Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-90-380-2013

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-06-06
Bylos Nr.: 1A-90-380-2013
Teisminio proceso Nr.: 1-30-2-00163-2009-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Valentinas Janonis
Nuteistasis: A. R.
Advokatai: Mindaugas Martinaitis, Zigmas Pečiulis

Pranešėja A. Sadauskaitė Baudž. byla Nr. 1A-90-380/2013Teisėja A. Simaitienė Proceso Nr. 1-30-2-00163-2009-7

Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.17.12.; 1.2.18.11.; 2.1.15.3.3.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Valentino Janonio,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Erikai Laukineitienei,nuteistajam A. R., jo gynėjui advokatui Mindaugui Martinaičiui,civilinio ieškovo atstovui advokatui Zigmui Pečiuliui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 str. 1 d. ir jam paskirta 50 MGL dydžio (6500 Lt) bauda; pagal BK 208 str. 1 d. ir jam paskirta 50 MGL dydžio (6500 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę 75 MGL dydžio (9750 Lt) baudą. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsitesėjus, panaikintas. Civilinis ieškinys, pareikštas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 647 963,80 litų turtinės žalos atlyginimo patenkintas pilnai ir priteistas iš A. R.. Laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas 6 mėnesiams Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-30 nutartimi, patikslintas 2012-09-11 teismo nutartimi, nukreiptas į turtą: ½ dalį 56,08 m² buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 436/871 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), paliktas nepakeistas, panaikintas atlyginus ar priverstinai išieškojus padarytą turtinę žalą.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad dėl savo sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams bei aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą o būtent:

jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingu už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 37 str. 10 d. atsakingu už Bendrovės veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės įstatymo (1999 m. gruodžio 2 d. Nr. VIII-1463) 3 str. 1. „Kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: 1) su darbo santykiais susijusios išmokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos; mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktą ar perdirbtą žemės ūkio produkciją, nurodytą Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatyme; 2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus; 4) kiti mokėjimai pinigų gavėjams. 2. Mokėtojas, vykdydamas piniginius įsipareigojimus, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės tvarkos laikosi nepaisydamas, kada piniginiai įsipareigojimai atsirado. 3. Tos pačios eilės įsipareigojimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, vykdomi pagal jų atsiradimo laiką. Jeigu šių įsipareigojimų atsiradimo laikas sutampa, jie tenkinami proporcingai“, tyčia, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkioje ekonominėje padėtyje ir nemoki, akivaizdžiai gresiant bankrotui, neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų - 2008 m. gruodžio 1 d. bendrovės įsipareigojimai 2 694 874 Lt, užregistruoti 2008-12-31 balanse 3 735 463 Lt arba 1,39 karto viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (nuo 2008-12-31 bendrovė buvo nemoki), nesilaikė mokėjimų eilės tvarkos, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, įvykdė savo prievoles tik išskirtinių kreditorių naudai, t.y.:

1. Laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-01-31 vykdė mokėjimus kitiems pinigų gavėjams-tiekėjams iš viso 146 432,09 Lt, o būtent: UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 16 346,90 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 20 000,00 Lt; (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1978,73 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 8000 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 1000 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 5000 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 3000 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 1000 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 50 518,10 Lt; Užsienio kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 5342,86 Lt; Užsienio kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 14 926,45 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 13 327,81 Lt;

2. Laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2009-04-31 vykdė mokėjimus kitiems pinigų gavėjams-tiekėjams iš viso 305 690,13 Lt, o būtent: UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 1927,80 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 23 748,83 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 3170,01 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 33 420,66 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 4352,99 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 122 400,14 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 8 817,76 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 3450,00 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 8925,72 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 576,97 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 2265,60 Lt; P. B. komercinei įmonei sumokėjo 1381,44 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 5050,00 Lt; R. V. įmonei sumokėjo 8462,11 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 12707,65 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 24 010,04 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 7277,36 Lt; (duomenys neskelbtini) sumokėjo 26 738,99 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 6806,07 Lt; IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 200,00 Lt;

3. Laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2009-05-31 apskaitos registruose užregistravo mokėjimą užsienio kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ 99,03 Lt sumai.

Be to, A. R., žinodamas, kad įmonei akivaizdžiai grėsė bankrotas ir buvo sunki ekonominė padėtis, neturėdamas realios galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2008 m. gruodžio mėn. 31 d. pasirašė trišalį tarpusavio skolų užskaitymo aktą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą 11 005,51 Lt sumai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą 11 005,51 Lt sumai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą 11 005,51 Lt sumai. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ patenkino vieno kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinį reikalavimą.

Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. R., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sunkios ekonominės padėties ir nemoki, akivaizdžiai gresiant bankrotui, nesilaikydamas mokėjimų eilės tvarkos, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto iš jų reikalavimus, ir padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams (iš viso 2 630 276,65 Lt), iš jų bendrovės darbuotojams 271 609,27 Lt, (duomenys neskelbtini) apskrities VMI 255,10 Lt, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui 140 533,95 Lt, (duomenys neskelbtini) teritorinei muitinei 448,00 Lt, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai 979,42 Lt, BUAB „(duomenys neskelbtini) 647 983,80 Lt.

Be to, A. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingu už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 37 str. 10 d. atsakingu už Bendrovės veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, veikdamas nusikalstamai aplaidžiai, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkę T. P., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d., kuri numato, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 str. 3 d., kuri numato, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus“, 19 str. 1 d., kuri nustato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 d., kuri nustato, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, bei Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuriame nurodyta, kad „apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų“, laikotarpiu nuo 2009-02-03 iki 2009-04-10 neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų: kasos pajamų orderio kvitų: 2009-02-17 Nr. RT00038 -20 000 Lt, 2009-03-02 Nr. RT00040-9097,55 Lt, 2009-03-09 Nr. RT00041-18 000 Lt, 2009-03-16 Nr. RT00042-25 901,80 Lt, 2009-03-18 Nr. RT00043-22 000 Lt, 2009-03-23 Nr. RT00044-12 800 Lt; kasos išlaidų orderių: 2008-12-31 Nr.135. – 11 117,96 Lt, 2009-02-03 Nr. 14. -500 Lt, 2009-02-17 Nr. 15.- 20 000 Lt, 2009-03-27 Nr. 70.- 32 000 Lt, 2009-04-03 Nr. 71. -5 600 Lt, 2009-04-09 Nr. 79. -6000 Lt.

