- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- 1A-87-497/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35249-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas, Aušra Bielskė, Darius Pranka
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Nuteistasis
- A. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Prankos, Aušros Bielskės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. gynėjos L. Kuprusevičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono 2019-10-25 nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu:
pagal BK 140 str. 1 d., skiriant 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, uždraudžiant naudoti psichiką veikiančias medžiagas t. y. alkoholį, uždraudžiant bendrauti su J. K. ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje;
pagal BK 145 str. 1 d., skiriant 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, uždraudžiant naudoti psichiką veikiančias medžiagas t. y. alkoholį, uždraudžiant bendrauti su J. K. ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. , 5 d. 1 p.,. galutinė bausmė nustatyta laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, uždraudžiant naudoti psichiką veikiančias medžiagas t. y. alkoholį, uždraudžiant bendrauti su J. K. ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje.
Iš A. K. priteista 91 € Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteisti antrinės teisinės pagalbos naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. K. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2018-07-23, apie 19.40 val., apsvaigęs nuo alkoholio (1,53 promilės girtumas), ant kelio, prie namo, adresu Ąžuolų g. 4, Pikeliškių kaimas, Riešės sen., Vilniaus r., panaudojo fizinį smurtą prieš J. K., tai yra tyčia kaire ranka griebęs už J. K. suknelės kaklo srityje, ją tampė ir pastūmė, dėl ko J. K. atsitrenkė į tvorą ir susižalojo abi alkūnes, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, vis dar laikydamas J. K. už suknelės, ne mažiau kaip tris kartus spyrė jai į kairę blauzdą bei kairę šlaunį bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu aštriu daiktu supjaustė J. K. dešinę ranką, tokiu būdu ir šiais savo veiksmais mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai J. K. dešinio dilbio odos nubrozdinimą, abiejų alkūnių odos nubrozdinimus, kairės šlaunies, kairės blauzdos poodines kraujosruvas, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą.
2. pagal BK 145 str. 1 d. už tai, kad 2018-07-23, apie 19.40 val., apsvaigęs nuo alkoholio (1,53 promilės girtumas), ant kelio, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą J. K., tai yra naudodamas fizinį smurtą prieš J. K. – stipriai sugriebęs ją už suknelės kaklo srityje, tvirtai laikydamas ir tampydamas bei laikydamas sugniaužtą kumštį prie J. K. veido ir juo mosuodamas, tampė J. K., šaukdamas jai, kad papjaus, užmuš, keikdamas necenzūriniais žodžiais, sakė, kad ji čia negyvens, po to J. K. pastūmė, dėl ko ši atsitrenkė į tvorą ir susižalojo abi alkūnes, po to, vis dar laikydamas J. K. už suknelės, ne mažiau kaip tris kartus spyrė jai į kairę blauzdą bei kairę šlaunį bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu aštriu daiktu supjaustė J. K. dešinę ranką, šiais savo veiksmais sudarydamas nukentėjusiajai J. K. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu teigiama, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuosprendis grindžiamas vien nukentėjusiosios parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštarauja tiek nuteistojo ir jo brolio M. K. parodymams, tiek ir liudytojų, kurių parodymais buvo grindžiamas kaltinimas – G. K., policijos pareigūnų E. V. ir V. M. parodymams. Todėl pirmosios instancijos teismo posėdis turi būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis pagal abu pareikštus kaltinimus, nes nėra nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. požymių.
4. Nukentėjusioji viso proceso metu keitė parodymus apie tai ar buvo anksčiau pažįstama su nuteistuoju ar ne, apie tai, kiek asmenų atvažiavo kartu su nuteistuoju prie nukentėjusiosios namų, apie tai kada ir kokie sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti. Ikiteisminio tyrimo pradžioje nukentėjusioji nurodė, kad jai padarytas vienintelis kūno sužalojimas- perpjauta ranka ir tik praėjus beveik metams, kai gauta teismo medicinos specialisto išvadą, nukentėjusioji papildė, kad be to jai buvo tris kartus spirta į koją ir ji, tampoma už kaklo susitrenkė į vartelius. Tai rodo, kad nukentėjusioji tiesiog derina savo parodymus prie kitų bylos duomenų.
