Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2025-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-40-1004/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-03-07
Bylos Nr.
1-40-1004/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19834-2024-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidotas Narvidas
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-40-1004/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19834-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.4.1.3 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 7 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Žydrei Kabelienei,dalyvaujant prokurorui Petrui Januliui,kaltinamajam R. K.,dalyvaujant nuotoliniu būdu kaltinamojo gynėjui advokatui Algimantui Kolpertui,laiduotojui G. K.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, naudojant ir konferencinio ryšio priemones, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Biržai, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis R. K., 2024 m. gegužės 25 d., apie 15.40 val., Biržų mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems vairuotojams, vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę - automobilį „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,70 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikacija

2.1. Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, parodymus duos po visų liudytojų apklausos. Apklausus teisme liudytojus, parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad buvo susiruošęs važiuoti į Vilnių ir prieš išvažiuojant į Vilnių, išvažiuojant iš brolio, užvažiavo į kitą vienkiemį, nuėjo prie tvenkinio ir ten pamatė, kad bebrai graužia eglutes. Jam paliko labai pikta. Susirado kostiumą, kur su burlente plaukiodavo, kažkodėl užsikišo telefoną ir kol nuėjo iki tvenkinio pamiršo, kad tas telefonas yra viduje ir nepasidėjo ant liepto. Kai išlipo iš vandens, pamatė, kad „prigėręs“ telefonas. Vilniuje dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, todėl negali važiuoti į Vilnių be telefono. Sąmonę atgavo tik, kai vaikščiojo prie mašinos, kai atvažiavo policija. Todėl visą laiką aiškino, kad nevažiavo, nes tikrai atsimena, kad kažkur aplink mašiną vaikščiojo ir privažiavo policija. Daugiau viskas yra medžiagoje. Tos vietos ar važiavo, ar nevažiavo nežino. Sutinka su nustatytu neblaivumu. Buvo degtinės butelis ir nugėrė kažkur kokius 300 gramų. Buvo nevalgęs, todėl labai staigiai suveikė. Gal nuėjo pasižiūrėti iki to tvenkinio, ir ten, kadangi akmenimis apdėtas, kažkur apvirto. Paskui tikriausiai pamatė save visą kruviną. Matyt pagalvojo, kad jo tokio niekas neveš, tai sės ir nuvažiuos pats, kaip ir gelbėdamas savo gyvybę. Telefonas buvo „prigėręs“, todėl broliui skambint negalėjo. Broliui apie įvykį nieko nepasakojo, nekalbėjo. Jų su broliu sodybos viena nuo kitos per kilometrą. Yra vienišas ir jis laikinai vienišas, tai į dieną vos ne po du kartus vienas kitam padeda. Brolio nuomonė jam svarbi. Sutiktų, kad brolis būtų laiduotojas ir jo klausyti, ir taip klausydavo. Gailisi, kad vairavo neblaivus. Gal 40 metų turi teises ir pirmą kartą atsitiko tokia nesąmonė. Niekada išgėręs nevažiuodavo. Per 42 metus ir pažeidimų nepadarydavo. Baisu pagalvoti kuo tas galėjo pasibaigti. Pripažįsta, kad nuo (duomenys neskelbtini) k. iki Biržų m. atvairavo savo automobilį neblaivus. Su advokatu peržiūrėjo visus vaizdo įrašus – kitaip būti negali. Ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, kadangi 100 proc. nežinojo. Atgavo sąmonę tik vaikščiodamas apie mašiną ir tą vietą tikrai atsimena kaip atvažiavo policija, kad nevairavo. Dėl to ir ginčijo, kad nevairavo. Po parodymų davimo išsiaiškino su broliu. Brolis pasakė, kad jis nevairavo. Anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, už greičio viršijimą buvo gavęs piniginę baudą. Per metus laiko gal vieną kartą viršijo sektorinį greitį, o du metai prieš tai - ne vietoje stovėjo, daugiau kitų pažeidimų nebuvo. Vasarą ūkininkauja, o žiemą kartais laisvu laiku nuvažiuoja į Vilnių (duomenys neskelbtini) vairuotoju padirbėti. Jei būtų neatsakingas, jam būtų seniai atėmę teises ir būtų daug pažeidimų. Vairavimo teisė reikalinga, nes yra ūkininkas, turi du traktorius, du sunkvežimius, turi miško, žemės, kažką dirba. Be vairuotojo pažymėjimo blogai. Alko bloką sutiktų įsidėti į transporto priemonę su kuria važiuotų, būtų geriau, nes dabar visą laiką paveža brolis. Brolis kaip ir nebuvo baustas, nes dirba gaisrinėje, sukarintoje įstaigoje, tokioje vietoje baustas negalėtų dirbti.

2.2. Liudytoja N. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko neatsimena, važiavo su vaiku ir vyru iš (duomenys neskelbtini) į Biržus. Atvažiavo prie sankryžos, kur yra Biržų apvažiavimas. Pavažiavus į miesto pusę, pamatė vaikščiojantį vyrą iki pusės nuogą, kruviną. Truputį pavažiavę, sustojo. Vyras iškvietė greitąją pagalbą. Ji su vaiku išlipo ir kartu priėjo prie to vyro. Jis vaikščiojo ir nieko neatsakė, kai paklausė kas nutiko, gal kas sumušė ar kažką. Bandant iš jo išgauti kas atsitiko, iš miesto pusės atvažiavo policija. Apie alkoholį nieko nežino, tiek arti nėjo. Pirmąkart pamatė kruviną žmogų. Buvo šoke. Kai jis vaikščiojo kelkraščiu, matė, kad galvoje buvo kaip ir žaizda, nugara buvo visa kruvina. Jis buvo iki pusės nuogas ir kruvinas. Kitų asmenų kartu su juo nepastebėjo. Kažkur toliau stovėjo kažkokia lengvoji mašina, o tas žmogus vaikščiojo pakelėje. Jokių alkoholio butelių ten aplinkui tikrai nesimėtė. Kalbino tą žmogų, klausė kas atsitiko. Jis nieko normaliai neatsakė, vaikščiojo po pakelę, net negalėjo normaliai su juo susikalbėti. To žmogaus elgesys buvo neadekvatus, nes jis vaikščiojo, blaškėsi po tą kelkraštį, vaikščiojo ne aplink automobilį, o truputį toliau. Nepastebėjo ar automobilis buvo apgadintas. Kai atvažiavo policija, iškart išvažiavo.

