- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-12
- Bylos Nr.
- 1A-221-526/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eugenijus Antanauskas, Daiva Jazbutienė, Edita Lapinskienė
- Nuteistasis
- T. T., J. D., L. S.
- Advokatai
- Romas Gervaitis
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jazbutienės ir Editos Lapinskienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. T. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo T. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir jam paskirtas 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimas.
Nuosprendžiu netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymai priteisti iš T. T., J. D., L. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Nuosprendžiu taip pat nuteistas J. D. ir L. S., tačiau dėl jų nuosprendis nėra skundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. T. T. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d., apie 18.00 val., viešoje vietoje – Plungėje, ties V. Mačernio g. 67 namu esančio Gandingos tvenkinio pakrantėje, kaltinamieji J. D., L. S., T. T., veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: G. S. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų akivaizdoje, J. D. pribėgęs prie L. N. be jokios priežasties trenkė jam vieną kartą kumščiu į galvos sritį, susigrūmę abu nugriuvo ant žemės, o L. N. atsistojus prie jo pribėgęs T. T. spyrė koja į dešinįjį šoną, ko pasėkoje L. N. vėl nugriuvo ant žemės, po to atbėgo L. S. ir visi trys rankomis bei kojomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas gulinčiam L. N., taip nukentėjusiajam sukeldami fizinį skausmą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką. Šią nusikalstamą veiką visi kaltinamieji padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalsti.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. T. nesutinka su jam priimtu Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. birželio 2 d. nuosprendžiu ir prašo jį panaikinti, jį, pareiškėją T. T. išteisinti ir jei yra teisinis pagrindas bylą grąžinti į pirmosios instancijos teismą. Mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nuosprendį tinkamai neištyręs visų bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų, o visus prieštaravimus vertino jo, kaltinamojo T. T. nenaudai.
2.1. Apeliantas skunde nurodo, jog liudytojų parodymai yra neišsamūs ir nepatikimi, prieštaringi. Liudytoja G. S. vis keitė parodymus, kol galiausiai teisme paaiškėjo, kad ji davė ikiteisminiame tyrime parodymus tokius todėl, kad „buvo supykusi ant J., norėjo atkeršyti J., T. ir L., gindama L.“. Nurodo, jog liudytoja savo parodymuose nurodo, kad ji kartu su kaltinamuoju J. D. pabėgo iš įvykio vietos, kai į konfliktą įsikišo nepažįstami du asmenys. Tačiau ji teigia mačiusi kaip du vyrai padėjo nukentėjusiajam atsistoti. Apelianto nuomone, keltinas klausimas kaip ji tai galėjo matyti, jeigu pabėgo. Nurodo, jog daugiau liudytojų, kurie patvirtintų faktinę aplinkybę, kad jis, T. T., atliko jam inkriminuojamus veiksmus nėra. Apelianto manymu, nukentėjusiojo parodymai vertinami kritiškai, nes jie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir teismo medicinos specialisto išvadoms. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis, duodamas parodymus, juos kardinaliai keitė. Iš pradžių jis teigė, kad „pirmas trenkė jam D.. S. bandė juos išskirti, tada atbėgo kiti du kaltinamieji“, toliau parodymai keičiasi, „kad jam bendraujant su G., prie jo pribėgo jam iš matymo pažįstami trys vaikinai ir pradėjo jį mušti“. Tačiau, duodamas papildomus parodymus, jis jau nurodo vėl kitas aplinkybes, kad „jis susitiko su G. S., norėdamas su ja pakalbėti. Jiems susitikus ir sėdint prie tvenkinio, esančio V. Mačernio gatvėje, Plungės mieste, pastebėjo nuo bažnyčios pusės atbėgančius vaikinus, pats pradėjo bėgti link V. Mačernio gatvėje esančio devynaukščio. Jį pasivijęs J. D. vieną kartą dešinės rankos kumščiu smogė jam į galvos sritį, pataikydamas į kaktą. Jis bandė smogti atgal J. D., tačiau nepataikė, ir kartu su J. D. nuvirto ant žemės“. Apelianto manymu, iš šių parodymų akivaizdu, kad konfliktas kilo tarp kaltinamojo J. D. ir nukentėjusiojo L. N.. Tai, kad mušė nukentėjusįjį prisipažino ir pats kaltinamasis J. D.. Tiek liudytoja G. S., tiek nukentėjusysis L. N. patvirtino aplinkybę, kad pagrindinis konfliktas įvyko tarp kaltinamojo J. D. ir nukentėjusiojo, jie pirmi susigrūmė. Apelianto tvirtinimu, šiuo atveju liudytojos G. S. duoti visi parodymai yra šališki. Teismas vertina įrodymus - liudytojos parodymus, kurių prieštaravimų teismas pats pripažino, kad negalėjo pašalinti, ir nukentėjusiojo parodymus. O kaltinamųjų L. S. bei T. T. kaltės nepripažinimas teisme vertinamas siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Toks teismo pasisakymas vertinamas kritiškai, nes baudžiamajame procese kaltinamasis gali meluoti, gali nepripažinti tiesos ir jam netaikoma už tai jokia baudžiamoji atsakomybė, todėl vertinti kaltinamųjų neprisipažinimo negalima.
2.2. Apeliantas nurodo, jog teismui norėjo pateikti svarbius bylai įrodymus, įrodančius, kad jis yra nekaltas t. y. susirašinėjimas „Facebook“ paskyroje su nukentėjusiuoju, kur matyti, kad nukentėjusysis pats pripažįsta, kad kaltinamasis T. T. yra nekaltas. Tačiau teismas atsisakė tokius įrodymus priimti. Apeliantas mano, jog svarbi ta aplinkybė, kad iš apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertui R. R. buvo pateikta apžiūrai nukentėjusiojo L. N. asmens ligos istorija, kurioje užfiksuota, kad Plungės ligoninėje priėmimo skyriuje L. N. diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas, abiejų dilbių sužalojimai, bei skaitmeninė DVD laikmena, paaiškintos įvykio aplinkybės. Pažymima, jog teismo eksperto išvada po apžiūros yra vienareikšmė „specialistas R. R. konstatavo, jog L. N. objektyvių sužalojimų požymių nekonstatuota, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui. Krūtinės ląstos ir dilbio sumušimo diagnozės nepagrįstos (T. l., b. l. 120-121). Šiuo atveju jos buvo vienareikšmiškai paneigtos. Tačiau teismas jų, kaip matyti iš bylos medžiagos, nevertino ir neaptarė, bei nepasisakė pateiktame nuosprendyje. Taip pat nurodoma, jog įvykio vietos apžiūros protokole matyti, kad pažymėta, jog ant kalno šlaito matosi galimai grumtynių pėdsakai – įspausta žemė. Apelianto manymu, tokie abejotini įrodymai yra net neaptarinėjami, nes įspausti žemę galėjo bet kas, o įrodyti, kad tai įvykio pasekmė to nepakanka.