Dėl padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2009-02-03 iki 2009-04-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – bylą nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad A. R. padarė nusikaltimus numatytus BK 208 str. 1 d., BK 223 str. 1 d., bei nepagrįstai tenkino civilinio ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)" pareikštą ieškinį. Nagrinėjamu atveju, teismas iš esmės grįsdamas A. R. kaltę dėl jam inkriminuotų veikų, vadovavosi išskirtinai vien liudytojų R. J. G. bei buvusio akcininko A. B. parodymais, kurie neišsamūs bei objektyviai nepagrįsti. Apeliantas teigia, kad nepagrįstai sukritikuoti jo bei buvusios „(duomenys neskelbtini)" buhalterės T. P. duoti parodymai. Teismas netinkamai įvertino 2012-02-17 FNTT specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)" ūkinės finansinės veiklos bei papildomą 2012-03-12 dokumentų apžiūros aktą. Siekiant įsitikinti išvados pagrįstumu nebuvo apklausta tiesioginį tyrimą atlikusi specialistė J. M., o tyrimą kuravusi specialistė V. V. negalėjo atsakyti į tam tikrus klausimus. Visuma nuosprendyje nurodytų faktinių aplinkybių negalėjo būti vertinamos kaip pakankamas pagrindas pagrįsti A. R. kaltę dėl inkriminuotų veikų padarymo. Šių abejonių nepavyko pašalinti ir įrodymų tyrimo metu, todėl susidarius tokiai situacijai, visos nepaneigtos prielaidos ar abejonės traktuotinos kaltinamojo naudai. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė kelia pagrįstų abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų dėl nusikalstamų veikų padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių buvimo. Nagrinėjamu atveju teismas apkaltinamąją nuosprendį grindė prieštaringais įrodymais, nepašalino juose esančių esminių prieštaravimų ir tinkamai neanalizavo kitų bylos įrodymų. Nuosprendis yra teisingas tuo atveju, kai teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, bylos nagrinėjimo teisme dalyviams nekyla jokių abejonių dėl to, kad šie duomenys yra įrodymai ir teismas jais grindžia savo išvadas. Tačiau tais atvejais, kai dėl tam tikrų duomenų atitikties BPK 20 str. nustatytiems reikalavimams bylos nagrinėjimo teisme dalyviams kyla abejonių, nuosprendžio ar kito baigiamojo teismo akto aprašomojoje (motyvuojamojoje) dalyje šios abejonės turi būti išanalizuotos ir padaryta kategoriška išvada, laikytini duomenys įrodymais ar ne. A. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savo kaltę dėl jam inkriminuotų veikų padarymo kategoriškai neigė. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. R. atžvilgiu nepagrįstai nurodė, kad viena iš pagrindinių įmonės „(duomenys neskelbtini)" kreditorių buvo „(duomenys neskelbtini)" (tokia bendrovė iš viso neegzistuoja), juolab neteisingai nurodyta, kad jis vengė atsiskaityti su didžiausiais kreditoriais UAB „(duomenys neskelbtini)" bei „(duomenys neskelbtini) bankas" ir tokiu būdu padarė jiems žalos. A. R. vadovaudamas įmonės veiklai nesiekė išskirti įmones favorites ir pan., t. y. jis neturėjo tyčios patenkinti tik vieno ar kelių kreditorių interesus, siekdamas padaryti žalą kitiems kreditoriams. Jis stengėsi ir toliau vykdyti įmonės veiklą, visuotinės ekonominės krizės laikotarpiu, gauti pajamų už parduotą produkciją bei savalaikiai atsiskaityti su prekių tiekėjais. Priešingu atveju būtų praradęs didesnę dalį sumokėtų avansinių mokėjimų. Teismas neįsitikinęs liudytojų R. J. G. ir A. B. parodymu pagrįstumu ir objektyvumu, nepagrįstai vadovavosi jų parodymais, kurie veikė bendrai bei buvo suinteresuoti A. R. pašalinti iš įmonės „(duomenys neskelbtini)" vadovo pareigų bei tokiu būdu perimti tolimesnį įmonės valdymą, nes pastarasis nesutiko nepaskirstytą pelną išdalinti dividendais bei reikalavo UAB „(duomenys neskelbtini)" sumažinti nuomos ir kitas paslaugas, priešingu atveju siūlė nutraukti 2005-01-10 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais vėlesniais papildymais. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas neįvertino ir tai, kad A. B. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" vienu iš akcininku, kuris valdė net 48, 73 procentų akcijų, jokių aktyvių veiksmų, kurių pagrindu būtų išreiškęs nepasitenkinimą A. R. veikla iki 2009-06-22 iš viso neatliko. Juolab reguliariai domėjosi įmonės veikla, žinojo realią įmonės finansinę padėtį, t. y. pajamas, išlaidas bei įsiskolinimus kreditoriams, nes pastoviai samdydavo auditorius įmonės finansinei padėčiai įvertinti. Visi įmonės veiklos rodikliai jį tenkino iki tol, kol 2009 m. balandžio mėn. įmonei „(duomenys neskelbtini)" buvo iškelta bankroto byla bei areštuotas turtas. Be to, nepavykus įgyvendinti sumanymo perimti įmonės valdymo bei neišmokėjus sukauptų dividendų, A. B. bei R. J. G. ėmėsi psichologinio spaudimo per ikiteisminio tyrimo institucijas, t. y. R. J. G. nuo 2009-05-14 iki 2009-08-25 Klaipėdos m. apylinkės prokuratūrai parašė net 8 skundus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. R. atžvilgiu. Skunduose buvo prašoma patraukti A. R. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., 184 str. 2 d., 208 str. bei 209 str. A. B. 2009-06-22 pateikė pareiškimą reikalaudamas apeliantą papildomai patraukti atsakomybėn ir pagal BK 300 str., BK 205 str. Be to, teismas turėdamas visus byloje duomenis, neatsižvelgė į tai, kad A. R. sūnus V. R. „(duomenys neskelbtini)" akcininku tapo tik 2009 m. gegužės mėn., ir iki tol jokių ryšių su šia įmone neturėjo. Šiai įmonei vadovavo visiškai pašalinis asmuo - B. Ž.. UAB ,(duomenys neskelbtini)" direktoriumi buvo N. L., kuri su ,,(duomenys neskelbtini)" ar V. R. nėra susijusi. Neaišku dėl kokių priežasčių tokio turinio duomenys buvo neteisingai nurodyti bei nutylėti, juolab vadovautasi A. B. išsakytomis prielaidomis apie tai, kad ,,(duomenys neskelbtini)" (tokios įmonės iš viso nėra ir nebuvo) ir „(duomenys neskelbtini)" susijusios su A. R.. Šie teiginiai neteisingi bei nepagrįsti, nes visos šios aplinkybės buvo tirtos ir paneigtos ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismas negalėjo vadovautis prielaidomis, o ne įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais duomenimis. Be to, teismas neteisingai nurodė, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)" 2008-12-31 buvo nemoki ir sunkioje ekonominėje padėtyje, jai akivaizdžiai grėsė bankrotas ir pan. Tyrimo metu nebuvo atsižvelgta į tai, kad didžioji dalis įsipareigojimų (bendra suma 2.694.874 Lt) 2008 m. gruodžio 31 dienai nebuvo pradelsti, ir dėl to padaryta klaidinga išvada apie įmonės nemokumą 2008.12.31 dienai. Iš įmonės UAB “(duomenys neskelbtini)" 2008.01.01 - 2008.12.31 metu balanso nustatyta, kad 118.942,13 Lt yra ilgalaikiai įsipareigojimai pagal lizingo sutartis; 352, 040,00 Lt yra ilgalaikės paskolos, kurių mokėjimo terminas ilgesnis kaip 1 metai. Visa tai sudaro įmonės ilgalaikius įsipareigojimus 470.982 Lt sumai, kurie pagal savo prigimti, apibrėžimą, turinį ir forma nebuvo pradelsti. Be to, įmonė pagal prisiimtus trumpalaikius įsipareigojimus 2008-12-31 taipogi nevėlavo su atsiskaitymais, nes nebuvo suėję terminai: 123.412,67 Lt (duomenys neskelbtini) banko overdraftas, 398.238,75 Lt banko paskola, 132.086,35 Lt skola (duomenys neskelbtini) S.A.; 61.711,89 Lt skola (duomenys neskelbtini), 126.870,00 Lt (duomenys neskelbtini). Šie faktiniai duomenys paneigia iš esmės 2010-02-17 FNTT specialistės išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus teiginius apie įmonės „(duomenys neskelbtini)" nemokumą 2008-12-31. Be to, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)" turimas ilgalaikis ir trumpalaikis turtas 2008-12-31 viršijo įmonės įsipareigojimus, todėl įmonė buvo likvidi. 