2.3. Liudytoja, policijos pareigūnė, Ž. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vykdant tarnybą gavo pranešimą, kad galimai neblaivus vairuotojas važiuoja nuo (duomenys neskelbtini) pusės link Biržų. Važiuojant į nurodytą vietą, pastebėjo du automobilius, sustojusius priešais (duomenys neskelbtini) gatvę. Vienas iš jų buvo kaltinamojo, šalia buvo sustoję kiti du asmenys, su kitu automobiliu, kurie bandė asmeniui suteikti pagalbą. Dėl to, kad automobilis stovėjo šalikelėje ir asmuo, kuris yra kaltinamas šiandien, buvo kruvina galva, žmonės galvojo, kad jam reikia pagalbos. Nustatė vairuotojui girtumą. Atvyko greitoji medicinos pagalba ir, kadangi nustatytas asmens girtumas buvo daugiau nei 1,5 promilės, buvo pradėta baudžiamoji byla. Vairuotojas buvo kelis kartus paklaustas, ar jis vairavo transporto priemonę, kaip jis čia atsirado. Per kelis kartus jisai keitė savo pasakojimus. Iš pradžių sakė, kad jis čia atvažiavo, kad namie buvo kažkoks konfliktas, koks – nedetalizavo. Domėjosi ir kodėl jam yra kraujuojanti galva. Nustatė, kad jis galimai vairavo transporto priemonę. Pasiskambino liudytojai, kuri pranešė apie įvykį, kuri patvirtino, kad pagal bruožus, kaip atrodė šis žmogus, nustatė, kad jis vairavo transporto priemonę. Neblaivumas abu kartus buvo nustatytas virš 2 promilių, kiek tiksliai tikrai neprisimena, nes gan seniai buvo. Asmens automobiliui buvo tuščias vienas ratas. Tiksliai nepasakys kuris ratas tuščias, gal priekinės ašies. Neprisimena, ar buvo užduotas klausimas kodėl ratas tuščias, kokiomis aplinkybėmis, nes tai nebuvo esminis klausimas. Esminis klausimas buvo ar asmuo vairavo, kaip vairavo, ar atvyko, kodėl jam sužalota galva ir pan. Ikiteisminio tyrimo metu buvau apklausta, parodymai teisingi. Ieškojo butelių, nes asmuo keitė parodymus ir greitosios pagalbos automobilyje jis pradėjo sakyti, kad alkoholį vartojo, kai čia atvažiavo, todėl patikrino transporto priemonę. Nei aplink automobilį, nei pačiame automobilyje nebuvo jokių butelių, nei pilnų, nei tuščių. Būnant kartu su asmeniu, brolis nepasirodė. Kai greitoji medicinos pagalba išsivežė kaltinamąjį, buvo atvykęs, kaip suprato, jo brolis. Tiksliai neprisimena ko jis norėjo. Norėjo pasiimti automobilį, bet jam pasakė, kad automobilio pasiimti negalima. Jei neklysta, ji dar klausė kas čia per konfliktas buvo, ar su juo buvo konfliktas dėl žmogaus prakirstos galvos. Jis pasakė, kad nieko nežino. To brolio net nebuvo vietoje, tai kaip jis galėjo vairuoti. Suprato, kad tas brolis pasirodė galimai dėl skambučio savo brolio, bet kaip tiksliai buvo nežino, pareigūnai tikrai jo nekvietė. Tuo metu, kai atvažiavo, prie jų pats kaltinamasis neskambino ir nekalbėjo. Pasiskambino pranešėjai ir paprašė, kad papasakotų visas aplinkybes, dėl ko ji kvietė pagalbą. Ir pagal apibūdinimą, kad asmuo buvo pusnuogis, prakirsta galva, nes akivaizdžiai matėsi kraujas, tai mano, kad apibūdino bruožus, nes daugiau aplinkui nebuvo žmonių nei pusnuogių, nei prakirsta galva. Su pranešėja gyvai susitikę nebuvo, bendravo telefonu. Pranešėja nurodė, kad matė per langą, kad žmogus pusnuogis ir buvo sustojusi priešais automobilį, kai vairuotojas sustojo ir, kad gyvai jo klausė ar nereikia jokios pagalbos. Suprato, kad R. K., kai kalbėjo su pranešėja, dar nebuvo išlipęs iš automobilio, nes buvo tik sustojęs. Pranešėja jau nuo (duomenys neskelbtini) kaimo važiavo už „VOLVO“ automobilio ir viską matė. Matė, kaip automobilis keitė važiavimo greitį, vinguriavo po kelią. Kaip suprato, tą automobilį aplenkdama pamatė, kad tas vairuotojas yra kruvina galva ir miesto pradžioje sustojo paklausti ar jam nereikia pagalbos. Apie brolį kaltinamasis nekalbėjo ir net neužsiminė apie jokį brolį. Jis keitė tikrai ne vieną kartą savo parodymus ir tikrai ji klausė kas vairavo. To visada perklausia kelis kartus. Vieną kartą buvo pasakęs, kad jis vairavo, kad važiavo į gydymo įstaigą, nes jam prakirsta galva. Kai atvyko brolis, kaltinamojo jau nebebuvo.

