradėjo konfliktuoti dėl įvykio, vykusio prieš valandą laiptinėje. L. bandė aiškinti, kad vaikinai pirmi pradėjo. Po šio L. pasakymo, vaikinai pradėjo stumdyti Lauryną, kiti vaikinai ėjo link liudytojo ir kitų su juo išėjusių draugų. Visiems susistumdžius tarpusavyje, prie liudytojo pribėgęs A. G. sugriebė jam už kairės rankos, tačiau liudytojas ištrūko. Liudytojas pastebėjo, kad iš abiejų pusių ateina dar po kelis vaikinus. Tuo pat metu pamatė, kad Laurynas suklupo nuo A. G. smūgio, o tada A. G. jį spardė į galvos sritį, įspirdamas ne mažiau keturis kartus. Spardė ir kaip kamuolį, ir su batu iš viršaus. Laurynas po pirmo smūgio prarado sąmonę. Pamatęs, kad prie jo su draugais artėja vaikinai, liudytojas su kitais draugais pabėgo. Žino, kad Laurynas mėgdavo piešti, turėjo polinkį fizikai ir elektronikai, turėjo elektroninių automobilių modelių, jis ir pats konstruodavo tuos modelius, su jais buvo dalyvavęs varžybose, sporto klube lankė krepšinio treniruotes, buvo lankęs šokius. Lankomas L. V. minėjo, kad turi problemų su koordinacija, rankų, kojų judesiais.

Liudytojas R. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 95-96, 100) bei parodė, kad galėjo būti, jog 2012-03-30 paskambinęs giminaitis L. V. pasakė, kad jam į duris daužosi kažkokie vaikinai. Liudytojas patarė pastarajam durų neatidaryti, palaukti, gal viskas baigsis. Po kurio laiko, pasiėmęs iš remonto automobilį, kadangi buvo arti nuo L. V. namų, be to, liudytojui buvo smalsu, nusprendė nuvažiuoti pasižiūrėti, ar kas nors nevyksta, ar viskas ramu. Atvažiavęs pas giminaitį į kiemą, pamatė keturis vaikinus prie laiptinės geriant alų ir rūkant. Užėjus pas L. V. į namus, jam buvo pasakyta, kad laiptinėje įvyko kažkoks konfliktas. Pasakius, kad prie laiptinės stovi keturi jaunuoliai, tačiau jie neatrodo grėsmingai, liudytojui pasiūlius nueit išsiaiškinti, giminaitis su draugais nusprendė išeiti apsidairyti, kadangi jų merginos ruošėsi eiti namo. Į lauką jie išėjo keturiese: liudytojas, L. V., L. G. ir M. V.. Išėjus į lauką ir priėjus prie vaikinų, visi sustojo lanku, liudytojas pradėjo pokalbį pirmas. Po to prasidėjo žodinis konfliktas, stumdymasis tarpusavyje ir L. G. smūgiavo dviems vaikinams į veido sritį. Nuo vieno smūgio vienas iš vaikinų susvirduliavo, o kitas - ar nukrito, ar ne, liudytojas nematė. Tuo metu vieni ant kitų šaukė, prie jų nuo gatvės atbėgo dar vienas vaikinas, penktasis, kuris, sugniaužęs kumščius ir agresyviai nusiteikęs, ėjo link jų visų. Tada kiti keturi iš svetimos kompanijos dar labiau įsiaudrino, pasidarė agresyvūs, t. y. pradėjo kumščius gniaužti, eiti link jų, taip parodydami, kad kalbomis tai nesibaigs. Kai prie jų pribėgo penktasis vaikinas, liudytojas matė, kaip prie automobilių L. G., pasigavęs vieną iš vaikinų, numetė ant žemės. Tada iš visų šonų pradėjo rinktis dar daugiau vaikinų. Kiek jų iš viso atėjo, liudytojas pasakyti negali. Traukdamasis nuo vaikinų, kurie buvo prie jo, pamatė, kad prie laiptinės ant plytelių nukritęs guli Laurynas, o jam ant galvos užmauta palaidinė, jo pilvas buvo nuogas. Tuo metu kai L. V. gulėjo ant asfalto, jį vienas iš vaikinų – pats apkūniausias mušė, t. y. su koja iš viršaus trankė galvą. Taip trankė ne mažiau 8 kartus. Šiam vaikinui baigus spardyti, prie L. V. pribėgęs dar vienas, žemesnis ir smulkesnis nei A. G., vaikinas įspyrė nukentėjusiajam į galvą ir nuėjo. Po to tas pats stambiausio sudėjimo vaikinas pradėjo eiti link liudytojo, todėl, supratęs, kad jo laukia tas pats, kas ir L. V., liudytojas pradėjo bėgti. Tuo metu, kai L. V. buvo mušamas, link liudytojo ėjo keli svetimi vaikinai ir tuo pačiu neleido jam prieiti prie L. V., išvaizda grasindami sumušti liudytoją. Kodėl buvo sumuštas L. V., liudytojas nežino, nes jiems einant link svetimų jaunuolių, L. V. ėjo, laikydamas į viršų iškeltas rankas, taip lyg norėdamas parodyti, kad nieko nedarys, jis lyg ir nieko nesakė. Matė, kaip muštynių metu prie automobilio nukrito kažkas iš kitos kompanijos jaunuolių. Prie to asmens tada stovėjo L. G.. Pamena, kad kažkuriuo metu lauke buvo ir senyvo amžiaus žmogus, kuris bandė visus išskirstyti, tačiau jam nepavyko, nes vaikinai puolė prie jo, kiek liudytojas matė, sudavė vyriškiui smūgius. Nurodė, kad nei jis, nei kiti vaikinai neturėjo tikslo eiti į lauką muštis ar kaip nors kitaip konfliktuoti. Prabėgdamas vaikinas L. V. spyrė ir pataikė į pakaušio sritį.

