Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiajai tyrėjai Onutei Uždalevičienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal P. R. atstovo advokato Aivaro Raišučio (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-15315-2025 (ROIK: 25274645347) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-15315-2025 P. R. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad jis 2025 m. birželio 2 d. 20.08 val., Tūkstantmečio g., Vilniuje, vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta pakartotinai, bei transporto priemonė nustatyta tvarka neįregistruota, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14, 226 punktus. Už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą jam skirta 60 Eur dydžio bauda, už 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą – 1 000 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės - specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėnesiams, bei daikto konfiskavimas, konfiskuojant transporto priemonę „BMW 320 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės - specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėnesiams, bei transporto priemonės „BMW 320 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

2. Nesutikdamas su Institucijos 2025 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-15315-2025, P. R. atstovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas sumažinti paskirtą nuobaudą, sumažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą, bei vietoje automobilio „BMW, 320 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo skirti piniginės baudos/kompensacijos dydį panašiai automobilio vertei, o automobilį „BMW, 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti teisėtam savininkui K. R..

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

P. R. atstovo advokato Aivaro Raišučio apeliacinis skundas atmestinas

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad P. R. atstovas nesutinka net tik su transporto priemonės konfiskavimo taikymu šioje byloje – argumentuojant skundą išreiškiamas prašymas tenkinti apylinkės teismui pateiktą 2025 m. liepos 15 d. skundą. Šiame skunde buvo išreikšti šie prašymai: 1) sumažinti paskirtos baudos dydį iki 400 Eur; 2) sumažinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą iki 11 mėnesių; 3) vietoje automobilio „BMW, 320 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo skirti piniginės baudos/kompensacijos dydį panašiai automobilio vertei, o automobilį „BMW, 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti teisėtam savininkui K. R.. Taigi, apeliacinis skundas nagrinėjamas šiose ribose.

8. Nagrinėjant apeliacinį skundą buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas:

8.3. Prie bylos pridėta Institucijos atstovės pateikta „Informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis“

8.4. Prie bylos pridėtas K. R. sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2023 kovo 18 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., mokėjimo informacija: grynieji.

Dėl paskirtos baudos dydžio

9. Apeliantas skundu prašo paskirtą 1 000 Eur dydžio baudą sumažinti iki 400 Eur. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, kai ji skirta įstatymo nustatyta tvarka, laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų.

10. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, bei kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

11. ANK 415 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 50 iki 100 eurų; šiuo atveju P. R. paskirta 60 Eur bauda. ANK 424 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, kad administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 800 iki 1000 eurų; šiuo atveju P. R. paskirta 1000 Eur bauda. Už kiekvieną iš šių administracinių nusižengimų paskyrus baudas – 60 Eur ir 1 000 Eur, ir jas subendrinus nustatyta galutinė bausmė – 1 000 Eur.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą, sprendė, kad paskirta bauda yra teisinga, atitinka padarytų nusižengimų pavojingumą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę. Tokiai pozicijai pritaria ir aukštesnysis teismas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad P. R. turi pastovią gyvenamąją vietą, per paskutinius penkerius metus yra daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Padaryti administraciniai nusižengimai kartojasi, P. R. ne kartą taikytas specialiosios teisės atėmimas arba jis baudžiamas už tai, kad vairuoja transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad P. R. 2024 m. lapkričio 16 d. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, priimtu nutarimu nutarta paskirti 1 000 Eur dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisė vairuoti transporto priemones) 24 mėnesiams. Paskirtos poveikio priemonės vykdymo terminas nustatytas nuo 2025 m. vasario 20 d. iki 2027 m. vasario 19 d. Taip pat matyti, kad teismas aiškinosi, kokios P. R. mėnesinės pajamos (1 500 Eur), kokia nuomojamo būsto kaina (400 Eur), komunaliniai mokesčiai (150 Eur), bei tai, kad jis moka alimentus vaikams (400-500 Eur).