2.4. Liudytojas, policijos pareigūnas, D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tarnybos metu, dirbant su kolege Ž. K., gavo pranešimą, kad sužalotas vyras vaikšto prie automobilio. Kiek pamena, skambinimas buvo ne vienas. Atvyko nurodytu adresu. Tai buvo prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Rado stovintį automobilį „VOLVO V70“, prie kurio buvo kaltinamasis. Buvo sužalota galva. Patikrinus jo blaivumą, kiek pamena, buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Asmuo iš pradžių prisipažino, kad vairavo automobilį. Paskui paklausė, kas jam gresia, ar bus paimtas vairuotojo pažymėjimas. Tada nebeprisipažino, po kiek laiko vėl prisipažino, paskui vėl nebeprisipažino, keitė savo parodymus. Kolegė susisiekė su pranešėja ir ji nurodė, kad konkrečiai važiavo paskui kaltinamąjį, matė, kad kaltinamasis vairavo, automobilį ir pagal jos parodymus pradėjo ikiteisminį tyrimą. Buvo nuleista automobilio padanga, o taip kažkokių automobilio apgadinimų nepamena. Pranešėja į įvykio vietą nebuvo grįžusi. Kitų asmenų įvykio vietoje apart jo nebuvo. Tik ta liudytoja, kuri išvažiavo, kai pareigūnai atvažiavo. Nepamena, lyg tai nenurodė versijos, kad kažkas kitas būtų vairavęs. Jis kelis kartus buvo prisipažinęs, kad vairavo. Jis klausė ar dabar bus paimtas vairuotojo pažymėjimas. Sakė, kad galimai, kad bus, tai tada jis nebeprisipažino. Dėl nustatyto alkoholio kiekio ginčo nebuvo, jis sutiko su parodymais. Alkoholis buvo matuotas du kartus, ar jis didėjo, ar mažėjo tokių aplinkybių nepamena. Kitų asmenų, be tos moters, kur buvo liudytoja, kiek pamena, kaip ir nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas liudytoju. Ten jo parodymai teisingi. Atliko įvykio vietos ir automobilio apžiūrą. Tuščių alkoholio butelių aplinkui ir automobilyje nebuvo.

2.5. Liudytoja Z. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kvietė pagalbą pavasarį. Šio asmens nepažįsta, nėra anksčiau susitikę, tik iš to įvykio žino, labai panašus. 2024 m. gegužės 25 d., apie 15.40 val., vyko iš (duomenys neskelbtini) į Biržus. Likus iki Biržų apie 4 km, pastebėjo priekyje važiuojančią mašiną nuo vieno kelio krašto iki lito krašto. Pagalvojo gal žmogui kokia nelaimė nutiko. Iš pradžių dar kaip ir nekreipė dėmesio. Lenkti buvo baisu. Važiavo iš paskos. Ties (duomenys neskelbtini) automobilis sustojo. Jį apvažiavo ir sustojo. Išlipo iš automobilio, priėjo prie vairuotojo ir paklausė gal reikia kokios pagalbos, gal žmogui pasidarė bloga. Pirmiausia pamatė, kad žmogus kruvina galva, be marškinėlių, kūnas kruvinas. Jis pasakė, kad pagalbos nereikia, kad jis pats vyksta į priimamąjį. Kai sustojo ir priėjo, jis turbūt buvo prasidaręs langą. Ji durelių neatidarė. Jis sėdėjo viduje. Sąmoningai nėjo labai arti, todėl, kad nežinojo kaip žmogus reaguos, ar nebus kokios agresijos. Kad neblaivus suprato labiau iš kūno kalbos. Tada grįžo į automobilį ir nusprendė paskambinti pagalbos numeriu, nes įtarė, kad tas žmogus yra neblaivus, buvo kruvinas ir važiavo nesaugiai. Paskambino, pristatė situaciją ir dar pavažiavus į miestą, matė per veidrodėlį, kad jis irgi pradėjo važiuoti ir važiuoja link Biržų. Matė automobilį, kuris įvažiavo į Biržus, tiesiai prie (duomenys neskelbtini) sankryžos ir iškart už sankryžos į Biržų pusę įvažiavo ir šalikelėje sustojo. Po to dar kalbėdama matė, kad sustojo žmonės. Iki (duomenys neskelbtini) k., kai važiavo jam iš paskos, atrodo, kad vienas automobilis pravažiavo, sėkmingai prasilenkė. Tuo metu, kai sustojo, automobilyje daugiau nieko nebuvo, telefonu nekalbėjo, kodėl jis sustojo nežino. Automobilyje alkoholio butelių nematė. Kad vairavo kitas asmuo automobilį, o ne kaltinamasis, gali būti nebent jis turi dvynį brolį, ta prasme, kad lygiai tokį pat.

Motyvuojamoji dalis

2.6. Kaltinamojo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta ir baudžiamojoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

2.6.1. R. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju parodė, kad kaltu neprisipažįsta. Paaiškino, kad 2024 m. gegužės 25 d. buvo Biržų r., (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, kuri priklauso jam ir jo broliui G. K.. Brolio tuo metu nebuvo. Jis į tą kaimą nuvyko apie pietus, savo automobiliu „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Turėjo nusipirkęs alkoholio, norėjo pabūti su draugais. Belaukdamas, išgėrė degtinės apie 300 mililitrų. Vaikščiodamas po kiemą netyčia nukrito ir galvą trenkėsi į kažkokį kietą daiktą. Iš pradžių nieko blogo nepajautė. Nuėjęs į kambarį, pamatė, kad yra kruvinas ir už kažkiek tai laiko dviračiu atvažiavo jo brolis G. K.. Brolis tai pamatęs liepė sėsti į automobilį ir važiuoti į greitąją. Įsėdo į savo automobilį „VOLVO“, o brolis jį vežė į priimamąjį. Bevažiuojant keliu nuo (duomenys neskelbtini) į Biržų m., pradėjo nešioti po kelią mašiną. Pavažiavę apie tris kilometrus sustojo. Kadangi automobilį vairavo brolis, jis nesuprato kodėl automobilį mėto, nes jo automobilio nevairavęs. Abu išlipo iš automobilio, ir pamatė kad nuleistas dešinės pusės priekinis ratas. Jis paliko prie mašinos, o brolis išėjo į netoliese esantį autoservisą, kuris panašiai apie 300 metrų nuo jų sustojimo vietos. Kol brolis buvo išėjęs, prie jo ir jo automobilio sustojo kitas automobilis, moteris iš kart pasakė, kad jam iškvies greitąją. Bekalbant su ta moterimi, prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai paklausė ar jo mašina, patvirtino kad tai jo mašina ir davė jam pūsti. Taip pat pareigūnai klausė kur vairuotojas, atsakė, kad išėjo ieškoti rato. Koks buvo nustatytas girtumas jam, tiksliai nepamena. Kadangi buvo traumuotas, pareigūnas antrą kartą patikrino jo girtumą ir greitoji pagalba išvežė į priimamąjį. Automobilio „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nevairavo. Dar parodo, kad jam brolis sakė, kad jis sugrįžo iš autoserviso, kai jis buvo išvežtas ir jis prašė ten buvusių policijos pareigūnų, kad atiduotų mašiną. Mašinos neatidavė, nes sakė, kad yra iškviestas tralas. Automobilio rakteliai buvo užvedimo spynelėje (t. 1, b. l. 101-103, 104);