Liudytoja G. B. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, su jais buvo kaip draugai, iki įvykio su kaltinamaisiais santykiai buvo normalūs, šiuo metu nebendrauja. Galėjo būti, jog 2012-03-30 ji, R. G., A. G., Greta, E. L., kitas Ernestas, pravarde „beždžionė“, K. K. ir Paulius susitiko prie K. K. namo aikštelės. K. K. gyvena Landsbergio - Žemkalnio g. Einant pas K. K., laiptinėje įvyko konfliktas, muštynės, kurių metu K. K. buvo sulaužytas žandikaulis, ir jis buvo išvežtas į ligoninę. Po to ji su Greta nuėjo pas liudytoją į namus. Kai grįžo, pamatė, kad vyksta muštynės. Buvo mušamasi dėl prieš tai įvykusio konflikto, kai K. K. buvo sulaužytas žandikaulis. Matė, kad prie mašinų lyg mušėsi L. G., R. G., Ernestas (pravarde „beždžionė“). Matė, kaip A. G. bėgo link L. V., kaip pastarasis iškėlė rankas, kad jo nemuštų, kaip A. G. sudavė L. V. į veidą, dėl ko šis susvyravo. Mano, kad nuo šio smūgio L. V. ir parkrito ant žemės, nors to nematė. Žino, kad gulintį Lauryną spardė A. G., bet to neatsimena, gal tuo metu ji šnekėjo su Greta. Kai pamatė L. V. gulintį, pastarasis jau nejudėjo. Matė, kaip R. G., prabėgdamas, įspyrė L. V., atrodo, į galvą, iš nugaros pusės. Laurynas tam nesipriešino, jis tiesiog gulėjo. Spyris buvo jau praktiškai po muštynių, nes tuo metu į kiemą išėjęs kaimynas jau buvo pradėjęs vaikyti jaunuolius iš kiemo. L. V., kai pro jį prabėgo R. G., buvo arčiau liudytojos, nei pati muštynių vieta. Laurynas gulėjo apie 1 m nuo laiptinės aikštelės, link Čečėnijos aikštės pusės. Jai nekrito į akis, kad muštynių metu kieme būtų buvę liudytojai nepažįstamų asmenų. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę, kad L. V. gulėjo ant grindinio ant kairio šono, nugara į liudytoją ir G. M.. L. V. marškinėliai atrodė tvarkingi. Nurodo, kad jai tik įstrigo, kaip L. V. buvo įspirta, o daugiau smulkmenų ji neprisimena. Po muštynių visi kažkur išsilakstė. Liko gulėti tik sumuštas Laurynas. Po įvykio maždaug už 20 min. visi liudytojos draugais susirinko pas A. G. namuose. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad R. G., būdamas pas A. G., pasipasakojo, kad vieną kartą įspyrė gulinčiam ant grindinio L. V. į galvos sritį, o A. G. pasipasakojo, kad įspyrė L. V. į galvos sritį, prieš tai sudavė vieną smūgį L. V. į galvos sritį, po kurio šis nukrito ant grindinio. Kiek atsimena, jos draugai vaikinai įvykio metu buvo išgėrę, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę, kad, stovint prie laiptinės, po žandikaulio sulaužymo, vaikinai bendravo apie įvykį, vykusį laiptinėje, taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. alų. A. G. ir E. L. po pirmo konflikto iškvietė R. G. mobiliu telefonu. Liudytoja nežino, kokiu tikslu jie buvo iškviesti. Kai atėjo A. G., ji su draugais ėjo pas L. V. aiškintis, bet durų niekas nedarė. Nepamena, koks buvo susitarimas tarp A. G., R. G. ir kitų vaikinų po to, kai L. V. neišėjo su jais pasiaiškinti. Atsimena, kad įvykio metu į kiemą buvo išėjęs kažkoks kaimynas. Liudytojai atrodo, kad A. G. paleido į tą kaimyną butelį. Su R. G. ji buvo pažįstama apie 2-3 savaites iki šio įvykio, negalėtų jo supainioti su kitu asmeniu. Nematė, kad L. V. būtų sudavęs smūgius R. G.. Nurodė buvusi apklausta iš karto po įvykio bei vėliau papildomai, ir tada geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Dabar jau nelabai ką atsimena. Paaiškino, kad teisingesni liudytojos antrieji parodymai, nes ten daugiau yra papasakojusi. Pirmuose parodymuose, mano, ji daugiausiai pasakojo tik apie pirmą konfliktą. Nurodė įvykio metu buvusi be akinių, todėl negali visko tiksliai pasakyti, tačiau be akinių ji mato, tik susilieja vaizdas, tačiau ji atskyrė asmenis, kurie mušėsi prie mašinų, tik nematė, kas kuriam trenkė, į kurią vietą. Paaiškino, kad A. G. nėra blogas žmogus, bet kai žmonės vartoja alkoholį, tada nesiorientuoja, būna neprognozuojami. A. G. alkoholį vartodavo ne dažnai. Jis buvo draugiškas, nebuvo blogas žmogus, nemėgo smurtauti. Liudytojos nuomone, A. G. veiksmams įtakos turėjo alus.