2.3. Nurodoma, jog kaip matyti iš šioje byloje esančių įrodymų, kad kaltinamasis T. T. būtų kažkaip prisidėjęs prie nukentėjusiojo tariamo sumušimo kurio Vilniaus teismo medicinos specialistas nenustatė, nėra. Kadangi teismas liudytojos G. S. parodymus vertina kritiškai, belieka tik nukentėjusiojo parodymai, kur jis teigia, kad kai jam buvo suduodami smūgiai jis buvo užsidengęs galvą. Tada apeliantas kelia klausimą, kaip jis galėjo matyti, kas jam sudavė smūgius. Todėl mano, jog tokie prieštaringi parodymai nesuteikia reikšmingų įrodymo statuso ir yra abejotini. Teismas, pripažindamas, kad prieš nukentėjusįjį buvo smurtauta, prieštarauja teismo medicinos specialisto pateiktoms išvadoms, kad jokio smurto nebuvo. Toks teismo elgesys ne tik, kad nesuprantamas, bet ir teisiškai nepagrįstas. Apelianto manymu, prieštaravimas tarp Plungės ligoninės priimamo skyriaus pateiktų išvadų ir Vilniaus teismo medicinos specialisto išvadų nepašalintas. Remiantis specialisto išvadomis jos kaip jau minėta visiškai paneigia grumtynių, smurto naudojimo, patirtų sužalojimų faktą. Apelianto nuomone, šiuo atveju kalbama apie du asmenis, kurie susigrūmė, nes įrodyti, kad konflikte dalyvavo ir kaltinamasis T. T. negalima, kadangi šiuo atveju nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi, ir jis net nematė ar kaltinamasis T. T. jam sudavė kokius smūgius ar nesudavė.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo T. T. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistąjį išteisinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo T. T. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Nuteistasis T. T. apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, ginčija savo kaltę, tvirtina, jog nukentėjusiojo L. N. nemušė, jokių smūgių jam nesudavė, ir byloje nėra jokių neginčijamų jo kaltės įrodymų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, mano, jog pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje nepažeidė baudžiamojo proceso nuostatų, tinkamai išnagrinėjo visas baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino liudytojų parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai pripažino T. T. kaltu ir nuteisė jį pagal BK 284 straipsnį.
8. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. T. nurodė, jog jo kaltė grindžiama liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais, kurie yra prieštaringi ir nepatikimi. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl T. T. kaltės. Vien tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės, kitaip interpretuoja byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertina, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o T. T. kaltę dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka įrodymų turinio ir kad vertinant įrodymus buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės neparemtos įrodymais, nepagrįsti. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad T. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
9. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. T. iš esmės ginčija savo kaltę, tvirtina, jog buvo nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas, nes jokių smūgių nukentėjusiajam L. N. nesudavė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, mano, jog jie nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas įvykio aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, jog T. T. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. T. T. pripažino, kad įvykio metu ir įvykio vietoje buvo, grumtynėse dalyvavo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog nors nuteistasis T. T. neigia savo kaltę, tačiau ši jo versija laikytina gynybine, pateikta siekiant išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog T. T. kaltę pagrindžia nukentėjusiojo L. N. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, G. S. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ją apklausiant liudytoja, atliktų akistatų su L. S. bei T. T. metu, paties T. T. daliniu kaltės pripažinimu dėl savo fizinės jėgos panaudojimo grumtynių metu, įvykio vietos apžiūros protokolas, apžiūros protokolas dėl nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, jog T. T. 2021 m. rugpjūčio 15 d., apie 18.00 val., viešoje vietoje – Plungėje, ties V. Mačernio g. 67 namu esančio Gandingos tvenkinio pakrantėje, kartu su J. D. ir L. S., veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: G. S. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų akivaizdoje, J. D. pribėgęs prie L. N. be jokios priežasties trenkė jam vieną kartą kumščiu į galvos sritį, susigrūmę abu nugriuvo ant žemės, o L. N. atsistojus prie jo pribėgęs T. T. spyrė koja į dešinįjį šoną, ko pasėkoje L. N. vėl nugriuvo ant žemės, po to atbėgo L. S. ir visi trys rankomis bei kojomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas gulinčiam L. N., taip nukentėjusiajam sukeldami fizinį skausmą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką, todėl padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
11. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis nuteistojo T. T. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistasis yra nuteistas nepagrįstai. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. birželio 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl proceso išlaidų
12. 2023-09-26 Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą T. T. priteisimo (b. l. 90–93, t. IV). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 160,00 Eur. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo nutartimi T. T. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas – advokatas R. Gervaitis BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos mastą, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo T. T. valstybės naudai priteisia 160,00 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo T. T. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo T. T. valstybės naudai 160,00 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.