2.6.2. Liudytoja Z. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 25 d. viena savo automobiliu vyko į Biržų m. iš (duomenys neskelbtini) k. Važiuojant keliu, nuo (duomenys neskelbtini) pusės už buvusio Biržų naftotiekio, pastebėjo jai priekyje keliu važiuojantį automobilį, kiek pamena valst. Nr. (duomenys neskelbtini), markės nežino, pamatė, kad tas automobilis manevruoja tai į vieną kelio pusę, tai į kitą kelio pusę. Tai pamačiusi, privažiavo savo automobiliu arčiau jo ir kažkokį tai tarpą važiavo paskui ir jį stebėjo. Pastebėjo, kad to automobilio yra tuščia keleivio priekinė padanga. Pirma mintis buvo, kad jis girtas, bet galvojo, gal pradėjo tą automobilį nešioti nuo tuščios padangos. Po to iš priekio pamatė važiuojantį kitą automobilį ir pamatė, kad ji mirksi šviesomis, pagalvojo, kad stovi policija ir kad tą automobilį sustabdys. Prasilenkiant su priešais atvažiuojančiu automobiliu, kuris rodė šviesas, automobilis, kuris manevravo, pasuko į šalikelę ir sustojo. Tai buvo ties (duomenys neskelbtini) k. Ji tą automobilį aplenkė ir lenkdama pastebėjo, kad vairuotojas yra kruvinas. Tada sustojo, priėjo prie automobilio, tame automobilyje sėdėjo vienas vyras, kuris ir vairavo automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paklausė ar jam reikia kokios nors pagalbos. Vyriškis atsakė, kad važiuoja į greitąją ir sugebės nuvažiuoti pats ir dar pasakė, kad jo amžiui visko būna. Kiek matė jam buvo sužalota dešinė akis ir kairė krūtinės pusė buvo kraujuota. Tuo metu kai kalbėjo su automobilio vairuotoju, ji alkoholio kvapo iš jo nepajautė, nes buvo per didelis atstumas tarp jų. Bet pagal jo kalbos rišlumą, judesius, įtarė, kad jis gali būt neblaivus, todėl paskambino pagalbos centrui. Tai padariusi, išvažiavo savo tikslais. Atvažiavusi iki Biržų m., ji apsisuko, nes jai buvo įdomu, kur tas automobilis toliau važiuos. Ir važiuojant atgal, pamatė tą patį automobilį, jau važiuojantį link Biržų m. ir kuris už (duomenys neskelbtini) sankryžos šalikelėje sustojo. Pamatė, kad privažiavo kitas automobilis ir iš jo išlipo moteris, vyras ir lygtai vaikas, kurie kalbėjo su „VOLVO“ vairuotoju. Privažiavusi išgirdo, kaip vyras jau kalbėjo telefonu ir ji jam pasakė, kad pagalba jau informuota (t. 1, b. l. 57-59, 60-61);

2.6.3. Liudytoja Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 25 d. dirbo pagal patvirtintą darbo grafiką kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. tyrėju D. K.. Patruliuojant, lygtai po pietų, iš budėtojų gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini)pusės link Biržų važiuoja automobilis „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas gali būti neblaivus. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) pusę Basanavičiaus gatve, prieš (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, nuo (duomenys neskelbtini) pusės pravažiavus sankryžą apie 200 metrų, pamatė kairėje pusės kelio šalikelėje stovintį automobilį „VOLVO“ ir priekyje jo stovėjo kitas automobilis. Šalia automobilių stovėjo vyras, moteris ir vyras, kuris buvo pusnuogis, ir kraujuotas. Privažiavę paklausė kas atsitiko, tai vyras ir moteris pasakė, kad jie tik sustojo prie stovinčio automobilio ir vyras buvo kruvinas. Paklausė vyro, ar reikia pagalbos, nes jie matė, kad jis buvo kruvinas ir vaikščiojo prie automobilio. Paklausus „VOLVO“ vairuotojo, kuris buvo kruvinas, kas jam nutiko, jis pasakė, kad susižalojo galvą ir važiavo į priėmimo skyrių. Teigė, kad kažką šventė su giminaičiais. Jis iš pradžių patvirtino, kad važiavo pats, o po to pradėjo neigti. Minėjo, kad jį kažkas atvežė, bet po to vėl sakė, kad jis atvažiavo pats ir stovėdamas, automobilyje vartojo alkoholį. Patikrinus automobilio saloną, bei aplinką, kurioje stovėjo automobilis, jokių alkoholio butelių nebuvo rasta. Patikrino jam girtumą, jam buvo nustatytas virš 2 promilių. Po kažkiek tai laiko atvyko greitosios pagalbos medikai, kurie apžiūrėjo vairuotoją, ir išsivežė į priimamąjį. Kad pasitikslintų įvykio aplinkybes, paskambino pranešėjai. Ji iš pradžių nenorėjo viešintis, norėjo likti anonimu, bet po to papasakojo visas jai žinomas aplinkybes. Ji sakė, kad automobiliu važiavo iš (duomenys neskelbtini) k. į Biržus, ir kažkur prieš (duomenys neskelbtini) k., pamatė automobilį „VOLVO“, kuris vingiavo po kelią, keitė važiavimo greitį, tai stabdė, tai didino greitį, tada ji bandė aplenkti automobilį. Aplenkusi automobilį, pamatė, kad vairuotojas yra pusnuogis ir kraujuotas. Ji sustojo ir paklausė vairuotojo, ar jam nereikalinga pagalba. Vairuotojas pagalbos atsisakė, o ji nuvažiavo. Dar pranešėja minėjo, kad vairuotojas jai pasirodė neblaivus, todėl ir pranešė pagalbai. Kadangi „VOLVO“ vairuotojui, kaip toliau paaiškėjo, kad tai buvo R. K., buvo nustatytas daugiau kaip 1,50 prom., todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o automobilis „VOLVO“ nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (t. 1, b. l. 74-75);