2008-12-31 įmonės padėtis buvo stabili, nuosavas kapitalas nebuvo neigiamas, o vien tik įmonės trumpalaikio turto vertės (3.129.034 Lt) užteko padengti visus įmonės ilgalaikius (470.982 Lt) ir trumpalaikius (2.223.892 Lt) įsipareigojimus. Įmonės padėtis buvo stabili. Todėl negalima teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" akivaizdžiai grėsė bankrotas. Nagrinėjamu atveju tikslinga dar kartą ištirti bei įvertinti visus duomenis ir tai įmanoma padaryti paskyrus ekonominę-finansinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizių centrui. Šio tyrimo metu bus tiksliai nustatyti pelno (nuostolio) apskaičiavimo ir paskirstymo pagrįstumas; mokesčių ir mokėjimų į valstybės, savivaldybių ir socialinio draudimo biudžetus teisingumas; fizinių ir juridinių asmenų tarpusavio atsiskaitymo operacijų pagrįstumas; finansinės atskaitomybės teisingumą ir pan. Nagrinėjamu atveju reikėtų plačiąja prasme įvertinti tai, kad 1999 m. gruodžio 2 d. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymas Nr. (duomenys neskelbtini) 3 nuo 2009 liepos 1 d. nebegalioja. Šiame įstatyme nėra jo įsigaliojimo bei įgyvendinimo tvarkos, t.y. įstatymų leidėjas nėra nurodęs, kad šis įstatymas negalioja teisiniams santykiams atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, juolab FNTT specialistas išvadą pateikė tik 2010-02-17. A. R. veiksmuose nėra BK 208 str. l d. numatytos nusikaltimo sudėties vieno iš subjektyviosios pusės požymių, t. y. tiesioginės tyčios, nes jis neturėjo sumanymo neatsiskaityti su likusiais kreditoriais taip padarant jiems turtinės žalos, įvertinus nurodytas aplinkybes. 2008-12-31 įmonės „(duomenys neskelbtini)" veikla buvo stabili ir įmonė pagal visą turimą turtą buvo likvidi, todėl galėjo tęsti savo veiklą. Įsiskolinimų valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondams, nurodyta data nebuvo, VMI bei SODRA netaikė priverstinio išieškojimo būdus, įmonės sąskaitos nebuvo areštuotos ir priverstinis išieškojimas nepradėtas. A. R. nei VMI nei SODRA neteikė raštu įspėjimų apie galimus įsiskolinimus, jokių nuobaudų už neteisingai vykdomą veiklą nėra sulaukęs. Su tiekėjais UAB „(duomenys neskelbtini)" stengėsi atsiskaityti, nes be prekių negalėjo tęsti įmonės veiklos bei gauti pajamų, priešingu atveju nebūtų išmokėti atlyginimai darbuotojams, sumokėti mokesčiai valstybei bei patenkinti kreditorių reikalavimai. Įmonėje finansiniai sunkumai prasidėjo tik 2009 m. kovo mėn. pabaigoje, areštavus banke esančią sąskaitą. Be to, A. R. nesiėmė jokių priemonių, kad nesąžiningu būdu gautų papildomų pajamų ir šį faktą nuslėptų nuo kreditorių ir pan., t. y. neatidarė naujų sąskaitų bankuose, gautas pinigines lėšas nepervesdavo į kitas įmones, kad galėtų šias lėšas išgryninti ir panaudoti tolimesnei įmonės veiklai, įmonės lėšos nebuvo skolinamos vadovui ar kitiems asmenims. Apeliantas nesutinka, jog yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 223 str. l d., kadangi jis objektyviai negalėjo pateikti ikiteisminio tyrimo dokumentų ENTS tyrėjai vien dėl to, kad iškėlus bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)" visi buhalteriniai ir kiti dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui „(duomenys neskelbtini)". Šie dokumentai buvo perduoti priėmimo-perdavimo aktu Bankroto administratorius jokių pretenzijų žodžiu ar raštu A. R. dėl neperduotų kasos pajamų orderių kvitų nuo 2009-02-03 iki 2009-04-10 nepareiškė, ikiteisminis tyrimas dėl galimai paslėptų griežtos atskaitomybės dokumentų (kasos kvitų) nebuvo pradėtas. Visiškai natūralu, kad praėjus daugiau nei 3 metams, buvęs įmonės vadovas A. R. negalėjo prisiminti tikslios dokumentų saugojimo tvarkos bei atsakingo asmens, nes ši tvarka per eilę metų keitėsi. Faktą, kad kasos dokumentų negalėjo trūkti tvirtino ir buvusi įmonės buhalterė T. P., kuri visus išvardintus dokumentus pateikė balandžio mėn. VMI pareigūnams, o vėliau perdavė bankroto administratoriui. Tačiau ji patvirtino, kad tie patys dokumentai buvo perduoti ir ENTS pareigūnams. Jei šie dokumentai nebuvo gauti iš šios įmonės, tai dar nereiškia, kad juos neperdavė ar neišsaugojo A. R.. Todėl jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties požymių, kurie numatyti BK 223 str. l d. Apeliaciniame skunde teigiama, kad padaryti pažeidimai nėra pagrindas pripažinti esant BK 223 str. dispozicijoje numatytiems padariniams, manoma, jog įmonės direktoriaus A. R. padarytoje veikoje yra galimi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173¹ str., požymiai. Teismas neteisingai ir nepagrįstai nustatė, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)" patyrė 647 963,80 litų turtinę žalą, nes iš viso neaiškūs konkretūs motyvai bei pagrindai, kuriais vadovavosi teismas. Nagrinėjamu atveju iš viso nesiaiškinta kas konkrečiai sudaro nurodytos žalos dydį ir kuo jis yra pagrįstas. Turtinė žala yra lygi ne skolos dydžiui, o turto, kuris galėtų būti pateiktas skolai grąžinti, vertei. Padarytos turtinės žalos dydis ir skolos dydis gali sutapti tik tuo atveju, jeigu turto, kuris galėjo būti pateiktas skolai grąžinti, vertė yra tokia pat arba didesnė nei skolos dydis. Teismas neįvertino tai, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)" kreditorinis reikalavimas dėl 647 983,80 Lt sumos priteisimo yra įtrauktas į Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)" kredito - sąrašo patvirtinimo ir jų finansinių reikalavimų. Be to, teismas netinkamai taikė BPK 112 str. -116 str. nuostatas susijusias su civilinio ieškinio išsprendimu, nes šioje byloje iš viso nebuvo pareikštas civilinis ieškinys A. R., kuris atitiktų CPK 135 str. reikalavimus (nebuvo nurodytas faktinis ir teisinis pagrindas, nepateikti įrodymai, kurių pagrindu būtų pagrįsti ieškovo keliami reikalavimai). Nagrinėjamu atveju teismas sukūrė precedentą, kurio pagrindu visi bankroto byloje esantys kreditoriai turi teisę inicijuoti baudžiamąsias bylas ar atsinaujinti procesą šioje byloje, siekiant nukreipti išieškojimą į įmonės vadovą.

Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Siekiant išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei išsamiai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, kurio metu apklaustas nuteistasis A. R., specialistė V. V., liudytojas A. M. (A. M.).

Liudytojas A. M. apygardos teisme parodė, kad yra finansinių ataskaitų ir veiklos, vidaus kontrolės ir veiklos auditorius. Jis teikia konsultacijas fiziniams asmenims, jam įstatymai nedraudžia teikti konsultacijas, nedraudžia vertinti specialisto išvadą. Jis A. R. suteikė konsultaciją. A. R. jam pateikė specialisto išvadą ir pranešimą apie įtarimą, taip pat pateikė įmonės balansą. Sunki įmonės ekonominė padėtis nėra apibrėžta įstatymu. Todėl neįmanoma pasiremti teisės aktais ir tiksliai, vienareikšmiškai pasakyti ar buvo sunki ekonominė padėtis ar ne. Nemokumo nustatymo apibrėžimas yra bankroto įstatyme. Negali atsakyti ar bankroto bylą kelti buvo pagrindas. Vertinant įmonės balansą 2008-12-31, išvedant santykius, kurie naudojami specialisto ataskaitoje, santykis išvestas paėmus visus įsipareigojimus ir neatsižvelgta į pradelstus. Todėl teigia, kad rodiklis išvestas klaidingai, nes nebuvo atsižvelgta į pradelstus įsipareigojimus. Likvidumas nebuvo abejotinas, neįmanoma akivaizdžiai teigti, kad įmonei grėsė bankrotas. Norint nustatyti kas lėmė įmonės bankrotą labai svarbu išanalizuoti pajamų ir sąnaudų struktūrą, siekiant nustatyti kaip įmonėje atsirado nuostolis ir dėl ko, išsiaiškinti priežastis. Ar tai buvo natūralios priežastys, kurias kiekviena įmonė gali patirti. Specialisto išvadoje įvertintas tik sąskaitos buhalterinės apyvartos sumažėjimas, kurį gali lemti prekių grąžinimai, sumokėjimai. Nuosavą kapitalą, įsipareigojimus ir turtą nustatant reikia žiūrėti į teisinę bazę. Buhalterinės apskaitos įstatymas nukreipia į poįstatyminius aktus, kurie nustato kaip apskaityti turtą, pajamas, sąnaudas, įsipareigojimus. Teigia, kad nors ir pamesti tam tikri kasos dokumentai, bet yra nustatyta kiekvieno dokumento data, ir išraiška litais, todėl mano, kad to pakanka nustatyti ūkines operacijas. Verslo apskaitos standartais reikia remtis, negalima remtis vien tik buhalterinės apskaitos įstatymu, turi vadovautis visais teisės aktais, kurie tai reglamentuoja. Privalu vadovautis detaliais veiklos standartais. Atlikus ekonominę finansinę ekspertizę, gautų paaiškinimus į abejones keliančius klausimus, t. y. ar iš tikrųjų įmonė buvo nemoki, dėl akivaizdžios bankroto grėsmės nustatymo, kodėl sąnaudos viršijo pajamas. Reikalinga detali analizė, kad išsiaiškinti kodėl įmonės veikla tapo nuostolinga. Išvadą, kad įmonė buvo moki, jis padarė remdamasis balansu ir apskaitos registru, bandomuoju balansu. Negali patvirtinti ar šis balansas sutampa su bankroto administratoriaus pateiktu balansu. Bandomojo balanso duomenys yra detalesni, patikimesni, nes balansas sudaromas jo pagrindu. Bandomojo balanso duomenys peržiūrėjus, gaunami kiti duomenys, nei peržiūrėjus balanso duomenis. Jis mano, kad tikrojo bankroto priežastis aiškintis, labai svarbu siekiant teisingai inkriminuoti veiką. Mano, kad paaiškėjus, jog bankrotas buvo netyčinis, būtų pagrindas keisti kaltinimą. Jis neprisimena ar 2011-11-07 specialisto išvada jam buvo pateikta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprivalėjo remtis tarptautiniais verslo apskaitos standartais. Teigia, kad specialisto išvadoje yra esminių neatitikimų. Teismų praktikoje yra išaiškinimas, požymiai – prarasti apskaitos dokumentai ir neišsaugoti apskaitos registrai, kai šie požymiai yra tai daroma išvada, kad negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio. Konkrečiu atveju yra išsaugoti apskaitos registrai, kuriuose užfiksuotos visos operacijos, datos, sumos, todėl mano, kad galima nustatyti įmonės turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį.

