Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2016-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-99-445/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-10-13
Bylos Nr.
1-99-445/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-68379-15-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Kaltinamasis
K. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-99-445/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-68379-15-4Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.7.1.;1.1.7.2.7.;1.1.8.1.;1.2.4.4.;
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 13 d.Varėna
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis,sekretoriaujant Reginai Tertelytei,dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 137 straipsnio 3 dalį.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. sunkiai sutrikdė sveikatą dėl neatsargumo kitam žmogui, pažeidęs teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o būtent: jis, 2015 m. gruodžio 13 d. apie 11.20 val. A. B. miške, esančiame Panaros kadastrinėje vietovėje, Varėnos r. Merkinės sen. Dubaklonio k., atlikdamas neplyną kirtimą savoms reikmėms sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas „Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96“, patvirtintų 1996-11-25 Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 208, 84 p. nustatytus reikalavimus – atlikdamas pavojingus medienos ruošos darbus, būdamas neapmokytas, nupjautai lūžusiai pušiai nuversti nenaudojo traktoriaus suktuvo, o medį vertė rankomis, ne tik pats buvo pavojingoje zonoje, bet ir neįsitikinęs ar pavojingoje zonoje nėra kitų žmonių, kur kartu dirbusiam M. V. būnant pavojingoje zonoje, vertimo metu nulūžusiai pušies daliai atitrūkus nuo kamieno ir krintant žemyn, smogus M. V., pastarajam buvo padaryta muštinė žaizda viršugalvio – pakaušio srityje, vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų liga, kraujosruva po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kaklinio VII stuburo slankstelio keterinės ataugos lūžimas, krūtininio III stuburo slankstelio suspaustinis skeveldrinis lūžimas ir krūtininio IV stuburo slankstelio suspaustinis lūžimas, nugaros smegenų krūtininės dalies pilnas skersinis trauminis mielitas, o dėl krūtininių III ir IV stuburo slankstelių suspaustinių lūžių pasėkoje pasireiškusio pilno skersinio trauminio mielito nukentėjusiajam buvo sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. B. pareiškė, kad kaltę pripažįsta iš dalies ir paaiškino, kad 2015-12-13 apie 11²⁰ val. buvo Dubaklonio kaime esančiame miške, priklausančiame motinai A. B.. Su M. V. stūmė vieną medį, viršūnė nukrito. Nukentėjusysis pats pasiūlė nuversti medį, nelaukti traktoristo. Su V. norėjo nuversti medį, stūmė, nukrito medžio viršūnė. Jam leido padėti, galvojo, kad bus lengviau, nereikės traktoristo pagalbos. Medį vertė rankomis. Stumiant medį krito viršūnė, jokio šalmo neturėjo. Krisdama pušies dalis kliudė M. V., suprato, kad pataikė į galvą. Miško kirtimo darbams turėjo leidimą, motopjūklininkų kursų nėra baigęs. Kur vyko kirtimo darbai, nebuvo jokių ženklų. Medį pirmiausia įpjovė pjūklu, M. V. tuo metu buvo mašinoje, bandė versti medį, nepavykus, atėjo padėti M. V.. Neturėjo jokių darbo apsaugos priemonių. Pavojingų medžio ruošos darbų neatliko, įvyko nelaimingas atsitikimas, neturi jokio pažymėjimo medžių kirtimo darbams atlikti. Iš skubėjimo nepasinaudojo traktoriaus pagalba. Medį vertė iš vienos pusės, o V. liepė eiti iš kitos pusės, tačiau jis pasakė, kad vers iš kitos pusės.