5. Nuteistasis smurto prieš nukentėjusiąja nevartojo. Kaltinime nurodytą dieną su broliu atvažiavo žvejoti paliko automobilį netoli ežero. Atbėgęs pas nukentėjusiąją dirbęs G. K. pareiškė, kad tai privati valda, papurškė nuteistajam į veidą dujų ir liepė patraukti automobilį. Nuteistasis po tokių G. K. veiksmų savo dešine ranka impulsyviai paėmė šalia stovėjusiosios nukentėjusiosios kairę ranką gražiai nuvedė į jos namo kiemą ir uždarė vartelius, pakeliui klausdamas apie jos ir G. K. bičiulystę, dėl ko pastarasis dar kartą papurškė į veidą dujomis. Tuo viskas ir baigėsi, nuteistasis nukentėjusiosios ranką paleido, o įbrėžti galėjo tik netyčia su savo nagais.
6. Tokiu būtu vienintelis sužalojimas, kurį patyrė nukentėjusioji įvykio metu – tai kairės rankos įbrėžimas, o ir tas padarytas netyčia, nuteistojo nagais ir dėl prieš tai jo atžvilgiu neteisėtai pavartoto smurto. Pati nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo pradžioje, abu policijos pareigūnai ir liudytojas G. K. taip pat patvirtino, kad tai buvo vienintelis kūno sužalojimas, kurį jie matė ir kuriuo nukentėjusioji skundėsi. Niekas iš liudytojų nematė nei nuteistojo spyrių kojomis nei nukentėjusiosios stumdymo į vartelius, nuo kurių pagal kaltinimą galėjo atsirasti kraujosruvos ir nubrozdijimai nukentėjusiosios kojose ir alkūnėse. Pastaruosius sužalojimus nukentėjusioji galėjo patirti kitomis aplinkybėmis ir ne kaltinime nurodytu laiku.
7. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nuteistojo alkoholinio apsvaigimo laipsnį. Įvykio vietoje išmatuota alkoholio koncentracija iškvepiamame ore buvo 1,14 promilės, o ne 1,56 kaip nustatyta vėlesnio patikrinimo metu.
8. Teisiamas turi būti ne A. K., o liudytojas G. K., kuris be jokios pagrįstos priežasties pirmas pradėjo konfliktą, papurkšdamas nuteistajam A. K. į veidą dujų. A. K. veiksmai tebuvo būtinoji gintis ir reakcija į tokį neteisėtą liudytojo A. K. elgesį.
9. Dėl kaltinimo pagal BK 145 str. nėra šio nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės. Niekas iš liudytojų negirdėjo jokių grasinimų ir pati nukentėjusioji apie juos prabilo tik praėjus beveik metams po įvykio – 2019 m. sausio mėnesio apklausų metu. O ir pats nuteistojo veiksmų intensyvumas, t.y. tai, kad jis vedė nukentėjusiąją prie jos kiemo vartelių, neleido pastarajai manyti, jog jos gyvybei ar sveikatai gresia realus pavojus.
10. Ikiteisminio tyrimo metu pažeista nuteistojo A. K. teisė į gynybą, nes pirmosios apklausos įtariamuoju metu nedalyvavo gynėjas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimų į skundus negauta.
Šalies argumentai
12. Teisme nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. K. gynėjos apeliacinis skundas tenkintinas dalinai
13. Teismo medicinos specialisto išvada konstatuota, kad nukentėjusiajai dvi kraujosruvos kojoje padarytos ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas, konstatuojant, kad A. K. spyrė J. K. ne nemažiau kaip tris, bet du kartus į kairę blauzdą bei kairę šlaunį.
14. Dėl nuteistojo A. K. apsvaigimo laipsnio. Po įvykio, alkoholio koncentraciją A. K. iškvepiamame ore buvo tikrinta du kartus. 20:16 val. nustatytas 1,14 promilių, o 21:16 val – 1,53 promilių girtumas (t. 1, b.l. 49, 77). Objektyvesnis yra pirmojo matavimo rezultatas, nes matavimas atliktas praėjus mažesniam laiko tarpui po įvykio. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas, nustatant, kad nuteistajam A. K. nustatytas 1,14 promilės girtumas.
