Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. M., A. N. ir B. G. pareiškimą, suinteresuotas asmuo – VĮ „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjos L. M., A. N. ir B. G. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu (b. l. 43-45), kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M., A. N. ir B. G. po motinos M. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai, pradėdamos atsiradusį palikimą valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento.

1.1. Nurodė, kad pareiškėjos L. M., A. N. ir B. G. po motinos M. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą pagal testamentą: ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir atsiradusį palikimą pagal įstatymą: 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai pradėdamos atsiradusį palikimą valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės pagal liudijimą gauti. (duomenys neskelbtini) būdama našle mirė pareiškėjų motina M. Š., kuri mirties dieną buvo sudariusi testamentą, kuriuo dalį jai priklausančio turto paliko dukroms L. M., A. N. ir B. G., o likusi turto dalis, kuri testamentu nepaskirta, paveldima pareiškėjų pagal įstatymą. Paveldėjimo byla notaro biure po palikėjos mirties užvesta nebuvo, palikimo priėmimo faktų nėra. Pareiškėjos L. M., A. N. ir B. G. savo valią priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties, pagal testamentą ir pagal įstatymą išreiškė aktyviais veiksmais, kurie patvirtina palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento. Mirus pareiškėjų motinai, pareiškėjos toliau kartu rūpinasi motinai priklausiusiais gyvenamųjų namų dalimis, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (pareiškėja L. M. liko gyventi motinai priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, pareiškėjos A. N. ir B. G. nuolat atvažiuoja į motinai priklausiusius namus, rūpinasi jų gerbūviu, tvarko aplinką), namuose esančiu turtu, moka mokesčius už gyvenamųjų namų dalims suteiktas komunalines paslaugas. Visu po palikėjos M. Š. mirties likusiu turtu pareiškėjos naudojasi kaip savu.

2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime (b. l. 48-49) į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos M. Š. palikimo priėmimą valstybei. Tuo atveju, jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikins, kad pareiškėjos priėmė palikimą faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

3. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir pan.

4. Kaip matyti iš pareiškėjų L. M., A. N. ir B. G. pareiškime nurodytų aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų – Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis (b. l. 13), mirties liudijimo (b. l. 15), (duomenys neskelbtini) mirė M. Š., kuri buvo K. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė. M. Š. buvo pareiškėjų L. M., A. N. ir B. G. motina. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, M. Š. (duomenys neskelbtini) testamentu (b. l. 17) dukrai L. M. paliko ½ dalį palikėjai priklausančios dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (dab. (duomenys neskelbtini)), ir 1000/1400 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (dab. (duomenys neskelbtini)) ir , likusią ½ dalį palikėjai priklausančios dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (dab. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis paliko dukroms A. N. ir B. G., taip pat lygiomis dalimis dukroms A. N. ir B. G. paliko 400/1400 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (dab. (duomenys neskelbtini)). Palikėja turėjo ir kito nekilnojamojo turto: 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8), 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), dėl kurio testamentas sudarytas nebuvo. Iš Vilniaus rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro Tomo P. V. pranešimo (b. l. 14) matyti, kad po M. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nėra užvesta.

5. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad M. Š. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir po ¾ dalis kitų statinių, esantys (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, ir 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-12). Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis (b. l. 16) patvirtina, jog L. M. nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nurodo, kad jos po motinos M. Š. mirties faktiškai naudojasi ir valdo likusį nekilnojamąjį turtą, L. M. nuolat nepertraukiamai gyvena aukščiau minėtame name, prižiūri nekilnojamąjį turtą, jį tvarko, moka mokesčius už namui tiektas komunalines paslaugas. Šias pareiškėjų nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po M. Š. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ar kad kiltų su kitais asmenimis ginčai dėl palikimą sudarančio turto; pateikti rašytiniai įrodymai neprieštarauja pareiškėjų rašytiniams paaiškinimams.

6. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant pagrindo netikėti pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis bei nesant suinteresuoto asmens prieštaravimo, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo motinos M. Š. mirties L. M., A. N. ir B. G. priėmė palikimą, pradėjusios faktiškai valdyti palikėjos turtą, t. y. savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjos turtą bei su tuo susijusias teises bei pareigas, todėl teismas pareiškimą tenkina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 183, 186, 189, 191, 259, 263-270 ir 444 straipsniai, teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamos atsiradusį palikimą valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės pagal testamentą bei įstatymą įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.