Specialistė V. V. apygardos teisme parodė, kad dirba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, turi aukštąjį išsilavinimą. Tiriamuoju laikotarpiu galiojo Laikinasis mokėjimų eilės įstatymas. Nebuvo specialisto kompetencijoje nustatyti bankroto priežastį. Siekiant išsiaiškinti ar išsaugoti dokumentai yra patikrinamas apskaitos registras, ar visi dokumentai suregistruoti. Jei nėra pirminių apskaitos dokumentų ir nėra atstatytas apskaitos registras, tai negalima nustatyti įmonės veiklos. Dėl įmonės pajamų ir sąnaudų nustatymo nebuvo užduotas klausimas atliekant tyrimą. Atliekant tyrimą, ji teikė metodinę pagalbą, o tyrimą atliko kita specialistė. Specialisto išvadoje nėra nurodyta, kad nerasti dokumentai, nurodyta, jog yra neužregistruotos sumos, t. y. mokėjimo kvitai, pagal kuriuos priėmė pinigus ir kurie turėjo būti įnešti į kasą pagal kasos pajamų orderį, nepagrįstas pajamų orderis kažkokiu įnešimu. Specialisto išvada buvo atlikta pagal pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą. Visi pateikti dokumentai yra įvertinami. Tyrimas atliekamas pagal konkrečius laikotarpius. Kai specialistas tiriamu laikotarpiu nustatė pažeidimus, tai nurodė, kad negalima nustatyti įmonės turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį, o kai kitu laikotarpiu nebuvo nustatyti pažeidimai, tai specialisto išvadoje nurodyta, kad galima. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistai atlieka ūkinės-finansinės veiklos tyrimą pagal konkrečius klausimus ir konkretų laikotarpį. Laikotarpius tyrė nuo 2003-09-01 iki 2009-07-31. Specialisto išvadoje nurodyti tiriami laikotarpiai nuo 2006-11-10 iki 2008-12-31 ir nustatyta, kad negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-07-31 nebuvo nustatyti pažeidimai, todėl galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Pagal audito įstatymą, auditoriai atlieka finansinių ataskaitų auditą, o FNTS – ikiteisminio tyrimo byloje atlieka ūkinę – finansinės veiklos tyrimą už konkretų laikotarpį, pagal pateiktą laikotarpį. Buhalterinės apskaitos pažeidimas yra padarytas. Šią išvadą leidžia daryti buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d.

Nuteistasis A. R. apygardos teisme parodė, kad įmonės nemokumas buvo konstatuotas 2008-12-31. Visiems darbuotojams, tarp jų ir A. P. atlyginimas nebuvo mokamas 2-3 mėn., gal nuo kovo mėnesio. Atsiskaitydamas su kreditoriais, norėjo apsaugoti visų kreditorių interesus. Įmonės turtui, sąskaitoms buvo uždėti areštai, įmonė negalėjo vykdyti veiklos, negalėjo turėti pajamų, buvo sužlugdyta.

Nuteistojo kaltė įvykdžius BK 223 str. 1 d. ir 208 str. 1 d. numatytus nusikaltimus nustatyta teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nustatytų jų vertinimo taisyklių.

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamai aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nes jos tekste yra nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą. Tai reiškia, kad BK 223 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis išaiškinama remiantis ne vien baudžiamojo įstatymo tekstu, bet ir kitais teisės šaltiniais. Buhalterinės apskaitos sąvokos turinys atskleistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte. Jis apibūdinamas kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir ( arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Šio įstatymo 12 str. 1 d. nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 3 d. numato, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus, o 19 str. 1 d. nustatyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakyme Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, nurodyta, kad apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų.

A. R. nuteistas už tai, kad pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., 16 str. 3 d., 19 str. 1 d., 2 d.., kuriuose reglamentuota apskaitos dokumentų saugojimo, registravimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas nustatė įvertino kokius teisės aktus A. R. pažeidė, savo išvadą motyvavo. Specialisto išvadoje nurodyti A. R. pažeisti teisės aktai. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo poįstatyminiais aktais, tačiau susipažinus su bylos medžiaga ir skundžiamu nuosprendžiu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas vadovavosi teisės aktu reglamentuojančiu buhalterinę apskaitą, ir aiškiai nurodė kokias šio akto nuostatas A. R. pažeidė.

Nuteistasis A. R. nesutiko, kad buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai. Jis teigia, kad visi apskaitos dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui. Buhalteriją tvarkė vyr. finansininkė T. P.. Negali atsakyti kas buvo atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą (12 t., b. l. 26-27). Liudytoja T. P. patvirtino, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininke. Neprisimena, ar buvo dokumentas, kuris nustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarką. Jokie buhalteriniai dokumentai per 10 m. nebuvo prarasti (11 t., b. l. 192). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 11.1. p. numatyta, kad bendrovės ūkinę veiklą organizuoja ir vykdo administracijos vadovas – direktorius (4 t., b. l. 25). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2000-06-06 A. R. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (4 t., b. l. 10) ir buvo atsakingas už apskaitos organizavimą. To neneigia ir pats nuteistasis.