15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. K. 2018-07-23, apie 19.40 val., apsvaigęs nuo alkoholio (1,14 promilės girtumas), ant kelio, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš J. K., tai yra tyčia kaire ranka griebęs už J. K. suknelės kaklo srityje, ją tampė ir pastūmė, dėl ko J. K. atsitrenkė į tvorą ir susižalojo abi alkūnes, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, vis dar laikydamas J. K. už suknelės, du kartus spyrė jai į kairę blauzdą bei kairę šlaunį bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu aštriu daiktu supjaustė J. K. dešinę ranką. Šiais savo veiksmais mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai J. K. dešinio dilbio odos nubrozdinimą, abiejų alkūnių odos nubrozdinimus, kairės šlaunies, kairės blauzdos poodines kraujosruvas, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą. Tuo padarė nusikaltimą, numatyta BK 140 str. 1 d.
Likusioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas
16. 2018-07-23, 19:59 val. užregistruotas pranešimas, kad pranešėją atvažiavę užpuolė keturi nepažįstami asmenys, kažkokiu aštriu daiktu įpjovė ranką. Vienas pasišalino, kiti bando šalintis (t. 1, b.l. 3).
17. Įvykio dieną policijai rašytame pareiškime nukentėjusioji J. K. nurodo, kad ją užpuolė automobiliu atvažiavęs neblaivus vyras. Sugriebęs už suknelės, aštriu daiktu perrėžė ranką. Iš namų išbėgus sodininkui, užpuolikas bandė pabėgti automobiliu, bet sodininkas nuleido kelio užtvarą. Dėl to vyras užpuolė ir sodininką. Sodininkas gindamasis papurškė užpuolikui į veidą dujomis (t. 1, b.l. 47).
18. Nukentėjusioji J. K. kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta 3 kartus. Pirmoje 2018-07-24 apklausoje, įvykusioje kitą dieną po įvykio, nukentėjusioji nurodė, kad iki įvykio A. K. pažinojo tik iš matymo, jis anksčiau atvažiuodavo prie nukentėjusiosios namų prie ežero. Konfliktų nebuvo, tačiau nukentėjusioji buvo davusi pastabų dėl to, kad po A. K. apsilankymo, nuolat likdavo šiukšlių – panaudotų švirkštų, nuorūkų ir butelių. 2018-07-23 A. K. vėl atvažiavo su broliu. Brolis konflikte nedalyvavo ir jam vos prasidėjus, pabėgo. Nukentėjusiajai tik išėjus pro vartelius, A. K. iššoko iš automobilio, kaire ranka griebė už suknelės, o dešinę ranką laikė suspaudęs į kumštį. Rėkdamas, kad papjaus ir užmuš, tampė liudytoją, keikėsi. Nukentėjusioji traukėsi atgal link vartelių, o A. K., nepaleisdamas suknelės, ėjo iš paskos. Pajuto skausmą dešinės rankos dilbyje, ir pamatė ten kraują. Suprato, kad A. K. perpjovą ranką dešinės rankos kumštyje laikomu kažkokiu mažu aštriu daiktu. Tuo metu iš namų atbėgo sodininkas G. K. atstūmė A. K. nuo nukentėjusiosios, uždarė kelio užtvarą, kad A. K. neišvažiuotų. Nukentėjusioji iškvietė policiją. Patyrė fizinį skausmą, ištino ranka, be to ji perpjauta netoli venų (t. 1, b.l. 54 – 55).
19. 2018-07-30 nukentėjusioji J. K. apžiūrėta teismo medicinos specialisto. Specialisto išvadoje nustatyta, kad nukentėjusiajai galimai 2018-07-23 kietu ribotą paviršių turinčiu daiktu padarytas dešinio dilbio odos nubrozdinimas, kietu buku daiktu padaryti odos nubrozdinimai abiejose alkūnėse ir dvi kraujosruvos kairėje kojoje (t. 1, b.l. 59).
20. 2019-01-22 apklausta papildomai, nukentėjusioji pakartojo pirmos apklausos metu duotus parodymus, patikslino kai kurias aplinkybes ir papildomai paaiškino iš kur atsirado sužalojimai ant alkūnių ir kojoje. Nukentėjusioji nurodė, kad A. K. ją buvo sugriebęs už suknelės ties kaklu. Alkūnės susižalojo tuomet, kai A. K. pastumta jomis atsitrenkė į tvorą. Kraujosruvos kairėje kojoje atsirado nuo ne mažiau kaip trijų A. K. spyrių maždaug tuo pačiu metu (t. 1, b.l. 61–62).
