Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-04-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-133-417/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-29
Bylos Nr.
eAN2-133-417/2026
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00017-2026-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eduardas Maškevičius
Pareiškėjas
N. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eAN2-133-417/2026
Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00017-2026-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.11.10; 21.11.11
KLAIPĖDOS apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos N. V. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. vasario 23 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. N. V. 2026 m. sausio 5 d. su pareiškimu kreipėsi į policiją dėl galimai padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pareiškime nurodė, kad 2026 m. sausio 5 d., apie 13.29 val., automobilį BMW, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs asmuo užblokavo įvažiavimą į jos namo kiemą. Vairuotojas apie pusvalandį paliko stovėti automobilį, o pats nuėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Tokie veiksmai kartojasi nuolat ir riboja jos (pareiškėjos) galimybę patekti į nuosavą teritoriją, taip pat trukdo normaliam eismui ir kelia nepatogumų kitiems eismo dalyviams. Su pareiškimu pateikė automobilio fotonuotrauką, įvykio vietos vaizdo įrašą.

2. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja K. G. 2026 m. sausio 9 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir policijos 2026 m. sausio 9 d. nutarimas), kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 dalimi, nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną. Motyvavo, jog 2026 m. sausio 5 d., 13.29 val., automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas stovintis adresu (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktas ir gautas nuotraukas nėra galima įvertinti, ar yra pažeistas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.10 punktas, kadangi nėra matomas įvažiavimas į teritoriją dėl gamtinių sąlygų (sniego). Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, kadangi nėra administracinio nusižengimo požymių.

Žemesnės instancijos teismas

3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2026 m. vasario 23 d. nutartimi pareiškėjos N. V. skundo netenkino ir policijos 2026 m. sausio 9 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas, be kita ko, motyvavo, jog, ištyręs visą bylos medžiagą, teismo posėdyje išklausęs pareiškėjos paaiškinimus, konstatuoja, kad vien pateikta fotonuotrauka, vaizdo įrašas neįrodo automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko M. M. veiksmuose buvus administracinio nusižengimo sudėties požymių visumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad iš fotonuotraukų negalima spręsti apie asmens veiksmų subjektyviąją pusę, t. y. vien fotonuotraukos ir įrašai neįrodo asmens tyčios padaryti administracinį nusižengimą. Automobilio pastatymas pusvalandžiui pareiškėjai nesukėlė nepatogumų, tai ji patvirtino teismo posėdžio metu. N. V. teigė, kad šeimos draugai prižiūri namą, kurio įvažiavimas buvo užstatytas. Nors namą prižiūrinčių asmenų pareiškėja neįvardijo, bet patvirtino, kad minėto automobilio stovėjimas pareiškėjos pažįstamiems netrukdė, taigi pripažino, kad jos teisės nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos. Pareiškėjos pateiktame vaizdo įraše ir nuotraukoje matyti, kad automobilio savininkui natūraliai buvo sunku įvertinti galimybę, kad toks jo automobilio pastatymas galėtų trukdyti kitiems vairuotojams įvažiuoti / išvažiuoti iš kiemo. Teismo vertinimu, policija, priimdama skundžiamą nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, jog nagrinėjamoje situacijoje padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

4. Pareiškėja N. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. vasario 23 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują nutartį – panaikinti policijos 2026 m. sausio 9 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