Nukentėjusysis M. V. paaiškino, kad K. B. pažįsta, santykiai su juo geri. 2015-12-13 į Dubaklonio mišką, priklausantį B. motinai, atvažiavo kartu su K. B.. Padėjo nuversti medį, stūmė medį - pušį, kuri buvo įpjauta ir judėjo, viršūnė buvo įsikabinusi į kitą pušį. Neprisimena, kas vadovavo, kaip nuversti medį. Medis trukdė pravažiuoti. Neturi jokio išsilavinimo dėl miško kirtimo darbų. Šį kartą viskas gavosi spontaniškai, nebuvo susitarę. Įvyko nelaimingas atsitikimas. Stebėjo stumiamą medį, bet nesuspėjo pamatyti, kai krito. Jokių medienos ruošos kursų nėra baigęs.

Liudytojas E. V. parodė, kad su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju yra pažįstami, buvę klasiokai, santykiai geri. Važiavo parvežti medienos. Nuvažiavęs pamatė, kad nukritęs medis ir sužeistas M. V.. Prieš tai, jis su K. B. pjovė medžius. Nėra apmokytas pjauti medžius. To medžio, kuris buvo nukritęs, jis nepjovė.Su K. B. pjovė medžius jo miške. Pjaunant vieną pušį, ji atsirėmė į kitus medžius ir įstrigo. Tą pušį paliko kaboti įstrigusią tarp kitų medžių. Pasitarę su K. B. tą medį paliko, jį nuversti nusprendė kitą dieną, kai į mišką atvyks traktoriumi. Ruošėsi tą pušį prikabinti prie traktoriaus ir tokiu būdu ją nuversti. Kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas M. V., nematė ir nežino. Kai atvyko į mišką, matė, kad K. B. ir M. V. buvo be šalmų ir kitų apsaugos priemonių.

2015-12-13 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Varėnos rajone Jonionių kaimo miško masyve, Merkinės girininkijoje, kelio Jonionys-Panara-Liškiava dešinėje pusėje. Pušis 4 m aukštyje yra nulūžusiu stiebu. Lūžio vietoje medžio skersmuo yra 20 cm. Gulinčio stiebo ilgis 12 metrų (b.l. 9-16).

Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis Dubaklonio k. ir Merkinės vs., Merkinės sen. Varėnos rajone, A. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai miškų ūkio paskirties Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 17-21)

2015-12-21 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, K. B. pateikė pranešimų apie ketinimą kirsti mišką kopijas ir dokumentus dėl miško nuosavybės (b.l. 80-88), kuriame prašymai pateikti A. B. vardu.

2016-02-08 specialisto išvadoje Nr. G 67/2016 (06), nurodyta, kad M. V., gim. (duomenys neskelbtini)., kliniškai nustatyta muštinė žaizda viršugalvio – pakaušio srityje, vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų liga, kraujosruva po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kaklinio VII stuburo slankstelio keterinės ataugos lūžimas, krūtininio III stuburo slankstelio suspaustinis skeveldrinis lūžimas ir krūtininio IV stuburo slankstelio suspaustinis lūžimas, nugaros smegenų krūtininės dalies pilnas skersinis trauminis mielitas. Sužalojimai padaryti veikiant galvos viršugalvio - pakaušio sritį, sprando sritį ir nugaros sritį kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas dėl krūtininių III ir IV stuburo slankstelių suspaustinių lūžių pasėkoje pasireiškusio pilno skersinio trauminio mielito kvalifikuotas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (b.l. 50-55).

Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11-438 (16), 2016-04-22, nurodyta, kad: 1. Nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks: K. B. su M. V. rankomis verčiant nupjautą lūžusią pušį, besiremiančią nulaužta viršūne į žemę, nulūžusi pušies dalis atitrūko nuo kamieno ir krisdama žemyn, smogė jos judėjimo trajektorijoje buvusiam M. V. ir jį traumavo. Tiriamuoju atveju tai, kad lūžusią pušį, besiremiančią nulaužta viršūne į žemę, K. B. ir M. V. vertė rankomis, būdami pavojingoje zonoje, yra tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga. Tai, kad nelaimingo atsitikimo metu pavojingus medienos ruošimo darbus atliko neapmokyti bei neturintys asmeninių apsaugos priemonių darbuotojai, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, nes didino nelaimingo atsitikimo tikimybę. 2. Vykdyti darbai neatitiko „Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96“, patvirtintų 1996-11-25 Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 208, 84. p. nurodymo, kad prieš pjaunant medžius, besiremiančius nulaužtomis viršūnėmis į žemę, prie jų kamblinės dalies prikabinami traktoriaus ar suktuvo lynai, kurių pagalba jie nuverčiami. 3. Tai, kad K. B. ir M. V. nupjautai lūžusiai pušiai nuversti nenaudojo traktoriaus suktuvo ar pan., o medį vertė rankomis, būdami pavojingoje zonoje, ir lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą (b.l. 65-68).

2016-02-24 parodymų patikrinimo metu K. B. parodė vietą miške Varėnos r. Jonionių miško masyve, kur 2015-12-13 ant M. V. užkrito jų abiejų stumiamas medis, nurodydamas į lūžusios pušies kamieną, parodė įpjovimą medžio kamiene, paaiškindamas, kad jis kamiene padarė užpjovimą, priešingoje pusėje kamieną nupjovė ir bandė verti pušį, o viršūnė kabojo ant kamieno. Parodė viršūnę, kuri krisdama sužalojo M. V.. Parodė kamieno viršutinę dalį ir paaiškino, kad nulūžusi viršūnė kabojo ant kamieno viršutinės dalies, parodė vietas, kad iš priešingos užpjovimui pusės jis ir M. V. stumdami bandė nuverti pušį, parodė, kur nukrito M. V. po smūgio nulūžusia viršūne. Buvo išmatuoti užpjovimas kamiene ir kamieno aukštis, pamatuota lūžusi viršūnė, atstumas tarp kamieno ir nukritusios viršūnės.Shemoje prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo yra surašyti matavimų duomenys ( aukštis, ilgis, skersmuo, įpjovimo gylis) - (b.l. 37-46).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Nors kaltinamasis K. B. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, bet duodamas paaiškinimus jokios savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad nukentėjusysis veikė savo iniciatyva.

BPK 1 straipsnis numato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Pagal BK 137 straipsnio 3 dalies nuostatas, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Šį nusikaltimą apibūdina trys esminiai požymiai: 1) veika (specialias elgesio saugumo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), 2) padariniai (kito žmogaus sunkus sveikatos sužalojimas), 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti visų trijų objektyviųjų požymių buvimą, taip pat kaltę – neatsargumą, pasireiškiantį nusikalstamu nerūpestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu.

BK 137 straipsnio 3 dalies dispozicija yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl ją taikant būtina nurodyti konkrečius teisės aktų reikalavimus, kuriuos kaltinamasis pažeidė.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo ir nukentėjusiojo, nurodomos nusikalstamos veikos padarymo metu nesiejo darbiniai santykiai, t.y. kaltinamasis nebuvo nukentėjusiojo darbdavys ar atvirkščiai, kaltinamasis ar nukentėjusysis nedirbo pagal sudarytas rašytines darbo sutartis su kitais darbdaviais bei kita teisės aktų nustatyta tvarka neatliko tokių darbų. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo aiškinimu, nukentėjusysis įvykio vietoje atsidūrė tik todėl, kad norėjo padėti kaltinamajam nuleisti medį, kai šis jį bandė nupjauti ir nuleisti ant žemės.

Pagal „Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96“, patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 208 (toliau - Taisyklių) 1 punktą, šios taisyklės reglamentuoja pagrindinius miško darbų saugos reikalavimus ir jos privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Tokios nuostatos reiškia, kad šių Taisyklių reikalavimų ir draudimų privalėjo laikytis kaltinamasis K. B., 2015-12-13 apie 11.20 val. nupjaudamas ir nuleisdamas medį, jo motinai A. B. priklausančiame žemės sklype miškų ūkio paskirties.