2.6.4. Liudytoja N. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gegužės mėnesio pabaigoje, tikslios dienos nepamena, buvo savaitgalis su šeima važiavo pramogauti. Kažkur po pietų, tikslaus laiko nepamena, važiuojant (duomenys neskelbtini) keliu link Biržų m., už žiedinės sankryžos, į miesto pusę, panašiai, už žiedo apie 50-100 metrų dešinėje kelio pusėje, pamatė vaikštantį asmenį iki pusės nuogą. Iš pradžių automobilio nepastebėjo, buvo tik susikoncentravę į asmenį, nes privažiavus arčiau pamatė kad tai vyras ir buvo matyti, kad jis kruvinas. Kraujuota buvo krūtinės dalis ir nugara. Jos vyras aplenkęs vaikščiojantį vyriškį, iš karto sustojo dešinėje kelio pusėje ir, paskambinęs į pagalbos centrą, prašė iš karto greitosios pagalbos. Po to su vyru išlipo iš automobilio ir ėjo link to vyro. Pradėjus klausti kas jam nutiko, jis jiems nieko nepaaiškino, ir tuoj pat atvyko policijos pareigūnai nuo miesto pusės. Jie prie to vyro arti nebuvo priėję ir jiems nekilo jokių įtarimų, ar jis būtų neblaivus ar neadekvatus. Alkoholio kvapo neužuodė. Jokių pašalinių asmenų, kad būtų su juo, tikrai nematė. Jis kelkraščiu vaikščiojo vienas. Butelių nuo alkoholio šalia to vyro taip pat nepastebėjo (t. 1, b. l. 69 - 70);

2.6.5. Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 25 d. dirbo pagal patvirtintą darbo grafiką kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrule Ž. K.. Po pietų, tikslaus laiko neprisimena, iš Panevėžio budėtojo gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) pusės link Biržų nuvažiavo automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas galimai neblaivus, sumuštu veidu, svirduliavo, vingiavo po kelią. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, netoli (duomenys neskelbtini) gatvės buvo pastebėti trys stovintys automobiliai, vienas iš jų „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kitas Audi A4, bet jiems privažiavus, jis nuvažiavo tolyn ir dar vienas automobilis. Šalikelėje vaikščiojo vyras ir moteris, kurie nurodė, kad pamatė stovintį šalikelėje automobilį, kurio šalia vaikščiojo pusnuogis kruvinas vyras, todėl sustojo padėti. Taip pat šalikelėje vaikščiojo pusnuogis vyras, kuris galimai buvo neblaivus, jis buvo kruvinas. Vyras prisistatė, kaip R. K., gim. (duomenys neskelbtini). Vykstant į įvykio vietą patikrino duomenų bazėje pagal automobilio valstybinius numerius, nustatyta, kad automobilis „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. K.. Aiškinantis įvykio aplinkybes R. K. pripažino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes važiavo į ligoninės priėmimo skyrių, kad jam suteiktų pagalbą. Kaip susižalojo, vyras nesakė. Tik pasakė, kad tokiam amžiui visko būna. Toliau bekalbant, jis teigė, kad jam dabar atims teises ir pasakė, kad jis sakys, kad nevairavo. Kalbėdamas vis keitė nuomones, tai vairavo, tai nevairavo. Po to pasakė, kad jis sustojo ir gėrė alkoholį. Kolegė telefonu susisiekė su pranešėja. Ji patvirtino, kad važiavo paskui automobilį „VOLVO“ , matė, kaip sustojo, kaip išlipo iš automobilio ir vaikščiojo aplinkui. Atlikus įvykio vietą, automobilio apžiūrą, butelių nuo alkoholio rasta nebuvo. Taip pat nenurodė ir liudytojai, kad jis būtų gėręs sustojęs šalikelėje. Patikrinus neblaivumą, R. K. buvo nustatytas alkoholinis girtumas virš 1,50 prom., todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, automobilis „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (t. 1, b. l. 64-65);

2.6.6. Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. gegužės 25 d. apie 15.40 val. Biržuose, (duomenys neskelbtini) g., prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, R. K., vairavo savo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. 2024 m. gegužės 25 d.15.58 val. alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu testu nustatytas 2,78 prom. neblaivumas, antru testu tą pačią dieną, 16.16 val. tuo pačiu matuokliu nustatytas 2,70 prom. neblaivumas. Pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 4-5);

2.6.7. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Biržuose, (duomenys neskelbtini) g. Apžiūrimas automobilis „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos stovi priekiu į vakarinę pusę, kelio šiaurinėje pusėje. Automobiliui akivaizdžių apgadinimų nėra, apart dešinės galinių durelių įlenkimo ir priekinės dešinės pusės padangos, kurį susidėvėjusi su skylėmis. Ant automobilio uždėti ratai su lengvo lydinio ratlankiais. Automobilio bagažinėje yra kompresorius mėlynos spalvos. Po bagažinės grindimis yra akumuliatorius „Blitz power 110 Ah, 12 V“. Automobilio salone ant galinės sėdynės yra plastikinė dėžė, kurioje yra gesintuvas, vaistinėlė ir avarinis ženklas, bei tuščios plastikinės talpos. Automobilio rida prietaisų skydelyje - (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimti objektai: automobilis „VOLVO V70“, pilkos spalvos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (t. 1. b. l. 6-7, 8-12);