Liudytoja S. K. parodė, kad gal kovo mėn. matė, kaip A. G. su kompanija stovėjo prie jos namo 4 laiptinės, šnekučiavosi, gėrė alų, rūkė. Vėliau matė su ta pačia kompanija šnekantis kaimyno žmoną. Gal po kokių 5 min. iš trečios laiptinės pasipylė vaikinų kompanija – L. V. ir jo draugai, atrodo, keturiese, ir prasidėjo muštynes. Kai atidarė langą, pamatė, kad L. V. guli ant kairės pusės, o kaltinamasis A. G. trypia ant pastarojo galvos dešinės pusės. L. V. nuo nugaros pusės ant galvos buvo užmauta maikė. Matė, kad iš pirmo aukšto trečios laiptinės išbėgo kaimynas bei pradėjo vytis kaltinamąjį. Tada šis į kaimyną metė plastikinį pusantro litro talpos alaus butelį. Nematė, ar kaimynas pavijo, nes ji skambino į greitąją ir policiją. L. V. gulėjo skersai prie laiptinės, galva daugiau į gatvelę, o kojos į laiptinės pusę. Tuo metu, kai kaltinamasis A. G. L. V. 2-3 kartus trypė ant galvos, kitas tamsiai apsirengęs smulkutis jaunuolis su gobtuvu, pribėgę iš kito galo, iš dešinės pusės spyrė nukentėjusiajam kažkur į pilvo sritį. Kadangi L. V. buvo sukniubęs, galėjo būti spyris ir į veido sritį. Spyris buvo iš tos pusės, kur buvo nukentėjusiojo veidas. Kaimyno žmona pradėjo rėkti, kad kas nors gelbėtų žmogų, nes jį užmuš. Kaimynas išėjo tada, kai tas spyręs vaikinas buvo nubėgęs. Kaimynė rėkė po spardymo. Spyręs L. V. vaikinukas buvo ir toje kompanijoje, kurią liudytoja pamatė pirmą kartą. Kai kaimynas išbėgo, A. G. dar buvo nukentėjusiajam ant galvos.

Liudytoja G. M. parodė, kad prieš metus, penktadienį, pro virtuvės langą pamatė, kad su pakelta maike gulinčiam vaikinukui šokinėjama ant galvos. Pradėjusi rėkti, kad jie užmuš žmogų, su vyru išbėgo į lauką. Matė kelis trypiančius vaikinus: vienas buvo stambaus veido, kitas – smulkesnis. Matė, kad taip buvo šokinėjama ant galvos 2-3 kartus. Sušukus, nebuvo nustota mušti. Vyras bėgo gaudyti mušančiųjų, tai dar į jį patį buvo mestas butelis. Vieną vaikiną vyras buvo pagavęs, bet paleido. Dar prieš tai, jai jau būnant lauke, vienas vaikinas lėkdamas pro šalį dar kartą įspyrė gulinčiam, kaip vėliau pamatė, L. V. į galvą. Mušamas L. V. gulėjo be sąmonės, ant pilvo, kniūbsčias, kažkiek šonu, jo nugara buvo nuoga, maikutė buvo užsikėlusi, pečiai nuogi, buvo kraujo, kraujas bėgo iš nosies. Paskui dar atsirado merginų. Prieš tai buvo daugiau vaikinų, tuo metu buvo likę patys aršiausi. Paskui atėjo žmonių iš visur. Gulinčio L. V. galva buvo link Čečėnijos aikštės. Tas vaikinas, kuris prabėgdamas spyrė, taip pat bėgo link Čečenijos aikštės. Liudytojai atrodė, kad tai R. G. spyrė (parodė jį salėje), nors tvirtai teigti nurodė negalinti.

Liudytojas A. M. parodė, kad, žiūrint televizorių, žmona liepė eit į lauką gelbėt žmogaus, kad jo neužmuštų. Lauke pamatė apie 10-12 paauglių bei gulintį išrengtą nukentėjusįjį – maikė jam buvo užtraukta ant viršaus. Žmona sakė, kad ant to vaikino kiti šokinėjo. Kiti vaikinai buvo apstoję nukentėjusįjį ratu, pamatę liudytoją, pradėjo trauktis. Vieną mažesnį jaunuolį buvo pagavęs už apykaklės, tačiau, nenorėdamas suplėšyti jo striukės, jį paleido. Paskui A. G. dar kartą spyrė nukentėjusiajam ir nubėgo link kitos laiptinės. Liudytojas bandė jį gaudyti, tačiau šis metė į liudytoją plastmasinį alaus butelį, pataikė liudytojui į veidą. Sugavus vaikiną bei laikant jį už apykaklės, priėjusios dvi merginos paprašė pastarąjį paleisti, sakydamos, kad jis nekaltas. Liudytojui paleidus, vaikinas nuėjo link „Vitebsko“. Gulinčio L. V. galva buvo į mokyklos pusę, įstrižai link pravažiavimo, kojos į laiptinės išėjimą. L. V. gulėjo daugiau ant dešinio šono, maikė jam buvo užtraukta ant galvos, nugara buvo atsukta į antros laiptinės pusę. Parodymo atpažinti metu nurodė atpažinęs asmenį, kuris dar vieną kartą įspyrė L. V.. Nurodė nematęs, kada į lauką išėjo žmona. Jam išeinant, žmoną jis dar matė virtuvėje.

