Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. S., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta - 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 24 d. nuosprendžiu (2023 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas) paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 mėn. 21 d. (keturi mėnesiai ir dvidešimt viena diena) terminuoto laisvės atėmimo, taikant visišką bausmių sudėjimą ir paskirta subendrinta – 8 mėnesių 21 dienos (aštuonių mėnesių ir dvidešimt vienos dienos) terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 4 d.

S. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Iš S. S. priteistos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos 301,11 Eur (trijų šimtų vieno euro ir 11 ct) išlaidos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. S., atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), pagal Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „dėl nuteistojo S. S., laisvės atėmimo bausmę atliekančio atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykų į darbą“, 2023 m. birželio 21 d. nuo 6.02 val. išleistas į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 20 d. pasirašęs pasižadėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) sugrįžti nustatytu laiku į pataisos įstaigą ir turėdamas pareigą sugrįžti į įkalinimo įstaigą iki 2023 m. birželio 21 d. 20.00 val., be svarbios priežasties nustatytu laiku į atviro tipo bausmės atlikimo vietą nesugrįžo.

3. Nuteistasis S. S., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

3.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta. Be to, jis jau yra pakankamai nubaustas, kadangi Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijos sprendimu nuteistasis tris kartus per dieną turi pasirašytinai atsižymėti budinčių pareigūnų žurnale, jam buvo uždėta apykojė, skirta 50 eurų dydžio bauda, paskirtas draudimas išeiti į parduotuvę be pareigūnų palydos.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas nesiekė tyčia ir neplanavo negrįžti laiku į įkalinimo įstaigą. Pažymi, kad laiku į įkalinimo įstaigą negrįžo dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Apeliantas nurodo, kad 2023 m. birželio 21 d. išvyko į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Dirbo iki 17 val. Po darbo jam paskambino žmona, su kuria jie kartu apsipirko, nuvyko pas žmoną į namus ir kurį laiką ten pabuvo. Apeliantas susiruošė grįžti į įkalinimo įstaigą, laukė mikroautobuso prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, atvyko į autobusų stotelę 18.30 val., mikroautobusas turėjo atvažiuoti 18.40 val., tačiau neatvyko. Apeliantas pralaukęs iki 19 val. dėl susidariusios situacijos paskambino į įkalinimo įstaigą, pranešė, kad nesulaukia mikroautobuso ir pasiteiravo ką jam tokiu atveju daryti. Įkalinimo įstaigos darbuotojai apeliantui pasakė, jog atvažiuos jo paimti ir, kad jis lauktų ten kur yra. Apeliantas teigia laukęs iki 20 val., tačiau niekam neatvažiavus jo paimti, jis nusprendė eiti pėsčiomis iki savo sesers, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Nuėjęs pas seserį užmigo, ryte pabudęs iš karto nuvažiavo į autobusų stotį ir paskambino į įkalinimo įstaigą. Atvykus policijos pareigūnams apeliantas buvo nuvežtas į įkalinimo įstaigą. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistasis nesislapstė, nebėgo ir būtų laiku grįžęs į įkalinimo įstaigą, tačiau dėl pareigūnų ne operatyvumo to padaryto negalėjo, kadangi pareigūnai jo paimti atvyko tik 21.20 val. Laukti pareigūnų ilgiau negalėjo, kadangi lijo, bijojo susirgti.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde neginčijama S. S. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. S. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

8. Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje. Baudžiamasis įstatymas už BK 242 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką numato alternatyvias bausmes: baudą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, įvertino tai, kad S. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - S. S. padarė šį tyčinį nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, taigi šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas, ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Bausmės skyrimui neabejotinai aktualu ir nuteistojo asmenybės vertinimas, ką nagrinėjamu atveju išanalizavo pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad S. S. praeityje ne kartą teistas, jo teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, bausmės atlikimo įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad S. S. nusikalto neatliktos bausmės metu, jis laikytinas recidyvistu ir tai rodo, jog S. S. tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, toliau elgiasi nusikalstamai, išdėstytos aplinkybės rodo, jog S. S. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, anksčiau jam paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė, ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų nusikaltimų darymo. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai jam gali būti pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant griežčiausią bausmę numatytą BK 242 straipsnio sankcijose – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Be to, nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, ir paskyrė galutinę bausmę – 4 mėnesius laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. S paskirtą bausmę neturi pagrindo vertinti kaip aiškiai per griežtą ar neteisingą bausmę.

10. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. S. skyrė tokią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Be to, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus S. S. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad šis teistumas S. S. nėra pirmasis. Nuteistasis teisiamas jau 12 kartą, pirmąją nusikalstamą veiką įvykdė itin jauno amžiaus būdamas 16 metų. Be to, ne kartą baustas už administracinius nusižengimus. Iš to, kas išdėstyta, yra akivaizdu, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų nepasimokė, skundžiamas nuosprendis patvirtina, kad nusikalstamos veikos daromos net būnant laikinai išleistam iš pataisos įstaigos. Apeliantas turėdamas kalėjimo administracijos pasitikėjimą bei žinodamas apie iš jo reikalaujamą elgesį, tiek apie gresiančią atsakomybę, pats pasirinko teisei priešingą veiką, tai yra nustatytu laiku be pateisinamos priežasties nesugrįžo į pataisos įstaigą. Taigi, būdamas jau eilę kartų teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, apeliantas pasirinko ir toliau veikti nusikalstamai. Aptartos aplinkybės yra nepalankios nuteistajam, jį charakterizuoja išimtinai neigiamai ir tuo pačiu leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės skyrimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties bei nuo naujų nusikaltimų darymo nuteistojo nesulaikytų. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę S. S. pagrindo mažinti nėra.

11. Nuteistasis S. S., nesutikdamas su jam paskirta bausme, apeliaciniame skunde apeliuoja į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta į jo žmonos sveikatos būklę (pateikė papildomus dokumentus). Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs šiuos skundo argumentus juos atmeta kaip nepagrįstus. Tokie deklaratyvūs nuteistojo pasiteisinimai nėra pagrindas bausmės švelninimui. Be to, aplinkybės, susijusios su žmonos sveikatos būkle egzistavo ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė. Teisėjų kolegijos nuomone, tai leidžia pagrįstai abejoti, jog šie duomenys analizuojamu atveju yra tokie reikšmingi, jog dėl bausmės skyrimo bei jos dydžio leistų priimti kitokį sprendimą nei priėmė pirmosios instancijos teismas.

12. Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų

13. Byloje gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą nuteistajam S. S., kurias sudaro 113,33 Eur (2 t., b. l. 52-55). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

14. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, kaip nepagrįstas. Nuteistasis S. S. apie galimybę išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas buvo informuotas išsiunčiant jam Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo (2 t., b. l. 27). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam S. S. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį bei tai, kad šiuo metu jis nedirba, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo S. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 113,33 Eur, neišieškoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.