2.6.8. Iš tarnybinio pranešimo „Dėl neblaivaus vairuotojo“ matyti, kad policijos pareigūnai 2024 m. gegužės 25 d. apie 15.40 val. iš Panevėžio OVS budėtojo gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) pusės link Biržų nuvažiavo pilkas automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas galimai neblaivus (sumuštu veidu, svirduliavo, vingiavo po kelią). Pranešėja neprisistato. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, buvo pastebėti du stovintys automobiliai, vienas jų „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šalikelėje vaikščiojo vyras ir moteris, kurie nurodė, kad pamatė stovintį šalikelėje automobilį, šalia kurio vaikščiojo pusnuogis kruvinas vyras, todėl sustojo padėti. Taip pat šalikelėje vaikščiojo pusnuogis vyras, kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, jis buvo smarkiai kruvinas, galimai buvo sužalotas pakaušis. Nustatyta, kad asmuo yra R. K., kuris nurodė, kad su giminaičiais gėrė, susipyko, kažkas jam trenkė per galvą, todėl jis sėdo į automobilį ir važiavo į ligoninę. Tačiau jam bevažiuojant pradėjo svaigti galva ir jis sustojo šalikelėje. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš pusę valandos, tai reiškia apie 15.00 val. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu putimu 15.38 val. R. K. nustatytas 2,78 prom. alkoholinis girtumas, 16.16 val. nustatytas 2,70 prom. alkoholinis girtumas. Atvykę medikai įsisodino R. K. į GMP automobilį. Prieš antrą putimą, nuėjus į GMP automobilį, R. K. teigė, kad automobilio neblaivus nevairavo. Kad į šią vietą atvažiavo būdamas blaivus ir tik tada išgėrė butelį alkoholio. Tačiau automobilyje, atliekant automobilio apžiūrą dėl transporto priemonės apžiūros protokolo, nesimatė jokių alkoholio butelių, nei tuščių, nei pilnų. Aplink automobilį taip pat jokių butelių nesimatė. Telefonu buvo susisiekta su pranešėja Z. P., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad važiavo iš (duomenys neskelbtini), pro (duomenys neskelbtini), kai maždaug ties (duomenys neskelbtini) k. ji pastebėjo po kelią pavojingai manevruojantį pilkos spalvos automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis vinguriavo tai į šalikelę, tai į kelio vidurį. Privažiavus arčiau pranešėja pastebėjo, kad vairuotojas yra pusnuogis ir kruvinas. Kadangi automobilis po truputi stabdė, ji sustojo ir vairuotojo paklausė ar jam nereikia pagalbos. Kadangi vairuotojas pagalbos atsisakė, pranešėja nuvažiavo, tačiau policijai pranešė, nes vairuotojas jai pasirodė neblaivus. Automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (t. 1, b. l. 13-14);

2.6.9. Iš transporto priemonės aprašo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir surašyti apgadinimai: nėra dešinės pusės priekinio prieš rūkinio žibinto, priekinė dešinės pusės automobilio padanga prakiurusi (t. 1, b. l. 15);

2.6.10. Iš nutarimo dėl daiktų perdavimo saugoti, matyti, kad automobilis „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su dviem užvedimo rakteliais ir dviem nuotoliniais atrakinimo pulteliais, perduoti saugoti į Biržų r., (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikštelę (t. 1, b. l. 23-24);

2.6.11. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2024 m. gegužės 25 d. R. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinta bendra asmens būklė - eiti tiesia linija – negali; stovėdamas pataikyti pirštu į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. Alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 15.38 val. nustatytas 2,78 prom. alkoholinis girtumas, o 16.16 val. – 2,70 prom. alkoholinis girtumas. R. K. aktą pasirašė, su tikrinimo rezultatais sutiko (t. 1, b. l. 16);

2.6.12. Internetinės svetainės http://www.emprekis.lt/ duomenimis pagal transporto priemonės techninius duomenis, transporto priemonės „VOLVO V70 D5“, 2002 metų gamybos, kuras dyzelinas, variklio galia 120 kW (163 AG), vidutinė kaina Lietuvoje su PVM - 1700 Eur (t. 1, b. l. 25);

2.6.13. Iš informacijos apie kelių transporto priemones iš VĮ Regitra duomenų bazės, matyti, kad automobilis „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priklauso R. K. (t. 1, b. l. 26);

2.6.14. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad prie bylos prijungti Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) skambučių įrašai (t. 1, b. l. 27-30);

2.6.15. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta 2024 m. gegužės 25 d. 15:40:11 gauto BPC skambučio garso įrašo apžiūra. Nurodyta, kad BPC Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino moteris, kuri pranešė apie Biržų r., ties (duomenys neskelbtini) k. keistai važiuojantį automobilį, kurioje sėdi kruvinas žmogus, lyg girtas. Žmogui paakyje – mėlynė. Moteris pasako, kad automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Moteris sako, kad kalbėjo su tuo vyru ir jis atsisakė pagalbos, sakėsi nuvažiuos iki medikų pats (t. 1, b. l. 33-34);

2.6.16. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta 2024 m. gegužės 25 d. 15:43:56 gauto BPC skambučio garso įrašo apžiūra. Nurodyta, kad BPC Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyras, kuris klausia ar išsiųsta pagalba, nes žmogus kruvinas, galva prakirsta, neaišku kas buvo. Vyras pasako, kad automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vyras aiškina, kad važiavo pro šalį ir pamatė stovinčią mašiną, kruviną žmogų ir jo klausė kiek jam metų. Žmogus atsakė, kad panašiai 66 (t. 1, b. l. 35-36);

2.6.17. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad prie bylos iš kūno kamerų duomenų bazės buvo paimti pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai nuo 2024 m. gegužės 25 d. 15.47 val. (t. 1, b. l. 37-40);