Kaltinime K. B. įvardijamas, kaip fizinis asmuo, kuris atliko neplyną kirtimą savo reikmėms, asmuo kuris atsakingas už darbų saugą atliekant pavojingus darbus – atliko medienos ruošos darbus, būdamas neapmokytas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad kaltinamasis veikė nurodomo miško sklypo savininkės A. B. vardu, atliko neplyną miško sklypo kirtimą. Pagal kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo E. V. parodymus, kaltinamasis vykdė miško kirtimą kaip fizinis asmuo.

Pagal Taisyklių 13 punkto 17 papunktį medžių pjovėjas – darbininkas, pjaunantis medžius, kai kamienas atidalijamas nuo šaknų (paliekant kelmą). Byloje nustatytos aplinkybės, kad tiriamo įvykio dieną, t.y. 2015-12-13 miško sklype K. B. buvo medžio pjovėjas, nes pagal kaltinamojo aiškinimus ir parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenis, medžio kamiene benzininiu pjūklu padarė 7 cm išpjovą, po to iš priešingos pusės – pagrindinį pjūvį, bet medis nenuvirto, liko stovėti. Tokius veiksmus kaltinamasis K. B. atliko vienas, be kitų asmenų pagalbos. Tačiau tuo, kaltinamojo, kaip medžio pjovėjo veiksmai nesibaigė, nes jis bandė medį nuversti ant žemės, t.y. toliau vykdė medienos ruošą (miško ruošą) – žaliavinės medienos ruošimo procese (Taisyklių 13 p.16 p.p.), kadangi buvo nupjautas medis su lūžusia viršūne įsirėmusia į žemę, o kita dalimi kabančia ant kamieno, t.y. su pavojingu medžiu (Taisyklių 13 p.20 p.p.), pavojingoje zonoje (zona apie pjaunamą medį, buvimas kurioje kelia pavojų sveikatai ar gyvybei – Taisyklių 13 p. 21 p.p.), nebuvo nupjautas/nuleistas ant žemės. Šiuo atveju kaltinamojo veiksmai pagal pareikštą kaltinimą – atlikdamas pavojingus medienos ruošos darbus, būdamas neapmokytas, nurodo į aplinkybes, kad K. B. buvo fizinis asmuo, kuris tuo metu buvo atsakingas už darbų saugą medžio pjovimo/nuleidimo vietoje.

Žemės sklypas, miškų ūkio paskirties, kuriame buvo vykdomas medžio pjovimas, nuosavybės teisėmis priklauso A. B.. Jai ir buvo išduotas leidimas kirsti mišką savoms reikmėms. Taigi M. V. galėjo atlikti miško pjovimo/medžio nuleidimo darbus tik veikiant per turto savininkę arba jos atstovą K. B., nes pats neturėjo jokio kito pagrindo ar intereso, atvykti ir būti toje vietoje. Kaltinamasis ir nukentėjusysis nurodė, kad nukentėjusysis M. V. važiavo kartu su kaltinamuoju K. B. tik dėl savo gerų tarpusavio santykių ir, kad taip pageidavo nukentėjusysis, o kaltinamasis neprieštaravo. Dėl to daroma išvada, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis iš anksto nesusitarė dėl konkrečių darbų atlikimo (padėjimo juos atlikti).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad medienos ruoša buvo atliekama ne M. V. iniciatyva ar jo interesais (mediena nebuvo skirta ir ruošiama jo poreikiams tenkinti, jis nebuvo samdytas atlikti tokius darbus).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir išanalizavus nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles, daroma išvada, kad nukentėjusysis M. V. tik sutikus ir leidus K. B., atliko (padėjo atlikti) medžio kamieno (nupjauto ir nulūžusio medžio) nuleidimo darbą, o būtent:

kaltinamasis K. B., būdamas atsakingu už darbų saugą medžio pjovimo/nuleidimo vietoje (Taisyklių 68 p.), benzopjūklu medžio kamiene iš vienos pusės padarė 7 cm išpjovą, iš kitos pusės padarė pagrindinį pjūvį medyje, kurio viršūnė buvo įsirėmusi į žemę, ir medžiui nenuvirtus, būdamas pavojingoje zonoje apie pjaunamą medį (Taisyklių 13 p. 21 p.p.,45 p.), kai nebuvo apmokytas ir atestuotas, negalėjo vadovauti pavojingiems miško ruošos darbams (medžio pjovimui/nuleidimui) ir juos atlikti ( Taisyklių 6, 68 p.), pats vertė medį rankomis, jį stumdamas ir judindamas, bei pavojingoje zonoje – zonoje apie pjaunamą medį, kurioje buvimas kelia pavojų sveikatai ir gyvybei leido būti nukentėjusiajam M. V., kadangi matė atėjusį ir stovintį šalimais pjaunamo/nuleidžiamo medžio, bei sutiko/leido, kad M. V. rankomis verstų šį medį stumiant/judinant, kai M. V. nestovėjo priešingoje nulaužtai viršūnei stiebo pusėje (Taisyklių 84 p.); kaltinamasis K. B., kaip fizinis asmuo, kuris tuo metu buvo atsakingas už darbų saugą medžio pjovimo/nuleidimo vietoje, faktiniais veiksmais (nupjaudamas medį benzopjūklu ir rankomis stumdamas/judindamas), neatliko veiksmų, kad M. V. laikytųsi darbų saugos reikalavimų, nenutraukė medžio pjovimo/nuleidimo darbų ir neuždraudė M. V. neturinčiam reikiamos profesinės kvalifikacijos ir tam darbui numatytų apsaugos priemonių, nedėvint apsauginio šalmo, prie medžio kamblinės dalies neprikabinus traktoriaus ar suktuvo lyno prieš pjaunant medį ( Taisyklių 6, 67, 70, 84 p.), atlikti tokį darbą, ko pasekoje M. V. būnant pavojingoje zonoje (tiriamu atveju medžio viršūnės kritimo trajektorijoje), medžio vertimo/nuleidimo metu, nulūžusiai medžio daliai atitrūkus nuo kamieno ir krintant žemyn, smogė M. V., padarant sveikatos sužalojimą dėl muštinės žaizdos viršugalvio – pakaušio srityje, vidutinio sunkumo formos trauminės galvos smegenų ligos, kraujosruvos po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kaklinio VII stuburo slankstelio keterinės ataugos lūžimo, krūtininio III stuburo slankstelio suspaustinio skeveldrinio lūžimo ir krūtininio IV stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo, nugaros smegenų krūtininės dalies pilno skersinio trauminio mielito, o dėl krūtininių III ir IV stuburo slankstelių suspaustinių lūžių pasekoje pasireiškusio pilno skersinio trauminio mielito nukentėjusiajam sukeliant sunkų sveikatos sutrikdymą.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis K. B. pažeidė „Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96“, patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 208, šiuos reikalavimus:

medžių pjovimui ir kitiems pavojingiems medienos ruošos (miško ruošos) darbams – stačių, nulaužtų ir išverstų medžių pjovimui, įskaitant jų nuleidimą ant žemės – turi vadovauti apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamą pažymėjimą pavojingų darbų vadovas. Jis atsakingas už darbų saugą darbo vietose ( Taisyklių 68 punktą);

asmenims, neturintiems reikiamos profesinės kvalifikacijos, neturint tam darbui numatytų apsauginių drabužių bei kitų apsaugos priemonių, draudžiama leisti dirbti (Taisyklių 6 punktą) ;

asmenys, esantys medienos ruošos darbo vietose, privalo dėvėti apsauginį šalmą ( Taisyklių 67 punktą);