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu 2003-09-01 iki 2009-06-29, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė T. P., tvarkiusi buhalterinę apskaitą, laikotarpio 2006-11-11 – 2008-12-29 apskaitos registre „Kasa“ neužregistravo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkė I. K., atlikusi kasos operacijas – grynųjų pinigų priėmimą į bendrovės kasą ir išmokėjimą iš jos, 2006-11-11 – 2008-12-29 6 atvejais kasos pajamų orderiais nepagrindė, kasos knygoje neįrašė bei į bendrovės kasą nepriėmė pagal pinigų priėmimo kvitus gautų avansų už prekes iš viso 5401 Lt bei laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2008-06-31 1 atveju kasos knygoje neįrašė 2008-06-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio serija UTI Nr. (duomenys neskelbtini) -1340 Lt ir tokiu būdu sumažino kasos dokumentinį likutį (8 t., b. l. 54-55). Specialisto išvadoje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. R. tiriamuoju laikotarpiu būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. nuostatų, t. y. neužtikrino, kad laikotarpiu nuo 2006-11-10 iki 2008-12-29 septyniais atvejais į apskaitą būtų įtraukti pagal pinigų priėmimo kvitus gauti avansai už užsakytas prekes, iš viso 6741 Lt; neužtikrino, kad laikotarpiu nuo 2006-11-10 iki 2008-12-29 šešiais atvejais kasos pajamų orderiais būtų pagrįsti, pagal pinigų priėmimo kvitus gauti avansai už prekes, iš viso 5401 Lt (8 t., b. l. 55-57). Tokiu būdu pagal pateiktus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. nesilaikymo laikotarpiu nuo 2006-11-10 iki 2008-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Abejoti byloje esančiomis specialisto išvadomis, juolab, kad jas apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino ir specialistė V. V., nėra pagrindo. Bendrovės finansinės ūkinės veiklos tyrimas buvo atliktas remiantis ne tik visais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais, ką patvirtina ir byloje esantys dokumentų pateikimo protokolai (8 t., b. l. 4-7), liudytojos T. P. parodymai (11 t., b. l. 192-193) ir specialistų išvadose kiekvieno iš paimtų dokumentų aptarimas bei atlikta išsami jų analizė, bet ir ištirtais kitais byloje esančiais įrodymais. Būtent visi šie faktiniai bylos duomenys ir paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog visi dokumentai buvo tvarkingi, jokių dokumentų netrūko. Tai, kad bankroto administratorius A. R. neturėjo jokių pretenzijų dėl neperduotų kasos pajamų orderių kvitų nuo 2009-02-03 iki 2009-04-10, nereiškia, kad šiuos apskaitos dokumentus bendrovė turėjo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl prarastų dokumentų nebuvo galima iš dalies nustatyti šios bendrovės grynų pinigų kiekio, jų judėjimo, įmonės turto, nuosavo kapitalo. Šį apeliacinio skundo argumentą paneigia specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), jog laikotarpiu nuo 2006-11-10 iki 2008-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kadangi laikotarpiu 2006-11-11 – 2008-12-29 nebuvo įtraukti pagal pinigų priėmimo kvitus gauti avansai už užsakytas prekes, kasos pajamų orderiais nebuvo pagrįsti pagal pinigų priėmimo kvitus gauti avansai už prekes, registre „Kasa“ nebuvo užregistruoti pagal pinigų priėmimo kvitus gauti avansai už prekes (8 t., b. l. 55-58). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, pažeidžiant konkrečius nuosprendyje nurodytus teisės aktų reikalavimus. Įvertinus visas minėtas aplinkybės, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. R. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 223 str. 1 d., jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, specialisto išvada ir teisiamajame posėdyje ištirta kita bylos medžiaga.

BK 208 straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams padarė skolininko nesąžiningumą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 208 straipsnio 1 dalį kyla padarius bent vieną iš alternatyvių BK 208 straipsnio dispozicijoje įvardytų veikų, t. y. patenkinus arba užtikrinus tik vieno ar kelių kreditorių reikalavimus esant šioms sąlygoms: sunki ekonominė padėtis ar nemokumas, akivaizdi bankroto grėsmė, neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimus. Kadangi BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtina nustatyti padarinius, t. y. turtinės žalos likusiems kreditoriams padarymą.

BK 2 straipsnio 4 dalį pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikalstamos veikos sudėties buvimas asmens veikoje, todėl apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažįstant asmenį kaltu padarius atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina konstatuoti tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą.

2010 m. vasario 17 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pagal pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrą „Apyvartos žiniaraštis (Suvestinė)“ laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2009-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė mokėjimų kitiems pinigų gavėjams (skolos tiekėjams). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki (8 t., b. l. 52-53). 2012 m. kovo 12 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ debitorių sąrašas 2009-05-28 dienai – bendra debitorinių įsipareigojimų suma 2009-05-28 dienai sudaro 572 901,06 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašas 2009-07-22 dienai – bendra kreditorinių įsipareigojimų 2 911 971,96 Lt, pradelsta suma 2 003 226,51 Lt (11 t., b. l. 128-131).

Liudytoja T. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad buvo daroma išsami įmonės kreditorių ir debitorių analizė. Didžiausi įmonės skolininkai 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje buvo „(duomenys neskelbtini)“, Latvijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, Lenkijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės padėtis pablogėjo 2009 m. kovo pabaigoje, ji tapo nemoki. Atsiskaitant su kreditoriais buvo po truputį atsiskaitoma su kiekviena įmone. Balandžio, gegužės mėnesį darbuotojams nesumokėjo atlyginimų, atsirado „Sodra“ įsiskolinimas (11 t., b. l. 192-193).

A. R. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad nuo 2009 m. įmonė tapo nepelninga. Didžiausi kreditoriai buvo bankai. Mokėjimai buvo daromi beveik visiems kreditoriams. Sausio mėnesį vykdė mokėjimus toms įmonėms, iš kurių turėjo užsakymus konkretiems klientams, nes būtų tekę sumokėti baudas už neįvykdytus užsakymus. Mokėjimai kitoms įmonėms buvo vykdomi siekiant nepabloginti įmonės padėties ir nedidinti įmonės nuostolių (12 t., b. l. 26-28).