2.6.18. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini), filmuoto policijos pareigūno kūno kamera („Body“ kamera), apžiūra. Vaizdo įraše užfiksuotos pareigūnų darbo įvykio vietoje aplinkybės. Vaizdo įraše matomas vyras – R. K., kruvinas. R. K. sako, kad nevairavo, kad šiandien vartojo alkoholio. Tikrinamas R. K. blaivumas. Fiksuojamas patikrinimo rezultatas - 2,78 promilės. R. K. sako, kad gal kaltas, bandė nuvažiuoti iki greitosios. Atlikta vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini), filmuoto policijos pareigūno kūno kamera („Body“ kamera), apžiūra. Vaizdo įraše užfiksuota, kad R. K. sako, kad išvažiavo iš namų, buvo viskas gerai, bet sumirguliavo akyse ir jis sustojo. Sako, kad alkoholį vartojo prieš pusę valandos. Atlikta vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini), filmuoto policijos pareigūno kūno kamera („Body“ kamera), apžiūra. Vaizdo įraše užfiksuotas pareigūnų pokalbis su liudytoja Z. P., kuri sako, kad ji važiavo iš (duomenys neskelbtini) ir pamatė keistai važiuojantį automobilį: tai į kelio kraštą, paskui į vidurį, į kitą pusę eismo. Pralenkė, atkreipė dėmesį, kad tas žmogus kruvinas ir privažiavo prie jo, ji paklausė ar reikia pagalbos, jis atsisakė pagalbos. Ji sustojo prie jo, bet jis jau stojo. Ji atsistūmė atgal prie jo, ir paskambino (duomenys neskelbtini), dar pastebėjo, kad keleivio priekinė padanga tuščia. R. K. tikrinamas blaivumas. Rezultatas – 2,70 promilės (t. 1, b. l. 41-42);

2.6.19. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad gauta telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio R. K., pokalbių išklotinė laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. gegužės 26 d. (t. 1, b. l. 43-47);

2.6.20. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio R. K., pokalbių išklotinės analizę nustatyta, kad abonentas įvykio dieną t. y. 2024 m. gegužės 25 d. nuo 09:16:01 iki 13:44:55 veikė Biržų r., (duomenys neskelbtini) k., esančio bokšto veikimo zonoje. Nuo 16:52:19 iki 20:13:03 abonentas fiksuotas Biržai, (duomenys neskelbtini), esančio bokšto veikimo zonoje. 08:41:08 užfiksuotas sujungimas su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso G. K.. Daugiau sujungimų su minėtu abonentu, neužfiksuota (t. 1, b. l. 47);

2.6.21. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad gauta telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio G. K., 2024 m. gegužės 25 d. pokalbių išklotinė (t. 1, b. l. 48-51);

2.6.22. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio G. K., pokalbių išklotinės analizę nustatyta, kad iš abonento įvykio dieną t. y. 2024 m. gegužės 25 d. 08:41:04 val. skambinta abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam R. K. ir abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) veikė Biržų r., (duomenys neskelbtini) k., esančio bokšto veikimo zonoje (t. 1, b. l. 52-54).

2.7. Be kaltinamojo R. K. prisipažinimo kaltu, jo kaltė įrodyta liudytojų – Z. P., D. K., Ž. K., N. B., G. K. parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu, ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais, ir teisme ištirtais rašytiniais įrodymais – įvykio vietos apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu, tarnybiniais pranešimais, skambučiais BPC ir pareigūnų kūno kamerų įrašais bei jų apžiūros protokolais, ir kt. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Įvertinus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad R. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nekyla. Byloje surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti neabejotinas išvadas dėl R. K. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinimas padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamojo atžvilgiu pasitvirtino visa apimti. Teisiamojo posėdžio metu buvo patikrinti byloje esantys įrodymai, kurie yra sutampantys, vienas kitam neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo. Kad R. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. kad jis 2024 m. gegužės 25 d., apie 15.40 val., Biržų mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems vairuotojams, vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę - automobilį „VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,70 promilės etilo alkoholio koncentracija, patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys, liudytojų parodymai, bei paties kaltinamojo kaltės pripažinimas teismo posėdyje. Šių duomenų pakanka jo kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

3.1. Padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

3.2. R. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

3.3. Kaltinamojo R. K. brolis G. K. pateikė teismui prašymą, kurį teismo posėdžio metu palaikė ir kaltinamasis, perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

3.4. Prokuroras baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad yra pateiktas kaltinamojo brolio G. K. prašymas laiduoti ir kaltinamasis R. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką – vieną nesunkų nusikaltimą, jis yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nevedęs, (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai. Dėl jo padaryto nesunkaus nusikaltimo, pagal kaltinamojo asmenybę, amžių, gyvenimo būdą, pragyvenimo šaltinį ir pobūdį, nėra pagrindo manyti, kad jis vėl gali nusikalsti. Kaltinamojo artimas giminaitis – brolis G. K. įsipareigojo laiduoti, o pats kaltinamasis su G. K. laidavimu sutinka. G. K. asmeninės savybės būti laiduotoju abejonių nekelia – jis yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai, todėl yra visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai ir sąlygos atleisti kaltinamąjį R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

3.5. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį nesunkų nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnio 2 dalį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse yra įtvirtinta svarbi atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo.

3.6. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-693/2017).

3.7. Esant G. K. prašymui perduoti R. K. jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. R. K. teisiamas pirmą kartą (t. 1, b. l. 86), duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, administracine tvarka 3 metų laikotarpiu baustas tris kartus (2022 - 2023 m.), paskirtas baudas sumokėjęs (t. 1, b. l. 84-85), pensininkas, vykdantis individualią veiklą (t. 1, b. l. 79), kaltinamojo veiksmais nebuvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

3.8. Laiduotojas G. K. yra kaltinamojo brolis, neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 1, b. l. 183, 187). Laiduotojas teismo posėdyje paaiškino, kad yra kaltinamojo brolis. Sutinka laiduoti už brolį, norisi broliui pagelbėti. Jo laidavimas turėtų turėti įtakos brolio elgesiui. Brolis ir taip gailisi, kad taip išėjo. Jam paskambino iš greitosios ir pasakė, kad brolis sužeistas, o daugiau nieko nežinojo. Su broliu nesipyksta, yra neteistas ir nebaustas, nes dirba tokioje įstaigoje, kad iškart būtų atleistas. Dirba (duomenys neskelbtini). Įvertinus laiduotojo asmenybę, asmenines savybes, veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, darytina išvada, kad G. K. yra vertas teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką R. K.. Teismas netikėti juo neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti G. K., kaip laiduotoju, byloje nėra. Byloje dalyvaujantis prokuroras sutiko dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

3.9. Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1, 2, 4 dalyse, teismas daro išvadą, kad R. K. vairavimas transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio buvo atsitiktinis poelgis, dėl ko yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš kaltinamojo paaiškinimų ir elgesio teismo posėdyje, teismas daro išvadą, kad pats jo nusikalstamos veikos konstatavimo faktas ir po to vykęs procesas kaltinamajam turi jau pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį, todėl kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį perduodant pagal laidavimą laiduotojo G. K. atsakomybei dviejų metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nutrauktina (BK 40 straipsnio 1 dalis).