medžiai, besiremiantys nulaužtomis viršūnėmis į žemę, leidžiami kryptimi, statmena medžio ir nulaužtos viršūnės plokštumai. Prieš pjaunant tokius medžius, prie jų kamblinės dalies prikabinami traktoriaus ar suktuvo lynai, kurių pagalba jie nuverčiami. Pjovėjas turi dirbti stovėdamas priešingoje nulaužtai viršūnei stiebo pusėje (Taisyklių 84 p.);

pavojingų darbų vadovas turi kontroliuoti, kad visi laikytųsi darbų saugos reikalavimų, prireikus instruktuoti juos vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti darbus ( Taisyklių 70 p.).

Kaltinamojo K. B. kaltė pagal BK 137 str. 3 d. pagal pareikštą kaltinimą pasitvirtino pilnai, nes nustatyti kaltinamojo veiksmai pjaunant/nuleidžiant medį ir specialiųjų elgesio saugumo taisyklių reikalavimų, šiuo atveju 1996-11-25 Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 208 patvirtintų „Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96“, nevykdymas, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamasis net ir nežinodamas 1996-11-25 Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 208 patvirtintų „Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96“ reikalavimų, vidutiniškai rūpestingo žmogaus supratimu nebuvo pakankamai atidus tiek savo atžvilgiu, tiek nukentėjusiojo asmens M. V. atžvilgiu, kuriam leido būti ir dirbti pavojingoje zonoje prie pjaunamo/nuleidžiamo medžio, nors turėjo galimybę pilnai suprasti kilusį pavojų dėl nenuvirtusios medžio galimo virtimo ir pasitraukti iš medžio galimo kritimo zonos per pakankamai saugų atstumą, kuris nekeltų abejonių, kad griūvantis medis galėtų juos užkliudyti. Kaltinamojo K. B. nusikalstama veika padaryta jo paties aplaidžiais veiksmais, nesirūpinant tiek savo, tiek kartu dirbusio M. V. saugumu, dėl ko ir kilo pasekmės. Kaltinamasis ne tik privalėjo, bet pagal asmenines savybes (amžių – 45 m., išsilavinimą - vidurinio, gyvenimišką patyrimą – dirbęs katilinės kūriku) taip pat galėjo suvokti savo veiksmų rizikingumą ir numatyti galimus padarinius.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo K. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės: kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kviesdamas greitąją medicinos pagalbą; veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, pačio ėjimas į pavojingą darbų zoną.

Kaltinamasis nepripažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai nesigaili. Tai, kad kaltinamasis aiškina įvykio aplinkybes, nėra jo nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos.

Už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 str. 3 d., padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų ir ši nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis praeityje neteistas ( b.l. 96), administracine tvarka baustas, bet neturi galiojančių nuobaudų ( b.l. 94-95), neįrašytas psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitas, šiuo metu bedarbis.

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, paskiriant atitinkamą bausmės rūšį, už padarytą nusikalstamą veiką, kuri įstatymų nustatytą laiką įtakotų kaltinamųjų elgesį, jų elgesys būtų stebimas ir kontroliuojamas; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl adekvačiai turi būti reaguojama ir baudžiama už nusikalstama veika kilusias pasekmes; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

Teismas užtikrina teisingumo principo taikymą vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmė nebūtų aiškiai per griežta ar per švelni. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms. BK 54 str. 1 d. numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamajam K. B. skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė. Bausmės dydis nustatytinas žemiau numatytos bausmės vidurkio, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis nereiškia pretenzijų kaltinamajam, jų tarpusavio santykiai normalūs, nenustatytos kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, o nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, teisiamas dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo ir skiriama bausmė neviršija numatytos sankcijos bausmės vidurkio, asmenybė vertinama patenkinamai, paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas ( BK 75 str.1 d.). Atitinkamai bausmės paskirtimi parinktinos pareigos, atidedant paskirtos bausmės vykdymą.

