Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovams E. G. ir P. Š. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad tarnybos vyriausiajai specialistei lankantis ieškovės L. Š. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), aplankė globotinę D. A. Š., išklausė jos nuomonę. Apsilankymo metu L. Š. sakė, jog ji rūpinosi mergaite nuo ankstyvos vaikystės, mergaitė buvo labiau prisirišusi prie jos nei prie savo mamos. Ji visada vesdavo anūkę į darželį ir iš jo pasiimdavo, abi daug pramogavo, keliavo. Kai tėvai išvažiavo gyventi į užsienį, mergaitė išreiškė norą gyventi su močiute Lietuvoje. Pasak globėjos, tarp anūkės ir jos yra labai glaudus emocinis ryšys, jos myli viena kitą, mergaitė palaiko santykius su abiem tėvais, dažnai susiskambina, su tėvu bendrauja daugiau, su mama šiek tiek mažiau, bei vieną kartą per pusmetį juos aplanko. Ieškovė sakė, kad ji palaiko santykius su abiem anūkės tėvais, sudaro sąlygas, kad mergaitė gyvai bendrautų su jais. Globėjos teigimu, tėvas dukters išlaikymui pinigus siunčia. D. A. Š. pasakojo, kad jai patinka gyventi su močiute, ji visada ja rūpinasi, nuperka reikalingus daiktus, rūbus, nuveda pas gydytojus. Ji teigė, kad turi savo pareigas namuose: tvarkyti butą penktadieniais, susitvarkyti savo kambarį, iškrauti indaplovę, kadangi jau priprato tai daryti, todėl ginčų su močiute nekyla. Pasak mergaitės, ji gerai jaučiasi su močiute, jaučiasi mylima ir saugi, jai įdomu leisti laiką su ja. Mergaitė pasakojo, kad savaitgaliais retai kada sėdi namuose, ji važiuoja į parduotuves, keliauja, buvo aplankiusios tokias šalis kaip (duomenys neskelbtini). Nepilnametės teigimu, ji patenkinta savo gyvenimu, nenorėtų nieko keisti, neišvažiavo su tėvais į užsienį, nes gimė Lietuvoje, čia turi draugų, nenori mokytis kitos kalbos. Tarnyba nurodė, kad ieškinys pateiktas nepilnametės D. A. Š. interesais, nes dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (abu tėvai gyvena užsienyje) reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Be to, ieškovė pateikė teismui abiejų tėvų raštiškus sutikimus, kad nuolatinė globėja būtų paskirta L. Š.. Atsakovams, pakeitus savo gyvenamąją vietą (sugrįžus į Lietuvą) ir atsiradus kitoms aplinkybėms, dėl kurių jie galėtų tinkamai įgyvendinti savo kaip tėvų pareigas, atsakovai turi teisę kreiptis dėl tėvų atskyrimo panaikinimo bei siekti atkurti visaverčius ryšius su dukra. Atskyrus vaiką nuo tėvų, vis tiek išlieka pareiga vaiką išlaikyti, todėl turėtų būti iš atsakovų priteistas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, nurodė, kad ieškinys atitinka nepilnametės D. A. Š. interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs ieškinio turinį, tai, kad atsakovai ieškinio reikalavimus palaiko, nepareiškė prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, o ieškovė pateikė sutikimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, įvertinus susiklosčiusią situaciją dėl paskelbto ir vis pratęsiamo karantino, bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

CPK 268 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys atskleistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str. 2 d. – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžia. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo, kad šeima yra ypač netinkama), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. Y. C. v. United Kingdom, no. 4547/10, 13 March 2012,§ 138, mutatis mutandis, Neulinger and Shuruk (GC), no. 41615/07, 6 July 2010, § 139 ir kt.).

Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės.

CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti, kad nevykdo pareigų vaikams, t. y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama CK 3.180 straipsnio pagrindu.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad D. A. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovų E. G. ir P. Š. dukra. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu atsakovų santuoka buvo nutraukta ir nepilnametės D. A. Š. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove E. G.. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog abu vaiko tėvai yra išvykę į užsienį ir nuolatos ten gyvena, todėl (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko tėvų prašymu D. A. Š. buvo nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta L. Š.. Ieškovė nurodė, kad vaikas nenori gyventi užsienyje, jam patinka gyventi su senele, o su tėvais mergaitė palaiko ryšį, nurodė, kad vaiko ir močiutės santykiai šilti. Atsakovai E. G. ir P. Š. pateikė atsiliepimus byloje, kuriuose neprieštaravo ieškinio reikalavimams ar ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, abu atsakovai nurodė, kad gyvena užsienyje ir prašo vaiko globėja paskirti L. Š.. Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje nurodė, kad, išklausius vaiko nuomonę, nustatyta, jog mergaitei patinka gyventi su močiute, ji visada ja rūpinasi, su močiute mergaitė jaučiasi mylima ir saugi, jai įdomu leisti laiką su ja, vaiko teigimu, ji patenkinta savo gyvenimu, nenorėtų nieko keisti, neišvažiavo su tėvais į užsienį, nes gimė Lietuvoje, čia turi draugų, nenori mokytis kitos kalbos. Išvadoje nurodyta, kad ieškinys pateiktas nepilnametės D. A. Š. interesais, nes dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (abu tėvai gyvena užsienyje) reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Be to, ieškovė pateikė teismui abiejų tėvų raštiškus sutikimus, kad nuolatinė globėja būtų paskirta L. Š.,.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovai E. G. ir P. Š. dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad abu tėvai gyvena užsienyje, negali pasirūpinti savo dukterimi. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, yra pagrindas atskirti D. A. Š., gimusią (duomenys neskelbtini), nuo motinos E. G. ir tėvo P. Š..

Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 str. 2 d.). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ir (ar) motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 str. 3 d.).

Dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjos paskyrimo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės D. A. Š. nuolatinę globą L. Š. ir jos globėja bei turto administratore L. Š., vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su globėja.

Pagal CK 3.256 straipsnį nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.

Bylos duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. A. Š. nustatyta laikinoji globa, D. A. Š. laikina globėja paskirta L. Š., D. A. Š. globos vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje, kuri vaikaite rūpinasi iki šiol. Laikinoji globėja L. Š. yra apsisprendusi tapti nuolatine savo vaikaitės D. A. Š. globėja. Ji atitinka teisės aktuose vaiko globėjui (rūpintojui) numatytus reikalavimus, yra tinkamos sveikatos globoti kitą asmenį, gauna pastovias pajamas. Laikinoji globėja gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), butas su visais patogumais, mergaitė turi atskirą kambarį. 2020-01-22 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, vaikas globojamas tinkamai, vaikas gali būti ir toliau globojamas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, D. A. Š. nustatytina nuolatinė globa, jos globėja ir turto administratore skirtina L. Š. (CK 3.255 straipsnio 3 punktas). Nepilnametės D. A. Š. gyvenamoji vieta nustatytina jos globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnio 1 punktas).

Nustačius nuolatinę globą, naikintina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. A. Š. nustatyta laikinoji globa.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Už ieškinį dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės E. G. ir atsakovo P. Š. į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteistina 75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjant bylą, patirta 1,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškinį visiškai, šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų. Iš viso valstybei iš atsakovų priteistina 76,66 Eur, t. y. po 38,33 Eur iš kiekvieno.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Atskirti D. A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo vaiko motinos E. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Atskirti D. A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo vaiko tėvo P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nuolatinę globą D. A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jos globėja bei turto administratore paskirti L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su globėja.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. A. Š. nustatytą laikinąją globą.

Priteisti iš atsakovės E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 38,33 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 38,33 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovams, kad valstybei mokėtinos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.