13. Skundą nagrinėjančiam teismui nepateikta duomenų, kad P. R. materialinė padėtis būtų išskirtinai bloga. P. R. yra jauno amžiaus, duomenų, kad jis būtų nedarbingas ar kad jo sveikatos būklė tokia, dėl kurios asmuo negalėtų dirbti ar susirasti darbą būtų sunkiau, nepateikta. Vien tai, kad P. R. darbinėje veikloje reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nesudaro pagrindo vertinti, kad yra pagrindas jam sumažinti baudos dydį ir spręsti apie jo sunkią materialinę padėtį.

Dėl specialiosios teisės atėmimo termino.

14. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Apeliantas siekia, kad P. R. būtų sumažintas šios administracinio poveikio priemonės terminas iki 11 mėnesių, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokius argumentu nesutinka.

15. Bylos duomenimis, P. R. administracine tvarka per penkerius metus baustas net 22 kartus, jam 12 kartų buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas. Absoliuti dauguma pažeidimų - administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu.

16. Apeliacinio skundo argumentai dėl aptariamos administracinio poveikio priemonės neigiamų pasekmių ne tik P. R. (darbinė veikla susijusi su vairavimu), bet ir jo šeimos nariams, nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų teisingumo nepaneigia. P. R. teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, tai reiškia, kad jis iš viso negali vairuoti. Nepaisant to, jis daro administracinius nusižengimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu, taip ignoruodamas visiems privalomus teisės aktų reikalavimus. Tokioje situacijoje su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turtine padėtimi, šeiminiu gyvenimu susijusios aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Pripažinti, kad paskyrus 24 mėnesių administracinio poveikio priemonės terminą buvo pažeistas proporcingumo principo reikalavimas, nėra pagrindo.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

17. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu palikti galioti Institucijos 2025 m. birželio 25 d. nutarimą dalyje dėl automobilio „BMW 320 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, prašoma vietoje automobilio konfiskavimo skirti piniginę baudą, kuri būtų panaši ar mažesnė už automobilio vertę, o automobilį BMW 320 D grąžinti K. R.. Kaip matyti, analogiškas prašymas buvo suformuluotas ir skundą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.

18. Turto konfiskavimas – administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali paskirti teismas. Tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotinas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus, t. y. jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai arba artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Be to, ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

19. P. R. nubaustas, be kita ko, už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. ANK 424 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Už ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių nusižengimų (tame tarpe ir už ANK 424 straipsnio 5 dalyje) padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu nustatomos šiame straipsnyje numatytos sąlygos.

20. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas ištyręs įrodymus sprendė, kad automobilio prikimo pardavimo sandoris fiktyvus ir administracinio nusižengimo metu P. R. vairuotas automobilis nuosavybės teisė priklauso P. R.. Pirmosios instancijos teismas automobilio ,,BMW 320D“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą iš esmės grindė ANK 29 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga, t. y. kad sudaryta apsimestinė pirkimo-pardavimo sutartis siekiant išvengti automobilio konfiskavimo. ANK 29 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylose gali būti konfiskuotas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį. Ši sąlyga taikytina tais atvejais, kai byloje nustatyta, kad nusižengimą padaręs asmuo konfiskuotiną turtą perleido sudarydamas apsimestinį sandorį. Toks nusižengimą padariusio asmens elgesys įstatymo leidėjo pripažįstamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo.

21. Nagrinėjamu atveju P. R. vairavo transporto priemonę, neturėdamas šios teisės. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė teisės aktų reikalavimus, o pažeidimui padaryti panaudojo transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra abejonių, kad P. R. administracinio nusižengimo padarymo metu vairuotas automobilis atitinka administracinio nusižengimo padarymo priemonės sąvoką.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis turto konfiskavimo taikymui svarbias aplinkybes, buvo aktyvus. Teismas kreipėsi į AB „Regitra“ su prašymu pateikti duomenis dėl automobilio „BMW“ savininko. 2025 m. spalio 14 d. gautas atsakymas iš AB „Regitra“, kuriame nurodoma, kad transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos duomenimis nuo 2025 m. gegužės 18 d. nuosavybės teisę į transporto priemonę „BMW 320D“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) įgijo P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir iki 2025 m. birželio 9 d. buvo šios transporto priemonės deklaruotas savininkas. Nuo 2025 m. birželio 9 d. nuosavybės teisę į minėtą transporto priemonę įgijo K. R., pateikdamas 2025 m. birželio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir iki 2025 m. spalio 15 d. yra šios transporto priemonės deklaruotas savininkas. Taip pat, turimais Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, minėta transporto priemonė nuo 2025 m. gegužės 29 d. iki 2025 m. spalio 15 d. nebuvo įregistruota.

23. Nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta 2025 m. birželio 1 d., o administraciniai nusižengimai padaryti 2025 m. birželio 2 d. Teismas apklausė šią sutartį pasirašiusius asmenis – P. R. ir jo brolį K. R.. Šie asmenys papildomai buvo apklausti ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

24. Kasacinis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010 išaiškino, jog asmenys, sudarę automobilio pirkimo-pardavimo sandorį, kartu ar atskirai privalo kreiptis į viešųjų duomenų registrą dėl automobilio duomenų keitimo. Tačiau tai nereiškia, kad, tokių duomenų nustatytais terminais nepakeitus, šalių sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo negalės būti laikoma automobilio savininko pasikeitimo faktą patvirtinančiu įrodymu. Savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Taigi, neginčytina, jog pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas savaime lemia, jog daikto, šiuo atveju – automobilio savininkas pasikeičia.

25. Apeliantas nurodo, kad teismas iškraipė P. R. duotus parodymus teisme, tačiau su šiuo argumentu nėra pagrindo sutikti. Įvertinus P. R. ir K. R. duotų parodymų turinį teismo posėdyje, matyti, kad P. R. parodė, jog automobilį pardavė broliui, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini), atvažiuoja pas jį, o K. R. parodė, kad jam šio automobilio nereikia, jį pirko tik todėl, nes broliui reikėjo pinigų. P. R. nurodė, kad K. R. už automobilį mokėjo grynaisiais, išsigrynino pinigus iš banko sąskaitos; nežino, ar gali pateikti banko išrašą, kad būtent tokią pinigų sumą išsigryninęs, nes labai daug reikalų. Taip pat P. R. ir K. R. nurodė, jog buvo sumokėta 1 600 Eur, tačiau pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta suma – 1 000 Eur.

26. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka tiek P. R., tiek K. R. iš esmės patvirtino jau duotus parodymus. K. R. pateikė savo sąskaitos išrašą apie grynuosius pinigus už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 18 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. Vis tik, bylos duomenimis, pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta 2025 m. birželio 1 d., t. y. po daugiau nei dviejų metų, kai pagal sąskaitos išrašą K. R. išgrynino pinigus. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad minėtas išrašas nepatvirtina K. R. grynųjų pinigų už automobilį mokėjimo fakto 2025 m. birželio 1 d.

27. Be to, Regitros duomenis, kurie buvo pateikti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, automobilio „BMW 320D“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) savininku nuo 2025 m. gegužės 18 d. iki 2025 m. birželio 9 d. nurodomas P. R..

28. Esant šių duomenų visumai, atsižvelgiant į tai, kad analizuojamu atveju P. R. ir K. R. parodymai iš dalies prieštarauja tarpusavyje (jie nurodė skirtingas priežastis dėl automobilio įsigijimo, nors abu parodė, kad K. R. už automobilį mokėjo grynaisiais, tačiau to negalėjo pagrįsti), į tai, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma suma nesutampa su P. R. ir K. R. įvardinta suma už automobilį, o P. R. nevengė neva parduotu automobiliu, kai jam teisė vairuoti transporto priemones atimta, vykti asmeniniais tikslais, kad VĮ „Regitros“ duomenimis nusižengimo padarymo metu transporto priemonės savininkas buvo P. R., įvertinus ir tai, kad K. R. nesidomėjo transporto priemonės likimu, yra pagrindas manyti, kad šiuo atveju tarp administracinį nusižengimą padariusio asmens ir K. R. buvo sudarytas apsimestinis sandoris (ANK 29 straipsnio 4 dalies 2 punktas), t. y. neva sudaryta apsimestinė automobilio pirkimo - pardavimo sutartis, siekiant išvengti galimo transporto priemonės konfiskavimo, todėl nustačius, kad automobilio savininkas yra P. R., automobilis iš jo buvo pagrįstai konfiskuotas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nutartį nepakeistą ir P. R. atstovo advokato Aivaro Raišučio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.