21. 2019-01-30 apklausta papildomai, nukentėjusioji vėl pakartojo anksčiau duotus parodymus ir papildė, jog A. K. grasinimai nužudyti jai atrodė realus, patyrė šoką, po įvykio gėrė raminamuosius, iki šiol bijo sutikti A. K. (t. 1, b.l. 64–65).
22. Apklausta teisme nukentėjusioji vėl pakartojo iš esmės tuos pačius parodymus. Nurodė, kad „<...>. Puolė prie kaklo, pradėjo koliotis. Net išsižioti nespėjau, atrodė, kad baigėsi gyvenimas. Atrodė, kad užmuš. Pradėjau rėkti ir jis stūmė mane atbulai link tvoros. <...>. Traukiausi nuo jo, buvau paimta už rankos. Jis įmūrijo mane į tvorą. Jis mane paėmė už kairės rankos, tampė, draskė. Sužalojimą pamačiau ant dešinės rankos. Kai atbėgo sodininkas, pamačiau, kad bėga kraujas. <...>. Kraujosruva ant šlaunies ir blauzdos buvo šone, galimai iš priekio, dabar negaliu pasakyti. Į tvorą buvau atsirėmus nugara. Jis sudavė su koja, jis visu kūnu puolė. <...> Iš pradžių skausmo nejaučiau, buvo šokas. Išgėriau raminančių vaistu, jaučiau fizinį ir dvasinį skausmą.“ (t. 2, b.l. 7–12).
23. Visi 18–22 p. išdėstyti nukentėjusiosios J. K. parodymai nuoseklūs. Esminių prieštaravimų ir nenuoseklumų teisėjų kolegija juose neįžvelgia. Visose apklausose nukentėjusioji nuosekliai nurodo, kad šį sužalojimą A. K. padarė dešinės rankos kumštyje laikytu aštriu daiktu, kurio nukentėjusioji neįžiūrėjo ir apibūdinti negali. Taigi nukentėjusioji nesiekia palengvinti kaltinimo įrodinėjimą, sąžiningai nurodo, kas nematė įrankio, kuriuo padarytas sužalojimas, tačiau kitą vertus nuosekliai apibūdina, kad tai buvo mažas, kumštyje telpantis daiktas, kurį A. K. laikė sugniaužęs dešinėje rankoje. Teismo medicinos specialistas patvirtino, kad sužalojimas dešinės rankos dilbyje padarytas kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Taigi šioje dalyje nukentėjusiosios parodymai patikimi ir apeliacinės instancijos teismui nekelia jokių abejonių faktas, kad sužalojimai nukentėjusiajai padaryti aštriu daiktu, bet ne nagais, kaip teigiama apeliaciniame skunde.
24. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad užpuolimo metu, ji patyrė šoką. Labiausiai nukentėjusiąją išgąsdino aštriu daiktu prapjautas dešinės rankos dilbis. Tai, kad nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi ir panašioje į šoką būsenoje patvirtino ir policijos pareigūnai V. M. bei G. V. savo tarnybiniuose pranešimuose ir apklausiami teisme (t. 1, b.l. 46, 50–51, t. 2, b.l. 24–25, 25–27). Nukentėjusioji parodė, kad užpuolimo metu pagalvojo, kad jau mirs, o pjūvis rankoje jai pasirodė esąs visai arti venų. Todėl natūralu, kad nukentėjusioji labiausiai įsiminė ir akcentavo labiausiai ją išgąsdinusi ir akivaizdžiausią kūno sužalojimą kraujavimą sukėlusį rankos įpjovimą. Būtent šį ją labiausiai išgąsdinusį kūno sužalojimą ji ir akcentavo tiek pranešime BPC, tiek atvykusiems pareigūnams, tiek paaiškinime, tiek kitą dieną po įvykio 2018-07-24 atliktos apklausos metu. Tačiau net ir šios pirmos apklausos metu nukentėjusioji kalba ne apie vieną, bet apie daugiau sužalojimų rankose, nes nurodo, kad „<...>. Dėl sužalojimo pajutau fizinį skausmą, dar dabar ranka yra patinusi. Be to, man buvo supjaustyta ranka netoli venų. <...>“ (t. 1, b.l. 55). Tai, kad pirmos apklausos metu nukentėjusioji tiksliai nenurodė visų jai padarytų kūno sužalojimu aiškintina ne tuo, kad jie nebuvo padaryti, be tuo, kad būdama stipriai susijaudinusi, nukentėjusioji iš karto neatsiminė visų prieš ją pavartoto smurto detalių, pirmiausiai pabrėždama tik labiausiai ją sukrėtusius ir įsiminusius smurto epizodus. Tai, kad nukentėjusiajai be nubrozdinimo dilbyje padaryti dar 4 kūno sužalojimai – patvirtina objektyvūs bylos duomenys, t.y. teismo medicinos specialisto išvada, kurioje be kitą ko nurodoma, kad ir šie likę 4 sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu ir tuo pačiu metu (t. 1, b.l. 59). Vėlesnėse apklausose nukentėjusioji logiškai paaiškino šių likusių 4 objektyviai nustatytų kūno sužalojimų atsiradimo mechanizmą, kuris neprieštarauja jos anksčiau apibūdintam smurto pobūdžiui, tai yra kad ji, tempiama už drabužių, suėmus ties kaklu, atbula buvo „įmūryta“ į tvorą ir taip atsitrenkė į ją alkūnėmis, bei tuo pačiu metu buvo spardoma kojomis. Todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat laiko įrodytu, kad, kaip ir konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nubrozdinimai abiejose alkūnėse nukentėjusiajai padaryti, kai ji tempiama atsitrenkė į tvorą, o dvi kraujosruvos kojose atsirado nuo A. K. spyrių nukentėjusiajai į kojas.
25. Tiesioginių viso įvykio liudytojų nėra, tačiau liudytojas G. K., kuris matė dalį įvykio, patvirtina reikšmingas nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes. Minėtas liudytojas parodė, kad būdamas nukentėjusiosios namuose išgirdo riksmus. Išbėgęs į kiemą, pamatė, kad nukentėjusioji iš kiemo bando uždaryti vartelius, o iš kitos pusės vyras trukdo jai tą padaryti. Nukentėjusiosiso ranka buvo perpjauta kaip aštriu daiktu, iš žaizdos bėgo kraujas. Nukentėjusioji pasakė, kad ranką įpjovė už tvoros esantis vyras (t. 1, b.l. 67–68, 37–39). Tai patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie konflikto vietą, agresyvų A. K. veiksmų pobūdį ir tai, kad sužalojimą rankos dilbyje nukentėjusiajai padarė būtent nuteistasis.
26. Kitą nukentėjusiosios parodymų dalį apie tai, kaip prasidėjo konfliktas patvirtina nuteistojo brolio M. K. parodymai. Minėtas liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad kaltinime nurodytu laiku su broliu atvažiavo prie ežero išsimaudyti. Pravažiavę pro kelio užtvarą, automobilį pastatė netoli nukentėjusiosios namo tvoros. Dėl to nukentėjusioji pareiškė, kad čia privati valda ir važinėti negalima. Brolis labai supyko, iššoko iš automobilio, čiupo nukentėjusiąją už rankos, kita ranka užsimojo, nuvedė nukentėjusiąją prie vartelių ir pasakė „va čia tavo teritorija“, „tuoj aš tau parodysiu“. Konflikto metu pas moterį rankoje atsirado žaizdelė, bet kaip ji buvo padaryta- nepastebėjo. Nukentėjusioji šaukė „skauda, paleisk“ (t. 1, b.l. 70–71, t. 2, b.l. 12–14).
27. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nukentėjusiosios J. K. parodymais nenuoseklūs dėl to, kad pranešime į BPC telefonu ji nurodė, kad ją užpuolė 4 asmenys. Iš tiesų, BPC 2018-07-23 užregistruotas nukentėjusiosios pranešimas, kad ją užpuolė 4 asmenys (t. 1, b.l. 3), tačiau šis faktas nedaro nukentėjusiosios vėlesnių parodymų nepatikimais. Nukentėjusioji teisme nurodė, kad niekada niekam nėra sakiusi, jog ją užpuolė 4 asmenys. Toliau visose savo apklausose nurodo, tai, kad konflikto metu jame dalyvaujančių ar jį stebinčių asmenų skaičius nuolat keitėsi. Pirmiausia atvažiavo kaltinamasis A. K. su broliu. A. K. ėmus smurtauti, brolis pabėgo ir vėliau sugrįžo lydimas motinos. Kažkuriuo momentu A. K. puolė pas nukentėjusįjį dirbantį liudytoją G. K.. Taigi, BPC suvestinėje užfiksuotas užpuolusių asmenų skaičius be papildomo paaiškinimo negali būti laikomas nei teisingu nei neteisingu. Pačiai nukentėjusiajai, akivaizdu, tuo metu rūpėjo ne tikslus įvykio aplinkybių aprašymas bet kuo greičiau sulaukti policijos pagalbos. Galiausiai iš visų vėlesnių ir nuoseklių nukentėjusiosios parodymų, pradedant jau įvykio dieną duotu paaiškinimu ir žodiniais parodymais policijos pareigūnams, akivaizdu, kad ją užpuolė vienas A. K.. Todėl ir šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
28. Paskutinis argumentas, kuriuo apeliaciniame skunde grindžiamas nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumas yra tai, kad ji skirtingai pasakoja apie savo ankstesnę pažintį su A. K.. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybė ar nukentėjusioji buvo anksčiau pažįstama su nuteistuoju ar ne, nėra esminė. Be to, iš nukentėjusiosios parodymų akivaizdus jos ir nukentėjusiojo pažinties pobūdis. Nukentėjusioji niekur nenurodo, kad apskritai nepažinojo nuteistojo, apie šią aplinkybę ji buvo apklausta vieną kartą 2018-07-24 ir tada nurodė, kad A. K. anksčiau pažinojo iš matymo, nes jis atvažiuodavo prie ežero ir palikdavo automobilį nukentėjusiosios sklype, nuolat šiukšlindavo – palikdavo panaudotų švirkštų, nuorūkų, tuščių butelių, nukentėjusioji dėl to kelis kartus buvo padariusi pastabas nuteistajam (t. 1, b.l. 54–55). Taigi ir šioje dalyje jokių prieštaravimų.
29. Įvertinus visus šios nutarties 16–28 išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios J. K. parodymai yra patikimi. Nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs, jų esminės detalės buvo nurodytos iš karto po įvykio liudytojams G. K., policijos pareigūnams E. V. ir V. M., vėliau pakartoti ir detalizuoti apklausiant nukentėjusiąją kaip liudytoją ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Įvertinus nukentėjusiosios parodymus visumoje su pamintų liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados (išskyrus nurodytas 13, 14 p.), atitinka faktines bylos aplinkybes.
30. Apeliaciniame skunde nuteistasis pateikia savąją įvykio versiją, jis iš esmės atitinka tuos nuteistojo parodymus, kuriuos jis davė ir pirmosios instancijos teisme. Nuteistasis nurodo, kad kaltinime nurodytu laiku, prie tvoros, su nukentėjusiąją kilo ginčas dėl automobilio statymo. Ginčo metu atėjo G. K. ir papurškė nuteistajam į veidą dujomis. Dėl tokio elgesio A. K. pasipiktino priėjo prie vartelių, paėmė nukentėjusiąją už kairės rankos ir ėmė jos klausinėti argi taip galima daryti. Tuo tarpu G. K. toliau suko ratus aplink nuteistąjį ir purškė jam į veidą dujomis. Išskyrus tai, kad laikė ranką, daugiau jokio fizinio kontakto su nukentėjusiąja nebuvo, jos netampė, už rūbų nelaikė, jokių smūgių nesudavė. Nukentėjusioji ranką galėjo įsipjauti pati arba nuteistasis galėjo netyčia įbrėžti nagu. Kitus kūno sužalojimus nukentėjusioji išsigalvoja.