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutartyje, kuria pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto bylą, nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. R. su ieškiniu sutiko ir pripažino, kad įmonė nuo 2009 m. kovo mėnesio nebevykdo veiklos ir yra nemoki. Iš teismui pateikto 2009-01-01 2009-03-31 bendrovės balanso matyti, kad įmonė nemoki. (1 t., b. l. 75-76). Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 31 d. nutartimi pagal ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. R., A. P. ieškinius iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą dėl nemokumo. Šioje nutartyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo metu įmonės direktorius A. R. prašė iškelti bankroto bylą, nes įmonė nemoki, kad nemoka atlyginimų darbuotojams, nevykdo veiklos, įmonės įsiskolinimai pradelsti ir viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (6 t., b. l. 14-16). Iš šių dokumentų matyti, kad A. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi žinojo apie paduotus ieškinius dėl bankroto bylų iškėlimo įmonei, be to pats rašė atsiliepimus, iš ieškovų buvo gavęs įspėjimus, kad neatsiskaičius už paslaugas kreipsis dėl bankroto bylos iškėlimo. Visa tai paneigia apeliacinio skundo pagrindinį argumentą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėtis buvo stabili ir jai bankrotas negrėsė. A. R. nesilaikydamas mokėjimų eilės tvarkos, patenkinęs tik keleto iš kreditorių reikalavimų, tuo padarė turtinę žalą likusiems kreditoriams, nes sumažino jiems galimybę atgauti skolas. Todėl kreditoriai turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės įstatymo 3 str. 1 d. numatyta, kad kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: 1) su darbo santykiais susijusios išmokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos; mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktą ar perdirbtą žemės ūkio produkciją, nurodytą Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatyme; 2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus; 4) kiti mokėjimai pinigų gavėjams. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad mokėtojas, vykdydamas piniginius įsipareigojimus, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės tvarkos laikosi nepaisydamas, kada piniginiai įsipareigojimai atsirado, 3 d. numatyta, kad tos pačios eilės įsipareigojimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, vykdomi pagal jų atsiradimo laiką. Jeigu šių įsipareigojimų atsiradimo laikas sutampa, jie tenkinami proporcingai. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad šis įstatymas nuo 2009 m. liepos 1 d. neteko galios, o specialistas išvadą pateikė tik 2010-02-17, todėl A. R. neturėtų būti taikomas. A. R. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-01-31, nuo 2009-04-01 iki 2009-04-31, nuo 2009-05-01 iki 2009-05-31 vykdė mokėjimus nesilaikydamas mokėjimų eilės tvarkos; 2008-12-31 pasirašė trišalį tarpusavio skolų užskaitymo aktą. A. R. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo Laikinojo mokėjimų eilės įstatymas, todėl A. R. privalėjo jo laikytis. Be to mokėjimų eiliškumas yra nustatytas ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.923 str.

2011 m. lapkričio 7 d. specialisto išvadoje buvo tiriama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriniai debitoriniai įsipareigojimai, turto judėjimas, kaip buvo vykdomi mokėjimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas ,kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė privalomus mokėjimus (10 t., b. l. 27-29). 2010 m. vasario 17 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakant į klausimą ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu 2008-01-01 iki 2009-07-30 atsiskaitydama su kreditoriais laikėsi mokėjimų eiliškumo tvarkos, nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-01-31; nuo 2008-03-01 iki 2008-03-31; nuo 2008-06-01 iki 2008-06-30; nuo 2008-07-01 iki 2008-07-31; nuo 2008-08-01 iki 2008-08-31; nuo 2009-01-01 iki 2009-01-31; nuo 2009-04-01 iki 2009-04-30; nuo 2009-05-01 iki 2009-05-31 nemokėjo eilės tvarka privalomų mokėjimų, bet vykdė mokėjimus kitiems pinigų gavėjams (skolos tiekėjams) (8 t., b. l.23- 59).

Specialistų išvadose nustatyta, kad A. R., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2008 m. gruodžio mėn. 31 d. pasirašė trišalį tarpusavio skolų užskaitymo aktą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą 11 005,51 Lt sumai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą 11 005,51 Lt sumai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą 11 005,51 Lt sumai. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ patenkino vieno kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinį reikalavimą. A. R. nesilaikė mokėjimų eilės tvarkos, patenkino tik keleto iš kreditorių reikalavimų ir tuo padarė turtinę žalą likusiems kreditoriams, nes sumažino jiems galimybę atgauti skolas.

A. R. neneigia, kad mokėjimus darė toms įmonėms, iš kurių turėjo užsakymus konkretiems klientams, nes būtų tekę sumokėti baudas už neįvykdytus užsakymus. Mokėjimai įmonėms buvo vykdomi siekiant nepabloginti savo įmonės padėties ir nedidinti įmonės nuostolių (12 t., b. l. 26-28).

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius nuteistojo veiksmus įvertino kaip atitinkančius BK 208 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviesiems požymiams.

BK 208 straipsnis reikalauja tyčinės kaltės nustatymo, t. y. suvokimo, kad jo įmonei esant sunkioje ekonominėje padėtyje ar nemokiai kai akivaizdžiai gresia bankrotas, jis neturi galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų, sąmoningai patenkina tik vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, nors numato, kad dėl to likusieji kreditoriai patirs turtinę žalą, tačiau tokių padarinių nori arba nenori, bet sąmoningai leidžia jiems kilti.

Specialisto išvados, liudytojų, nuteistojo parodymai ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. R. atsiskaitinėjo ne su visais kreditoriais, o pasirinktinai, taip padarydamas kitiems kreditoriams žalos. Nors teigė, kad stengėsi atsiskaityti kiek įmanoma su visais kreditoriais, tačiau teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad pirmiausiais atsiskaitė su tomis įmonėmis, kurioms buvo sumokėjęs avansą. Taip siekė išvengti didesnių savo įmonės nuostolių. A. R. 2008-12-31 pasirašydamas trišalį tarpusavio skolų užskaitymo aktą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonėmis, kuriose, pasak liudytojo A. B. susijusios su A. R., nes jose dirba jo giminaičiai, patenkino kreditoriaus reikalavimus. Liudytoja T. P. patvirtino, kad V. R., nuteistojo sūnus, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Taip A. R. žinodamas, kad įmonei gresia bankrotas, kad jos ekonominė padėtis sunki, ji yra nemoki, nesilaikydamas mokėjimų eilės tvarkos, padarė žalos likusiems kreditoriams: bendrovės darbuotojams 271 609,27 Lt, (duomenys neskelbtini) apskrities VMI 255,10 Lt, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui 140 533,95 Lt, (duomenys neskelbtini) teritorinei muitinei 448,00 Lt, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai 979,42 Lt, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 647 983,80 Lt ir kt. (2 t., b. l. 122-125).

Liudytoja T. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad A. R. kiekvieną mėnesį pateikdavo bendrovės apyvartos lenteles, palyginimui su ankstesniais laikotarpiais. Lentelėse aiškiai matėsi pardavimų mažėjimas ir lėšų trūkumas (11 t., 192-193).