Liudytojas K. K. parodė, kad 2012-03-31 įvykio neprisimena. Jam tik pasakojo, kas buvo. Parodė, kad jam einant su draugais, laiptinėje įvyko konfliktas bei muštynės su kaimynu L. V. be jo draugais. R. G. gyvena netoli liudytojo, jis yra normalus žmogus, nepiktas, draugiškas, ramus, nėra konfliktinė asmenybė.

Liudytojas E. K. parodė, kad kovo 31 d., po įvykio, kai buvo sužalotas K. K., kurį pastarojo tėtis išvežė į ligoninę, liudytojas su draugais lauke laukė K. K. sugrįžtant. Būnant prie laiptinės, liudytojas su R. G. buvo nuėję į parduotuvę. Grįžus kažkuriuo metu su jais buvo priėjusi pakalbėti L. V. mama. R. G. tuo metu buvo toliau – prie pirmos ar antros laiptinės, nes kalbėjo telefonu su drauge. Liudytojas su draugais stovėjo prie ketvirtos laiptinės. Dar po kiek laiko iš laiptinės išėjo L. V. su savo draugais, be žodžių priėjo prie jų, ir vienas iš jų trenkė liudytojui, dėl ko jis nukrito. Nežino, ar trenkė jam pirmam. Nuo smūgio jautėsi apsvaigęs. Kai atsigavo, bėgo „Šiaurinės“ parduotuvės kryptimi, kad nebūtų daugiau mušamas. Dar bėgdamas pamatė, kad L. G. su draugu muša R. G., kuris nukrito nuo kapoto tarp mašinų. Taip pat bebėgdamas atsisukęs pamatė, kad guli L. V., o A. G. stovi šalia. Po šio įvykio visi liudytojo draugai susirinko A. G. namuose. Nurodė jis pats alkoholinių gėrimų iki įvykio nevartojęs, o ar vartojo draugai, nematė. Kokiu metu ir kokiom aplinkybėm po pirmo įvykio buvo atėjęs A. G., liudytojas nežino. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu atsiminė geriau. Paaiškino, kad su R. G. – buvę klasiokai, R. G. geras, nepiktybinis, linksmas, nebuvo konfliktiškas, yra tekę kartu sportuoti.

Liudytojas E. L. parodė, kad, jam būnant su A. G., paskambinęs R. G. pasakė, kad sumuštas K. K., klausė, kada jie ateis. Liudytojas pasakė, kad su A. G. eina link jų buvimo vietos Čečėnijos aikštėje. Susitikus, tie, kurie buvo laiptinėje, pasakojo, kad nukentėjusysis su draugais rūkė, sumušė juos. K. K. jie parvedė į namus. Jam su draugais prie kitos laiptinės laukiant, kol bus parvežtas K. K., iš kitos laiptinės išėjo L. V., L. G. su draugais. Kadangi buvo nusisukęs, atsisukęs pamatė krentantį K. G., kurį trankė gal vienas asmuo, gal dviese. Pirmiausia smūgiai buvo suduoti P. ir K., nepamena, kuriam pirmam. Liudytojas sugavo nuo smūgio krentantį K.. Matė, kaip L. G. bėgo link R. G. ir pradėjo jį mušti. Liudytojui apgynus mušamą R. G., jie kartu bandė gaudyti L. V. draugą, bet pastarojo nepagavo. Po to liudytojas su R. G. iš įvykio vietos pabėgo. Nematė, ką veikė kiti asmenys, nes jie liudytojui buvo už nugaros. Nematė, kad A. G. būtų mušęs L. V.. Nurodė, kad yra pažįstamas su R. G. – jis yra geras, sąžiningas žmogus, ne dažnai dalyvauja peštynėse, mėgsta sportuoti, yra lankęs gimnastiką. Liudytojas nematė, kad R. G. tą vakarą būtų ką nors mušęs, tačiau patikslino, kad buvo tokių momentų, kai nematė, ką kuris iš jo draugų veikė.

Liudytojas P. C. parodė, kad 2012-03-30, K. K. jo tėvui išvežus į ligoninę, liudytojas, R. G., E. L., E. K., A. G. liko laukti, kol draugas sugrįš. Jie sėdėjo prie kitos, nei K. K., laiptinės. Laukdami šnekėjosi, netriukšmavo. Belaukiant teko kalbėtis su kažkokia moterimi. Su ja kalbėjosi E. L., kuris, kaip liudytojas suprato, jos nepažinojo. Nepamena, apie ką jie kalbėjo, neklausė jų pokalbio. Moteris įėjo į K. K. laiptinę. Neužilgo išėjo ir kažkur išvažiavo. Tada iš tos pačios laiptinės išėjo apie penkis žmones, 17-18 m. amžiaus. Eidami link liudytojo kompanijos minėti jaunuoliai kažką kalbėjo, bet liudytojas nurodė negirdėjęs. Jiems priėjus prie liudytojo ir jo draugų, vienas, nieko nesakęs, trenkė liudytojui į žandą. Tada prasidėjo muštynės. Liudytojas nurodė daugiau nelabai atsimenantis, nes dėl smūgio pasijuto blogai ir jis atsitraukė nuo visų toliau. Vienu metu atsisukęs matė, kad R. G. ant mašinos kapoto yra daužomas. Liudytojui norint išeiti iš muštynių vietos, pamatė, kad ir visi kiti jau bėga. Sužeistų asmenų jis nematė, nes jis pats pirmas pabėgo iš įvykio vietos. Susiskambinęs su kitais, nuėjo pas A. G. į namus. Ten jie aptarė įvykius, pavalgė ir išėjome mano. Ką aptarė, neatsimena. Muštynių metu nebuvo atėję kitų jaunuolių.