3.10. BK 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, kaltinamojo atsakomybę vieną lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamojo teigiamai charakterizuojamą asmenybę, laiduotojo G. K. teigiamai charakterizuojamą asmenybę (t. 1, b. l. 183) ir galimą teigiamą jo poveikį kaltinamajam, o taip pat, teismas siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrindamas teisingumo principo įgyvendinimą, daro išvadą, jog laidavimas dviejų metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam.

3.11. Kaltinamajam R. K. išaiškintinos BK 40 straipsnio 8 ir 9 dalyje numatytos teisinės pasekmės.

3.12. Laiduotojui G. K. išaiškintina BK 40 straipsnio 7 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

4. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

4.1. Net ir atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą saugumui keliuose, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, taikymo.

4.2. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

4.3. Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio baigiamųjų kalbų metu dėl teisės vairuoti apribojimo – prašė apriboti labai minimaliam laikui, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti taikant minimalų apribojimo teisės vairuoti transporto priemones terminą, nes nuo padarytos veikos – 2024 m. gegužės 25 d. praėję beveik metai, tai mano, kad 3-4 mėn. teisės apribojimas būtų visiškai pakankamas, kad asmuo suprastų, jog yra padaręs nusikalstamą veiką ir tie tikslai bus pasiekti. Žmogus gyvena kaime, ūkininkauja, turi traktorius, dirba žemę, tai teisės atėmimas labai skausmingai paliestų R. K. ir tokia priemonė būtų neproporcinga. Kaltinamasis nurodė, kad atėmus teisę vairuoti praras gyvenimo džiaugsmą, nes niekur nepavažiuos, taps paprastu, eiliniu pensininku.

4.4. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

4.5. Šiuo atveju nustatyta, kad R. K. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, todėl jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones). Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,70 promilės girtumas. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad R. K. neteistas (t. 1, b. l. 86-87), administracine tvarka trijų metų laikotarpyje baustas tris kartus, paskirtas baudas sumokėjęs (t. 1, b. l. 84-85), teismo posėdyje savo kaltę pripažino, neginčijo veikos padarymo aplinkybių, kritiškai vertino savo veiksmus ir nuoširdžiai gailėjosi, jo veika nesukėlė žalos žmonių sveikatai ar svetimam turtui. Teismo manymu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į baigiamųjų kalbų metu išsakytus prašymus, į prokuroro poziciją, į teisingumo ir protingumo principus, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. K. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, t. y. draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas nustatytinas mažesnis už BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios poveikio priemonės vidurkį (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų), t. y. nustatant 2 metų terminą, poveikio priemonės termino pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo, t. y. nuo 2024 m. gegužės 27 d. (BK 68 straipsnio 2 dalis).

4.6. Byloje nustatyta, kad R. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas nuosavą automobilį „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad be šios transporto priemonės, minėto nusikaltimo kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti, todėl ji laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

4.7. Nagrinėjamu atveju, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamasis iš esmės nepatirs padarinių susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, jam nebus paskirta bausmė, jis neturės teistumo. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, tokia priemonė atitinka pusiausvyrą tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

4.8. Prokuroras sakydamas baigiamąją kalbą prašė teismo skirti kaltinamajam baudžiamojojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arba išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1700 Eur. Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė teismo R. K. priklausančio automobilio nekonfiskuoti.

4.9. Teismas pažymi, kad nustačius, jog turtas yra konfiskuotino pobūdžio, pirmiausia turi įvertinti, ar šis turtas gali būti konfiskuotas BK 72 straipsnio 1-4 dalyse numatytais pagrindais ir tik nesant tokių pagrindų, gali būti svarstoma galimybė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas).

4.10. Spręsdamas transporto priemonės konfiskavimo klausimą teismas taip pat įvertina tai, kad transporto priemonės savininkas yra kaltinamasis, todėl nekonfiskavus automobilio, kaltinamasis po teismo procesinio sprendimo priėmimo, turėtų galimybę toliau netrukdomai naudotis minėtu automobiliu, o tai sustiprina prevencinę automobilio konfiskavimo reikšmę. Nekonfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, būtų pažeista asmeninių kaltinamojo interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui.

4.11. Todėl teismo manymu, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę turto - automobilio „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su dviem užvedimo rakteliais ir dviem nuotoliniais atrakinimo pulteliais, konfiskavimą (BK 72 straipsnio 1-3 dalys, 6 dalis).

5. Kiti klausimai.

5.1. Kaltinamajam R. K. 2024 m. gegužės 27 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 105-108), specialios teisės sustabdymas (t. 1, b. l. 109-112), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

5.2. Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu paimtas R. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 113-114, 115), perduotinas jį išdavusiai institucijai – akcinei bendrovei ,,Regitra“.

5.3. Nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su dviem užvedimo rakteliais ir dviem nuotoliniais atrakinimo pulteliais, saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 26), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

5.4. Vaizdo įrašai, esantys byloje (t. 1, b. l. 30, 40), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

5.5. Kaltinamasis R. K. laikinai sulaikytas nebuvo.

5.6. Byloje civilinio ieškinio nėra.

5.7. Iš R. K. priteistinos 23,79 Eur proceso išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, teismas

nusprendžia:

R. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo G. K. atsakomybei be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1-3 dalimis paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. gegužės 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1-3, 6 dalimis paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš R. K. konfiskuoti automobilį „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su dviem užvedimo rakteliais ir dviem nuotoliniais atrakinimo pulteliais.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti akcinei bendrovei ,,Regitra“.

Automobilį „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su dviem užvedimo rakteliais ir dviem nuotoliniais atrakinimo pulteliais, saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Vaizdo ir garso įrašus, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti R. K., kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.

Išaiškinti R. K., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui G. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Priteisti iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų septyniasdešimt devynių euro centų) proceso išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.

Teisėjas Vaidotas Narvidas