31. Nuteistojo A. K. parodymus apie tai, kad konfliktą pradėjo G. K., paneigia ne tik nukentėjusiosios ir liudytojo G. K. parodymai, bet ir nuteistojo brolio M. K. parodymai. Liudytojas G. K. dėl šios aplinkybės parodė, kad po to, kai nukentėjusioji paskambino policijai, A. K. pabandė pasišalinti su automobiliu. Kadangi nuteistasis smurtavo prieš nukentėjusiąją ir buvo neblaivus. G. K. nuleido kelio užtvarą taip sutrukdydamas nuteistajam iš važiuoti. Tai sukėlė A. K. įtūžį ir jis puolė liudytoją. Liudytojas, gindamasis papurškė nuteistajam į veidą dujomis, po ko pastarasis apsiramino ir grįžo į savo automobilį, kur sėdėjo, kol atvyko policija (t. 1, b.l. 67–68, t. 2, b.l. 37–39). Nukentėjusioji nurodė, kad stovėdama kieme matė kaip G. K. nuleidus kelio užtvarą, nuteistasis puolė jį. Gindamasis G. K. papurškė nuteistajam į veidą dujomis (t. 2, b.l. 8). Tai, kad A. K. užpuolė nukentėjusiąją be jokios provokacijos ir įvykio pradžioje liudytojo G. K. kieme apskritai nebuvo, patvirtina ir nuteistojo brolio M. K. parodymai, išdėstyti 26 p. Taigi, sutampantys nukentėjusiosios, liudytojų G. K., M. K. parodymai paneigia nuteistojo versiją, jog konfliktą išprovokavo G. K., be priežasties papurškęs nuteistajam į veidą dujų. Dėl nuteistojo pavartoto prieš nukentėjusiąją smurto pobūdžio ir jai nustatytų sužalojimų atsiradimo mechanizmo apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė 16–29 p. ir remiantis ten išdėstytais motyvais atmeta nuteistojo parodymus, kad smurto jis prieš nukentėjusiąją nevartojo, o sužalojimą rankoje galėjo netyčia padaryti nagu.
32. Dėl kaltės formos. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis A. K. neturėjo tyčios padaryti kūno sužalojimų nukentėjusiajai J. K.. Konflikto metu nukentėjusiajai kūno sužalojimų kojoje ir alkūnėse nepadarė, o įbrėžimą rankos dilbyje galėjo netyčia padaryti nagu. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Remiantis jau anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajai padaryti penki kūno sužalojimai – nubrozdinimas rankos dilbyje, padarytas A. K. turėtu nenustatytu aštriu įrankiu, nubrozdinimai abiejose nukentėjusiosios alkūnėse padaryti nukentėjusiajai atsitrenkus į tvorą ir kraujosruvos kairėje kojoje padarytos po A. K. spyrių. Nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., tyčios forma gali būti tiek tiesioginė, tiek netiesioginė tyčia. Tiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas numato BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų nori, o netiesioginė – kai kaltininkas numato padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Netiesioginei ir tiesioginei tyčiai būdingas savo veikos pavojingumo suvokimas, baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo numatymas. Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad kaltininkas, suvokdamas ir numatydamas padarinių sunkumą, numatydamas didelę jų atsiradimo tikimybę, yra abejingas galimiems. padariniams, jam tas pats, ar jie įvyks ar ne (kasacinė byla Nr. 2K-287-697/2017). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nuteistasis panaudodamas aštrų įrankį konflikto su nukentėjusiąja metu, veikė tiesiogine tyčia, nes negalėjo nenumatyti, kad tokio įrankio pavartojimas prieš nukentėjusiąją neišvengiamai sukels jai kūno sužalojimus. Tokia kaltės forma vertintina kaip tiesioginė neapibrėžta tyčia. Stumdamas nukentėjusiąją į tvorą, spirdama nukentėjusiajai į koją, A. K. suvokė, didelę sužalojimų padarymo nukentėjusiajai tikimybę, tačiau buvo abejingas galimiems padariniams, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Kadangi BK 140 str. 1 d. numatyta veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, A. K. veiksmai padarant nukentėjusiajai visus sužalojimus, teisingai kvalifikuoti kaip viena tyčinė veika.