Liudytoja G. M. parodė, kaltinamieji yra jos draugo draugai, santykiai su jais normalūs. 2013 m. pavasarį, per mokyklos atostogas, su draugais einant pas K. K. į namus, laiptinėje rūkė L. V. su draugais. Lipant laiptais žemyn, iš buto išbėgę L. V. su savo draugais užsipuolė K. K., K., Ernestą, jie susimušė. Po šio įvykio K. K. išvežė į ligoninę. Po to liudytoja su savo draugais ėjo pas L. V. išsiaiškinti, bet pastarieji neatidarė durų. Vienu metu ji su draugais buvo prie mokyklos, vėliau prie namo, kuriame buvo įvykis, kitos laiptinės. Buvo atėjusi pasišnekėti L. V. mama. E. L. su Aurimu gražiai, be piktumų su ja kažką pašnekėjo. Tada ji su Gintare nuėjo pas Gintarę į namus. Tuo metu, kai jos grįžinėjo, L. V., G. ir kiti jų draugai, apie 3-4 asmenis, išėjo iš laiptinės ir pradėjo muštis. Mano, jei tie vaikinai būtų išėję atsiprašyti, jie nebūtų iš karto puolę P. C., kuris stovėjo prie pat laiptinės. G. buvo agresyviai nusiteikęs, tik išbėgęs, jis visus pradėjo stumdyti. Liudytoja nemano, kad stumdydamas kitus, jis norėjo atsiprašyti. Ką veikė A. G., ji nematė. Nurodė neprisimenanti, kaip buvo viskas detaliai, dėl ko prasidėjo, kas ką užkabino. Ji tuo metu su drauge Gintare buvo tolokai nuo tos laiptinės, kiemo pradžioje. Muštynės prasidėjo prie tos laiptinės, kur gyvena K. K. ir L. V.. Matė lyg L. G. ant mašinos kapoto mušė R. G., E. L., atbėgęs jo ginti, atstūmė L. G., tada jie visi kažkur nubėgo, vienas kitą gaudė. Tada liudytoja ėjo link nubėgusių E. L. ir R. G. ir nuėjo prie A. G. namų ir laukė ten kitų. Paskambinusi E. L., pranešė, kur jo laukia ir pastarasis taip pat atėjo su R. G.. Pažįstama Gintarė atėjo, kai liudytoja jau buvo sulaukusi E. L. ir R. G.. Visi susitikę nuėjo pas A. G. į namus. Čia ji buvo virtuvėje ir įvykio aptarinėjimo negirdėjo. Tik vėliau sužinojo, kad L. V. galva smarkiai sutrankyta. Liudytojos žiniomis, tuo metu G. B. draugavo su A. G.. Įvykio metu liudytoja visą dėmesį buvo sutelkusi į E. L., nes jis jos draugas. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau, bet po įvykio jos apklausos metu irgi buvo praėję apie tris mėnesius, bet tai, ką prisiminė, pasakojo teisingai. Tą dieną jos draugai ir visi susirinkę vartojo alų. Kai ji atvažiavo, jie jau turėjo 3-4 butelius apie 1 l talpos alaus.