Šie duomenys taip pat patvirtina, kad A. R. žinojo apie įmonės sunkią finansinę padėtį ir neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Be to, jis ir pats su finansininke planavo, kaip sumažinti bendrovės išlaidas. A. R. teiginius, kad 208-12-31 įmonė buvo moki, paneigia specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008-12-31 buvo nemoki (8 t., b. l. 52-53).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. R. suvokdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ esant sunkioje padėtyje ir jai akivaizdžiai gresiant bankrotui, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, vykdė įsipareigojimus išskirtiniams kreditoriams, nesilaikydamas kreditorių eilės tvarkos, dėl ko likusieji kreditoriai patyrė turtinę žalą. Nors apeliantas teigia, kad jis neturėjo sumanymo neatsiskaityti su likusiais kreditoriais. Tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. R. nesilaikė Laikinojo mokėjimų eilės įstatyme numatytos mokėjimų vykdymo tvarkos, dėl ko padarė žalos likusiems kreditoriams. Ir nors A. R. nuomone, jis stengėsi atsiskaityti su tiekėjais, kad galėtų išmokėti atlyginimus darbuotojams, tačiau nesilaikant įstatyme numatytos tvarkos, bendrovės darbuotojams buvo padaryta žala, nes nebuvo išmokėti 271 609,27 Lt. Pasak A. R., nei VMI, nei SODRA nepateikė raštu įspėjimus apie galimus įsiskolinimus, tačiau nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities VMI nebuvo išmokėti 255,10 Lt, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui – 140 533,95 Lt.

Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. R. veika padaryta tiesiogine tyčia, t. y. jis, suvokdamas, kad jo įmonei esant sunkioje ekonominėje padėtyje ar nemokiai kai akivaizdžiai gresia bankrotas, jis neturi galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų, sąmoningai patenkina kelių kreditorių reikalavimus, nors numato, kad dėl to likusieji kreditoriai patirs turtinę žalą, tačiau tokių padarinių nori.

Apelianto argumentas, jog teismas netinkamai įvertino specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. vasario 17 d. buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas, kurį atliko ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė J. M. ir vyriausioji specialistė V. V. (8 t., b. l. 23-59). Vyriausioji specialistė V. V. apygardos teisme parodė, kad dirba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, turi aukštąjį išsilavinimą. Atliekant tyrimą ji teikė metodinę pagalbą, tyrimą atliko vyresnioji specialistė J. M.. Byloje nėra duomenų, kad tyrimą atlikusios specialistės neturėjo reikiamos kvalifikacijos, minėtam tyrimui atlikti ar buvo suinteresuotos šioje byloje, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas. Kadangi nebuvo jokio pagrindo abejoti specialistų kompetencija, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi specialisto išvadomis.

Nors apygardos teisme, auditorius A. M., suteikęs konsultaciją A. R., vertindamas specialisto išvadą, teigė, kad joje yra esminių neatitikimų, kad nebuvo įmanoma daryti išvados, apie įmonei gręsiantį bankrotą, nebuvo atsižvelgta į pradelstus įsipareigojimus, kad specialisto išvadoje nėra ištirtos priežastys lėmusios bankrotą. Todėl siūlė skirti ekspertizę, kuri turėtų nustatyti ar įmonė buvo nemoki. Nurodė, kad turėtų būti ištirtos bankroto priežastys, ar tai buvo tyčinis veiksmas ar elementari veikla.

Tačiau su tokiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimu, kad įmonė buvo moki ir jai bankrotas negrėsė, negalima sutikti. Iš specialistų išvadų, kurios padarytos ištyrus ir įvertinus įmonės buhalterinius dokumentus, matyti, kad 2008 m. gruodžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai 2 694 874 Lt, užregistruoti 2008-12-31 balanse 3 735 463 Lt arba 1,39 karto viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Todėl akivaizdu, kad nuo 2008-12-31 bendrovė buvo nemoki.

Specialistė V. V. paaiškino, kad tyrimas buvo atliekamas pagal ikiteisminio tyrimo pareigūnų pateiktus dokumentus ir atsakyta į konkrečius užduotus klausimus pagal nurodytus konkrečius laikotarpius. Klausimai, kurie nebuvo užduoti, specialisto išvadoje nėra aptarti, o, jos manymu, išsamiai atsakyta į visus užduotus klausimus. Bankroto priežasčių specialistas nenustatinėja, tai turi nustatyti teismas. Todėl nebuvo jokio pagrindo abejoti specialistų išvadomis.

Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų Klaipėdos apygardos teisme 2009 m. gegužės 20 d. nutartimi pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto bylą (1 t., b. l. 75-76). Taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartimi buvo iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla. Šioje nutartyje įmonės administratorius įpareigotas pateikti teismui duomenis ar nėra tyčinio bankroto požymių. (6 t., b. l. 14-16). Todėl nėra pagrindo abejoti ar įmonei tuo metu realiai grėsė bankrotas. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. R. pats patvirtino, kad įmonė nuo 2009 m. kovo mėnesio nebevykdo veiklos ir yra nemoki.

Nuteistojo A. R. argumentas, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien liudytojų R. J. G. ir A. B. parodymais, kurie yra neišsamūs ir objektyviai nepagrįsti yra deklaratyvus. Byloje nėra duomenų, kurie neginčytinai paneigtų šių liudytojų parodymus, priešingai, jų parodymai yra nuoseklūs, sutampa tiek tarpusavyje, tiek su specialistų išvada. Nėra nustatyta, kad liudytojai turėjo pagrindą apkalbėti nuteistąjį. Liudytojų parodymais netikėti nėra pagrindo.

Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki ir jai akivaizdžiai grėsė bankrotas, nuteistasis A. R. neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams bei aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino civilinio ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą ieškinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 120-121) ir 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu buvo pripažintas civiliniu ieškovu (2 t., b. l. 127). Pirmosios instancijos teismas patenkino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį ir priteisė iš A. R. 647 963, 80 Lt turtinei žalai atlyginti. Teismo sprendimas šioje dalyje nepagrįstas. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinis reikalavimas 647 983,80 Lt, iš jų 7 633,33 Lt ir 15 720,68 Lt palūkanų, patenkintas (2 t., b. l. 122-125) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje pripažintas trečios eilės kreditoriumi. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio priteisimo naikintinas ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio 647 963, 80 Lt priteisimo iš A. R. turtinei žalai atlyginti ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį atmesti.

Panaikinti laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-30 nutartimi, patikslintą 2012-09-11 teismo nutartimi, A. R. turtui: ½ dalį 56,08 m² buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 436/871 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aurelija SadauskaitėTeisėjai Eduardas MaškevičiusValentinas Janonis