33. Dėl kaltinimo pagal BK 145 str. 1 d. Pagal grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą subjektyviuosius požymius turi būti nustatyta kaltininko tiesioginė tyčia, apimanti aiškų kaltininko supratimą, kad jis sąmoningai, tyčia grasinimą išsako taip, jog nukentėjusysis įtikinamas, kad nužudymo ar sunkaus kito žmogaus sužalojimo veiksmai gali būti realiai padaryti ir kaltininkas nori būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinė byla Nr.?? ?? 2K-203-489/2018). Apelianto argumentai išdėstyti 9 p., kuriame teigiama, kad nėra nei nusikaltimo objektyviosios, nei subjektyviosios pusės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundas šioje dalyje taip pat nepagrįstas. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, visiškai įrodyta, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją A. K. grasino ją nužudyti, o nukentėjusioji turėjo pagrindo manyti, kad šie grasinimai yra realūs. Visų pirmą dėl to, kad kartu su grasinimais prieš nukentėjusiąją buvo vartojamas fizinis smurtas. Grasinimų realumą patvirtina ir A. K. pasakyti žodžiai ir nukentėjusiosios reakcija, kuri rodo didelį jos išgąstį ir baimę dėl grėsmės savo gyvybei. Įvykio dieną rašytame pareiškime nukentėjusioji nurodo „<...>. Bėgau atgal į kiemą klykdama. <...>.“ (t. 1, b.l. 47). Kitą dieną apklausta liudytoja nukentėjusioji nurodo, kad „<...> rėkė, kad mane papjaus, užmuš, keikė necenzūriniais žodžiais, sakė, kad aš čia negyvensiu, <...>.“ (t. 1, b.l. 54). Tuos pačius parodymus nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pakartojo ir vėlesnių dviejų apklausų metu (t. 1, b.l. 61–62, 64–65). Teisme nukentėjusioji nurodė, kad „<...>. net išsižioti nespėjau, atrodė, kad baigėsi gyvenimas Atrodė, kad užmuš. <...>. Jis stumdė, rėkė, maskatavo rankomis. <...>. Kai įmūrijo mane į tvorą, sakė, kad padegs, užmuš. <...>. Sakė, kad užmuš, papjaus, negyvensiu. Matėsi, kad jis neblaivus. Man tas grasinimas atrodė realus.“ (t. 2, b.l. 7–12). Didelį nukentėjusiosios išgąstį paliudijo ir policijos pareigūnai V. M. ir E. V., kurių parodymai apie tai išdėstyti 23 p. Tai, kad nuteistasis buvo agresyvus ir jo elgesys buvo grėsmingas matyti ir iš liudytojo G. K. parodymų, iš kurių matyti, kad liudytojas netgi buvo priverstas panaudoti dujas savigynai, nuo įniršusio A. K. dėl to, kad jam nebuvo leista išvažiuoti iš įvykio vietos. Galiausiai iš nuteistojo brolio M. K. parodymų veiksmų matyti, kad nuteistasis buvo agresyvus, o jo veiksmai atrodė grėsmingai. Liudytojas M. K. nurodė, kad pamatęs brolio veiksmus, pasišalino iš įvykio vietos, kad pakviesti motiną, su kurios pagalba tikėjosi brolį nuraminti. Tas pats liudytojas taip pat parodė, kad nuteistasis „užsiplieskė žaibiškai“, sugriebė nukentėjusiąją viena ranka, o kita ranka užsimojo smūgiui (t. 2, b.l. 12-14). Taigi, atsižvelgiant į visą įvykio kontekstą: grėsmingą nuteistojo A. K. elgesį, laiką, kada buvo išsakyti grasinimai, t.y. tuo metu, kai prieš nukentėjusiąją buvo smurtaujama, nuteistojo žodžiai, „papjausiu“, „užmušiu“, „tu čia negyvensi“, nekėlė nukentėjusiajai jokių abejonių, kad tai yra realūs grasinimai ir gali būti tuojau pat įvykdyti. Todėl nuteistojo A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 str. 1 d.
34. Apibendrinant išdėstytus motyvus, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-10-25 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas likusioje dalyje atmestinas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. K. gynėjos apeliacinį skundą tenkinti dalinai.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-10-25 nuosprendžio nustatomąją dalį, dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. taip, kaip ji išdėstyta šios nutarties 15 p.
Likusioje dalyje apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-10-25 nuosprendį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.