K. B. įpareigotinas teikti nukentėjusiajam pagalbą, kol šis gydosi. Byloje nustatytos aplinkybės, kad nukentėjusysis apgyvendintas Merkinės globos namuose, teikiant suaugusiam asmeniui su negalia socialines paslaugas. Nukentėjusysis nevaikšto, juda invalido vežimėlio pagalba. Kaltinamasis įpareigotinas teikti nukentėjusiajam pagalbą, kol jis gydysis. Šių paslaugų teikimą numato Merkinės globos namų teikiamų paslaugų sąrašas ir kainos, patvirtintas 2016-03-30 Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T-VIII-294, kur numatyta trumpalaikė ar ilgalaikė socialinė globa suaugusiems asmenims su negalia, ir vienam asmeniui per mėnesį nustatyta 589 EUR kaina. Šiuo atveju kaltinamasis turi apmokėti nukentėjusiajam 30 procentų už socialinių paslaugų teikimą ( 176.70 EUR) kiekvieną mėnesį, sumokant nukentėjusiajam nurodytą pinigų sumą. Tokia pinigų suma mokama nukentėjusiajam iki jis pasveiks (gydysis), t.y. taps darbingu asmeniu ir nebus toliau taikomas gydymas, bet ne ilgiau, kaip paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas.

Civilinis ieškinys

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 9240.13 EUR ieškinį dėl Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (toliau – PSDF) padarytos žalos dėl nukentėjusiojo gydymosi išlaidų atlyginimo.

Civilinis ieškovas nurodo, kad nukentėjusiojo gydymosi išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Kaltinamasis civilinio ieškinio dėl nukentėjusiojo gydymosi išlaidų atlyginimo nepripažįsta ir nesutinka net dalinai atlyginti šias išlaidas.

Nors civilinio ieškovo atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, tačiau buvo gautas civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys buvo nagrinėjamas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant (BPK 252 straipsnio 2 dalis).

Spręsdamas civilinių ieškinių klausimą teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką .

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str. 1, 2 d.). Pagal LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta turtinė žala PSDF, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. LR CK 6.280 str. 1 d. numato regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į padariusį žalą asmenį tokio dydžio, kiek sumokėta žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (LR CK 6.290 str. 1, 3 d.)

Pagal CK 6.111 str., 6.113 str., 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 6.280 str. 1 d. nuostatose nustatytą teisinį reguliavimą asmuo, atlyginęs dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo.

Nustatytos aplinkybės, kad kaltinamojo K. B. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala PSDF biudžetui ir pagrįsta pateiktais įrodymais ( b.l. 73). Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9, 30, 31 str. dėl nusikalstamos veikos sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidos, apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išieškomos Valstybinei ligonių kasai nepriklausomai nuo žalą padariusio asmens kaltės formos. Todėl ieškinys tenkintinas pilnai (BPK 109 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas.

Kaltinamajam K. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytina iki pradės vykdyti paskirtą bausmę.

Byloje netaikytinos BK 64 ¹ str. 1, 2 d. nuostatos, nes nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 – 299 , 301- 305, 307- 308 str., teismas

nusprendžia:

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 137 straipsnyje 3 dalyje ir skirti laisvės atėmimą vieneriems (1) metams.

Taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 2, 8 punktus ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams, paskiriant pareigas:

neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi. Mokėti nukentėjusiajam M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį po 176.70 EUR gydymosi išlaidų. Tokią pinigų sumą mokėti nukentėjusiajam iki jis pasveiks (gydysis), bet ne ilgiau, kaip paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas.

Paskirtas pareigas vykdyti vienerius (1) metus šešis (6) mėnesius.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis.

Priteisti iš K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai, Ž.Liauksmino g.6, 01101 Vilnius, įmonės kodas 188783796, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini). „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, devynis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt eurų trylika centų ( 9240.13 EUR) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo M. V. gydymo.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Dalis Žilionis