Ekspertas Gregoire Abi Chaker parodė, kad, kaip parašyta išvados 3 p., kraujosruva kairės akies vokuose, kairės akies obuolio junginėje, kaulų lūžiai, t. y. kairio skruostikaulio, žandikaulio ir kaktikaulio kairės pusės lūžis su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių į veido kairę pusę pasekoje. Paaiškino, kad ir vienas trauminis poveikis gal sulaužyti skruostikaulį, padaryti kraujosruvą akies vokuose ir sulaužyti kaktikaulį. Kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo atsirado dėl lūžio - ne atskirai, o vienu metu su lūžiu. Todėl galima teigti, kad buvo ir vienas trauminis poveikis į veido kairę pusę, padarant visus šiuos sužalojimus. Sunkus sveikatos sutrikdymas galėjo atsirasti nuo vieno smūgio, kadangi kaktikaulio lūžis su kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo galėjo atsirasti nuo to paties trauminio poveikio, kuris padarė kraujosruvą akies vokuose ir skruostikaulio lūžį. Galima teigti, kad jų visuma laikoma sunkiu sveikatos sutrikdymu. Apžiūros metu nefiksuoti nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje. Tačiau ligos istorijoje yra duomenų, kad buvo kairės akies voko hematoma, nedidelės žaizdelės plaukuotoje galvos dalyje. Atsižvelgiu į šitą įrašą, ir buvo nustatyta išvadoje, kad buvo padaryti nubrozdinimai plaukuotoje dalyje. Nurodo neparašęs, kad buvo žaizdelės, nes žaizdos apima visus odos sluoksnius ir, kai būna galvos odoje žaizdos, jos būna susiuvamos. Kadangi duomenų apie pirminį chirurginį sutvarkymą, t. y. žaizdų susiuvimą, nėra, todėl galima manyti, kad buvo apimtas tik viršutinis odos sluoksnis ir tai yra nubrozdinimai. Todėl jų pavadinimas ligos istorijoje – „žaizdelės“, o apžiūros metu, jis kaip ekspertas galėjo to nenustatyti, nes L. V. buvo apžiūrėtas balandžio 2 d., jis buvo operuotas kovo 30 d., galva buvo apibintuota po operacijos, todėl buvo netikslinga nuimti tvarstį ir pažiūrėti, kur yra šie, paminėti ligos istorijoje, nubrozdinimai, nes tai didina riziką užsikrėsti infekcija, todėl buvo nepatartina to daryti. Nubrozdinimui, kaip ir kraujosruvai, kaip ir žaizdai, turi būti tiesioginis trauminis poveikis, jis atsiranda, kai trauminis poveikis būna stačiu kampu, tai dažniausiai atsiranda kraujosruva, plyšta kraujagyslė po oda ir išsilieja kraujas į minkštuosius audinius. Tačiau kai būna trauminis poveikis su kampu, jis tada suardo viršutinį odos sluoksnį ir atsiranda nubrozdinimai. Sužalojimas, kuris laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu, šiuo atveju yra kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo. Jos atsiradimo mechanizmas yra toks: kaulas turi išorinę plokštelę ir vidinę plokštelę, žiūrint iš kaulo vidinės pusės, matoma vagelė, kurioje yra kraujagyslės. Kai kaulas lūžta, jo vientisumas suardomas, išsitampo kraujagyslės ir kraujuoja. Po kaulu iš karto yra kietasis galvos smegenų dangalas. Tarp jų yra kraujagyslės. Kai lūžta kaulas ir plyšta kraujagyslės, išsilieja kraujas ir suspaudžia smegenis. Vadinasi, jis išsilieja tarp kaulo ir kietojo galvos smegenų dangalo. Suspaudžia smegenis, operacija atliekama tam, kad nuimtų spaudimą nuo smegenų. Nuo nubrozdinimo kraujas negali išsilieti virš kietojo galvos smegenų dangalo. Padarytam sunkiam kūno sužalojimui, dažniausiai smūgis būna stačiu kampu. O nubrozdinimas, kadangi jis yra galvos plaukuotoje dalyje, negalėjo turėti priežastinio ryšio su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo, nes lūžis prasideda ne plaukuotoje dalyje, o prasideda kaktikaulyje. Vadinasi, trauminis poveikis buvo į veidą. Dažniausiai būna stačiu kampu, kad būtų stipresnis smūgis, nes kai jis būna ne stačiu kampu, tai kampas absorbuoja visą smūgį, visą jėgą. Šiuo atveju didesnė tikimybė, kad nuo smūgio stačiu kampu buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, nes, eksperto teigimu, jam apžiūrint nukentėjusįjį ligoninėje, nebuvo nubrozdinimų veide, kurie dažniausiai atsiranda, kai smūgiai būna ne stačiu kampu. Šiuo atveju nėra nubrozdinimų. Dažniausiai, kai smūgiai būna suduodami batais, taip pat atsiranda nubrozdinimų, šiuo atveju apžiūrėtas, sužalojimai buvo matyti išoriškai ir nubrozdinimų nebuvo, todėl ekspertas mano galintis teigti, kad didesnė tikimybė tai, kad smūgis turėjo būti stačiu kampu. Gali patvirtinti, kad trauminis poveikis turėjo būti iš priekio atgal. Jeigu guli žmogus ant žemės ir bus spiriama iš viršaus stačiu kampu į veidą batais, nubrozdinimų gali ir nelikti. Turėjo būti trauminis poveikis iš priekio atgal, o ne kur nors į šoną. Nurodo, kad negali atmesti, kad galėjo būti ir daugiau negu vienas trauminis poveikis į tą pačią sritį. Jeigu pataiko antru smūgiu į tą pačią vietą, gali būti ta pati pasekmė. Tada antras trauminis poveikis, kaip ir pirmas, turi būti iš priekio atgal stačiu kampu. Paaiškino, negalintis nustatyti, kiek buvo smūgių į tą pačią vietą, kad būtų toks sužalojimas. Nors dažniausiai nebūna tiek daug smūgių į tą pačią vietą, tačiau kartais būna. Šiuo atveju trauminis poveikis sukėlė dviejų kaulų lūžius: skruostikaulio ir kaktikaulio, kadangi jie yra arti vienas kito: vienas - aukščiau akies, kitas - žemiau akies. Kad sulaužytų kaulus, smūgis turėjo būti nesilpnas. Nuo griuvimo gali būti nubrozdinimai plaukuotoje dalyje, kuri apima ir kaktą, ir smilkinius, ir pakaušį. Kadangi galva buvo apibintuota ir buvo nežinoma, kurioje vietoje plaukuotoje dalyje, todėl galėjo būti ir pakaušio srityje, tai galėjo būti ir nuo griuvimo. Kad atsirastų sužalojimai dešinio peties išorinėje dalyje nuo griuvimo, tai turėtų atsitrenkti į kažką šone. Bet šiuo atveju kalbama apie griuvimą, kai šonuose nebuvo daiktų. Tad labiau tikėtina, kad dešinės alkūnės, pirštų sužalojimai ir nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje galėjo gautis nuo griuvimo. Kiti sužalojimai, t. y. kakle ir peties viršutinėje dalyje, šiuo atveju griuvimui nebūdingi, jeigu aplink kūną nebuvo daiktų. Jeigu kalbama apie vieną kaulą, tik apie kaktikaulį, ne apie skruostikaulį, yra lūžio linija, kuri prasideda kaktikaulio priekyje ir pereina į pamatą, į akiduobės stogą, ten yra kaktikaulio pratęsimas. Šiuo atveju, jeigu suduodant vieną kartą, atsiranda lūžis ir suduodama antrą kartą, lūžio linija pratęsiama. Tačiau atskirti, kad buvo du trauminiai poveikiai, žiūrint į kaulą, rentgenologiškai neįmanoma.