4.1. Argumentuoja, jog teismas šališkai išnagrinėjo jos skundą, nes ignoravo jos žodinius paaiškinimus, nevertino jos pateiktų įrodymų. Pažymi, jog gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra oficialiai deklaruota jos dukros G. G. V. gyvenamoji vieta. Taigi dukra turi teisę bet kuriuo paros metu grįžti į savo namus ir laisvai naudotis įvažiavimu. Už šiam gyvenamajam namui suteiktas paslaugas ji (pareiškėja) moka visus mokesčius (už elektrą, vandenį, šiukšles, žemės mokestį). Nukasti sniegą nuo įvažiavimo į kiemą, priešingai, nei nurodė teismas, jai neprivaloma. Be to, ANK nenumato ir išimties, kad prieš negyvenamus namus galima toki būdu pažeisti KET. Todėl kaip nepagrįstą vertina teismo motyvą, jog šiuo atveju automobilis niekam neribojo galimybės patekti į privačią teritoriją. Pažymi, jog teisės aktai nenumato išimties, kad KET pažeidimas neegzistuoja, jei savininkas tuo metu yra išvykęs. Įvažiavimas turi būti laisvas visą parą tiek specialiosioms tarnyboms (gaisrinei, avarinei tarnybai), tiek kitiems asmenims, turintiems teisę patekti į tokią privačią valdą. KET 150.10 punktas numato formaliąją pažeidimo sudėtį. Tai reiškia, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu vien pastačius automobilį taip, jog jis trukdo įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) kiemą (-o). Įstatymas nereikalauja, kad savininkas tuo metu būtų namie ar kad dėl tokio automobilio pastatymo jam kiltų realių nepatogumų.

4.2. Teismas nepagrįstai nuvertino vaizdo stebėjimo kamerų duomenis kaip antrinius. Šiuolaikinės technologijos leidžia savininkui stebėti ir valdyti savo turtą nuotoliniu būdu. Tai, kad ji nusižengimą pamatė per vaizdo kameras, o ne stovėdama prie gatvės, nepakeičia fakto – įvažiavimas buvo fiziškai užstatytas minėtu automobiliu. KET 150.10 punktas nustato imperatyvų draudimą ir nenumato sąlygos, kad įvažiavimas turi būti nuvalytas ar paženklintas ryškiomis spalvomis ar kitaip specialiai paruoštas. Vairuotojas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalo būti atidus. Jei dėl sniego dangos negali nustatyti, ar konkrečioje vietoje nėra įvažiavimo, vairuotojas privalo vadovautis atsargumo principu ir ten nestoti, o ne daryti prielaidą, kad stovėti leidžiama.

4.3. Nurodo, jog prieš tai, kai nebuvo sniego, policija visada baudė asmenis už ne vietoje pastatytus automobilius prie jos įvažiavimo, nors vartai buvo uždaryti ir jos nebuvo Lietuvoje. Todėl teismas privalėjo vertinti, ar policijos sprendimas nebuvo šališkas, tačiau pasirinko visiškai ignoruoti pateiktus duomenis apie galimą pareigūnų suinteresuotumą. Taip pat teismas visiškai nepasisakė dėl jos su 2026 m. sausio 31 d. prašymu pateikto vaizdo įrašo. Šiame įraše užfiksuota, kaip asmuo mechaniškai perkelia (verčia) sniegą būtent ant jos įvažiavimo zonos, siekdamas dirbtinai paslėpti įvažiavimo ribas. Ant įvažiavimo vartų buvo aiškiai matomi įspėjamieji ženklai „Neužstatyti įvažiavimo“, „Valda stebima vaizdo kameromis“, todėl vairuotojas galėjo objektyviai suvokti, jog blokuoja šį įvažiavimą.

Atsiliepimas

5. Policija atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti remiantis apeliantės skundo argumentais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

7. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; 3 dalyje – tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

8. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 1, 5 dalys). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

9. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis įvertino nevisapusiškai, todėl nepagrįstai pritarė policijos 2026 m. sausio 9 d. nutarimo motyvams, jog aktualioje situacijoje padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Apylinkės teismas nepagrįstai nepastebėjo, jog policija, gavusi pareiškėjos 2026 m. sausio 5 d. pareiškimą ir šio pareiškimo pagrindu pradėjusi administracinio nusižengimo teisenos procedūrą ((ROIK: (duomenys neskelbtini), iš esmės jokio savarankiško tyrimo dėl asmens, kuris vairavo automobilį BMW, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir galimai padarė KET 150.10 punkte nustatytų imperatyvių sustojimo ir stovėjimo reikalavimų pažeidimą, neatliko. Policija vos po keturių dienų nuo pareiškimo gavimo dienos, t. y. 2026 m. sausio 9 d., priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė teiseną, remdamasi vien pareiškėjos pateiktų duomenų – automobilio nuotraukos, įvykio vietos vaizdo įrašo, vertinimu.