2012-03-30 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad nusikaltimo padarymo vieta yra V. Landsbergio-Žemkalnio g., Kaune, prie namo Nr. 9 (1 t., b. l. 3-5).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo Ministerijos KS specialisto išvadoje Nr. G884/12(02) L. V. konstatuota kraujosruva kairio peties srityje, kraujosruva su nubrozdinimu kaklo dešinėje, pereinanti į dešinio peties viršutinę dalį, kraujosruva su nubrozdinimu dešinio peties išorinėje dalyje, nubrozdinimai dešinės alkūnės, dešinės plaštakos V piršto srityse, nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje, kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės akies obuolio junginėje, kairės pusės viršutinio žandikaulio-kairio skruostikaulio kompleksinis lūžis, kaktikaulio kairės pusės lūžis su kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo kairės kaktinės skilties srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti septynių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje: vienas – į veido kairę pusę, padarant kraujosruvas kairės akies vokuose, kairės akies obuolio junginėje, kairės pusės viršutinio žandikaulio – kairio skruostikulio kompleksinį lūžį, kaktikaulio kairės pusės lūžį su kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo kairės kaktinės skilties srityje; vienas- į plaukuotą galvos dalį, padarant nubrozdinimus; vienas – į kairio peties sritį, padarant kraujosruvą; vienas – į dešinio peties viršutinę dalį – kaklo dešinę pusę, padarant kraujosruvą su nubrozdinimu; vienas – į dešinio peties išorinę dalį, padarant kraujosruvą su nubrozdinimu; vienas – į dešinę alkūnės sritį, padarant nubrozdinimą; vienas – į dešinės plaštakos V piršto sritį, padarant nubrozdinimą. Nubrozdinimai plaukuotoje galvos dalyje, kraujosruva kairio peties srityje, kraujosruva su nubrozdinimu kaklo dešinėje, pereinanti į dešinio peties viršutinę dalį, kraujosruva su nubrozdinimu dešinio peties išorinėje dalyje, nubrozdinimai dešinės alkūnės, dešinės plaštakos V piršto srityje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės akies obuolio junginėje vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kairės pusės viršutinio žandikaulio – kairio skruostikaulio kompleksinis lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.4 punktais kaktikaulio kairės pusės lūžis su kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo kairės kaktinės skilties srityje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 51-52).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas K. V. parodė, kad jis atpažįstą asmenį nuotraukoje Nr. 2, t. y., R. G., kuris 2012-03-30 prie namo Nr. 9 laiptinės, adresu V.Landsbergio-Žemkalnio g., Kaune, vieną kartą dešine koją įspyrė broliui L. V. į galvos ir veido sritį (1 t., b. l. 63-65).

Asmens parodymų atpažinti metu liudytojas L. G. parodė, kad iš trijų pateiktų atpažinti asmenų, atpažįstą asmenį sėdintį dešinėje pusėje – A. G.. Tai tas pats asmuo, kuris 2012-03-30, apie 19.00 val., prie namo Nr. 9, V.Landsbergio-Žemkalnio g., Kaune, spyrė ne mažiau kaip 4 kartus į galvos sritį L. V. (1 t., b. l. 76-77).

Asmens parodymų atpažinti metu liudytojas M. V. parodė, kad iš trijų pateiktų atpažinti asmenų, atpažįstą asmenį, sėdintį dešinėje pusėje – A. G.. Tai tas pats asmuo, kuris 2012-03-30, apie 19.00 val., prie namo Nr. 9, V.Landsbergio-Žemkalnio g., Kaune, spyrė ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį L. V. (1 t., b. l. 86-87).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas R. K. parodė, kad jis atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 1, t. y., A. G., kuris 2012-03-30 prie namo Nr. 9 laiptinės, adresu V.Landsbergio-Žemkalnio g., Kaune, ne mažiau kaip 8 kartus koja trankė pusbroliui L. V. į galvos sritį (1 t. b. l. 97-99.)

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką liudytoja S. K. parodė, kad ji atpažįstą asmenį nuotraukoje Nr. 6, t. y., A. G., kuris 2012-03-30 prie namo Nr. 9 laiptinės, adresu V.Landsbergio-Žemkalnio g., Kaune, ne mažiau kaip 4 kartus iš kojos įspyrė kaimynui L. V. į galvos sritį (1 t., b. l. 103-105).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas A. M. parodė, kad jis atpažįstą asmenį nuotraukoje Nr. 2, t. y., A. G., kuris 2012-03-30 prie namo Nr. 9 laiptinės, adresu V.Landsbergio-Žemkalnio g., Kaune, ne mažiau kaip 1 kartą iš kojos įspyrė kaimynui L. V. į galvos sritį (1 t., b. l. 109-111).

Taigi baudžiamojoje byloje ištirtais kaltinamojo A. G., liudytojų parodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. G., parvertęs nukentėjusįjį L. V. ant žemės, trypė koja pastarojo galvą. Nors kaltinamasis A. G. teigė tai daręs ne daugiau 3-4 kartų, tačiau liudytojas K. V. matė, kaip A. G. trypė L. V. galvą šešis kartus, ir, dar nesulaukęs šio smurto pabaigos, puolė skambinti policijai; liudytojas M. V. matė, kaip A. G. spardė L. V. ne mažiau kaip keturis kartus, tačiau taip pat šio veiksmo iki galo nežiūrėjo, nes bėgo iš įvykio vietos; liudytojas L. G. matė A. G. spiriant nukentėjusiajam ne mažiau keturis kartus; R. K. matė ne mažiau aštuonis spyrius, ir šis liudytojas stebėjo šį kaltinamojo A. G. brutalų smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iki galo; liudytojos E. G., R. P., L. K. matė 3-4 spyrius, tačiau, to nepažiūrėjusios iki galo, puolė skambinti policijai, greitajai. Taigi, nors ir nėra iki galo tiksliai nustatyta, kiek kartų kaltinamasis A. G. trypė nukentėjusiojo L. V. galvą, tačiau liudytojų parodymais nustatyta, kad tai buvo ne mažiau kaip keturis ir ne daugiau kaip aštuonis kartus. Be to, ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo Ministerijos KS specialisto išvadoje Nr. G884/12(02) konstatuota, kad sužalojimai nukentėjusiajam L. V. galėjo būti padaryti septynių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Ekspertas Gregoire Abi Chaker parodė, kad išskyrus dešinės alkūnės, pirštų sužalojimus ir nubrozdinimus galvos plaukuotoje dalyje, kurie tikėtina galėjo gautis nuo griuvimo, kiti sužalojimai griuvimui nebūdingi, jeigu aplink kūną nebuvo daiktų. Kadangi nenustatyta, kad L. V. griuvimo vietoje būtų buvę daugiau daiktų, dėl atsitrenkimo į kuriuos L. V. galėjo būti padaryta ir daugiau sužalojimų, remiantis specialisto išvada, liudytojų parodymais, teismas laiko, kad byloje yra teisingai nustatyta, kad A. G. rankomis ir kojomis sudavė L. V. ne mažiau 7 kartus. Todėl kaltinamojo A. G. parodymus teismas vertina kaip siekį kuo labiau sušvelninti savo atsakomybę.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo Ministerijos KS specialisto išvadoje Nr. G884/12(02) konstatuota, kad nukentėjusiajam L. V. be kitų smūgių buvo suduotas bent vienas smūgis į veido kairę pusę, padarant kairės pusės viršutinio žandikaulio – kairio skruostikaulio kompleksinį lūžį, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei kaktikaulio kairės pusės lūžį su kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo kairės kaktinės skilties srityje, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 51-52). Ekspertas Gregoire Abi Chaker parodė, kad specialisto išvadoje nurodyti kaulų lūžiai galėjo būti padaryti tiek dėl vieno, tiek dėl keleto trauminių poveikių, jei antru smūgiu pataikoma į tą pačią vietą yra pačia kryptimi - iš priekio atgal stačiu kampu. Paaiškino, kad dažniausiai nebūna daug smūgių į tą pačią vietą, tačiau pasitaiko. Smūgis turėjo būti nesilpnas. Ekspertas paaiškino negalintis nustatyti, kiek buvo smūgių į tą pačią vietą, kad būtų toks sužalojimas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad tiek kaltinamasis A. G., tiek kaltinamasis R. G. spyrė nukentėjusiajam į veido sritį, sužalojimas, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu galėjo atsirasti tiek nuo kaltinamojo A. G. smūgių (kurio spyriai pagal specialisto išvadą buvo į įvairias galvos sritis bei netoli galvos esančias kūno dalis), tiek nuo kaltinamojo R. G. spyrio, kuris, kaip buvo nustatyta, buvo tyčinis, smūgiuotas su jėga. Kaltinamojo R. G. spyris nukentėjusiajam, matant, kaip prieš tai jis tyčia buvo mušamas A. G., suprantant, kad L. V. jau kitų kaltinamojo kompanijos asmenų yra sumuštas, rodo, kad kaltinamasis R. G. suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sužalojimo procese, kas rodo, kad nusikaltimą kaltinamieji darė kartu. Be to, nesant galimybės nustatyti nuo kurio kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, laikytina, kad nukentėjusysis buvo sužalotas bendrais abiejų kaltinamųjų veiksmais.

Nukentėjusysis L. V. ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl įvykio nukentėjo tiek fiziškai – jam buvo padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, tiek dvasiškai: buvo stipriai sužalota jo galva ir kiti organai, komos būklėje išbuvo apie 3 dienas, tik po 5 dienų tapo aišku, kad pavojus gyvybei nebegresia, buvo leidžiami stiprūs nuskausminami vaistai, ligoninėje teko gulėti tris savaites, dar nemažai laiko praleido reabilitacijoje, atsigavęs po komos, nesuprato, kas su juo atsitiko ir dėl ko negali atlikti elementarių dalykų, po įvykio sutriko koordinacija, dėl užspausto nervo kairė kūno pusė buvo tapusi nejautri, dėl ko sudėtinga buvo atlikti net elementarius dalykus (praustis duše, vaikščioti), ko pasekmės jaučiamos iki šiol, dėl šių priežasčių šiuo metu dar negali užsiimti pomėgiais, turėtais iki įvykio (žaisti, krepšinį, važinėtis dviračiu, groti gitara), tapo daug jautresnis. Šiuo metu, tęsiantis reabilitaciniam gydymui, sveikata po truputį gerėja, tačiau iki šiol negali bėgti, nes nejaučia kojų judesių, kelis kartus buvo pargriuvęs, nes kairė koja tampa nejautri, mokykloje greitai pavargsta, todėl dažnai išeina iš pamokos, pablogėjo mokslai, nes sutriko dėmesys, negali ilgai skaityti, tenka daug miegoti, kad pailsėtų. Pagal gydytojų prognozes, gydymas dar truks apie du metus ir galimai jo sveikata atsistatys.