10. Akivaizdu, jog tokio formalaus turinio ir apimties tyrimas nedera su minėtomis imperatyviomis ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir kartu su policijos pareigūnams įstatyme nustatyta pareiga, be kita ko, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam administraciniam teisės nusižengimui, įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, administracinio nusižengimo liudininkams nustatyti (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11. Apygardos teismo vertinimu, policija paskubėjo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, o apylinkės teismas, pritardamas tokiam procesiniam sprendimui, nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog policijos pareigūnai ne(su)rinko jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti pareiškėjos nurodyto KET pažeidimo požymius. Taigi, policija nepagrįstai apsiribojo vien pareiškėjos pateiktais duomenimis apie gatvėje prie įvažiavimo į jos gyvenamojo namo kiemą stovintį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o į galimai KET pažeidimo padarymo vietą net nenuvyko ir jokių tyrimui reikšmingų veiksmų ten apskritai neatliko. Todėl apylinkės teismas nepagrįstai nesukritikavo policijos 2026 m. sausio 9 d. nutarime padarytos formalios išvados, jog nėra matomas įvažiavimas į teritoriją dėl gamtinių sąlygų (sniego), o pagal pateiktas įvykio vietos nuotraukas nėra galima įvertinti, ar yra pažeistas KET 150.10 punktas. Pažymėtina, jog KET 150.10 punkte, be kita ko, nustatyta, kad sustoti ir stovėti yra draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) kiemą (-o). Kaip minėta anksčiau, vien pareiškėjos nuotraukų ir (ar) vaizdo įrašo policijai turėjo objektyviai nepakakti įsitikinti tokio ir (ar) kitokio KET pažeidimo (-ų) (ne)buvimu.

12. Aptartas pasyvus pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimas yra netoleruotinas. Gražinus bylą policijai nagrinėti iš naujo, policija aktualaus įvykio vietoje vis dar gali surinkti duomenis apie kelio ženklinimą, kelio ženklus, jei reikia, modeliuoti ir išmatuoti atstumus nuo automobilio stovėjimo vietos iki įvažiavimo į pareiškėjo kiemą, nustatyti įvažiavimo į pareiškėjos gyvenamojo namo kiemą (išvažiavimo iš gyvenamojo namo) faktinę padėtį. Tokių veiksmų metu surinkti duomenys galėtų padėti nustatyti, ar iš tikrųjų stovintis automobilis trukdė įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) gyvenamojo namo kiemą (-o), o gal trukdė ar kitaip kliudė transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir kartu leistų spręsti apie konkretaus vairuotojo veiksmų kelyje (ne)pavojingumą. Šiuolaikinės techninės priemonės leidžia policijai nustatyti minėto automobilio faktinę stovėjimo vietą, juolab turint pareiškėjos pateiktus duomenis (automobilio fotonuotrauką, įvykio vietos vaizdo įrašą) ir kartu turint galimybę tirti įvykio aplinkybes galimo KET pažeidimo padarymo vietoje. Galiausiai, tyrimui reikšmingų duomenų apie sustojimo ir stovėjimo aplinkybes galėtų pateikti ir pats minėto automobilio vairuotojas M. M..

13. Apibendrindamas tai, kas anksčiau išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog tiek apylinkės teismui, tiek apygardos teismui sunku nustatyti aptartas papildomas bylos aplinkybes, todėl skundžiamą nutartį panaikina ir priima naują nutartį – policijos 2026 m. sausio 9 d. nutarimą panaikina ir bylą grąžina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, – Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. vasario 23 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini) – panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, – Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius